Širdies raumens susirgimai, nors dažniau siejami su suaugusiais, gali pasireikšti ir patiems mažiausiems. Naujagimystėje gali būti diagnozuotas širdies raumens sustorėjimas dėl įvairių priežasčių. Vienas iš tokių atvejų - kardiomiopatija, kurios metu širdies raumuo gali išsiplėsti, sustorėti arba sustandėti. Ši liga kelia rimtą grėsmę gyvybei, todėl svarbu žinoti, kaip ją atpažinti ir kokie yra galimi gydymo būdai.
Širdies raumens liga, kai širdis dėl tam tikrų pažeidimų gali išsiplėsti, sustorėti arba sustandėti, vadinama kardiomiopatija. Šiuo metu mergaitės širdis taip išsiplėtusi, kad atitinka suaugusio žmogaus širdies dydį, todėl skilveliai nebeįstengia pumpuoti kraujo. Jos gyvybę gali išgelbėti tik širdies transplantacija.
Dažniausiai naujagimių širdies skilvelių sienelės sustorėja dėl motinos pirminio ar nėštumo metu išsivysčiusio diabeto. Kitais atvejais hipertrofinė kardiomiopatija išsivysto dėl kitų ligų (medžiagų apykaitos, neuroraumeninių, infiltracinių ligų, malformacinių sindromų) arba ji yra autosominiu dominantiniu būdu paveldima pirminė miokardo liga, kuri pasireiškia vieno ar abiejų skilvelių, dažniausiai tarpskilvelinės pertvaros miokardo sustorėjimu. Pirminė hipertrofinė kardiomiopatija naujagimiams nustatoma labai retai.
Kaip atpažinti širdies raumens problemas naujagimiams?
Įgimtos širdies ydos apima širdies struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių defektus, kurie išsivysto dar prieš gimstant. Šie sutrikimai gali būti labai įvairūs, pradedant nedideliais defektais, kurie gali būti stebimi ir koreguojami, jei atsiranda tam indikacijų, dinamikoje ir baigiant labai rimtais sutrikimais, reikalaujančiais medicininių intervencijų. Kai kuriais atvejais, įgimtos širdies ydos gali būti diagnozuojamos dar nėštumo metu, atliekant nėščiųjų echoskopiją. Priklausomai nuo įgimtos širdies ydos rūšies ir sunkumo, simptomai gali pasireikšti netrukus po gimimo, vaikystėje ar net vėliau, jau suaugus.
Širdies ūžesiai yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą. Nors pats ūžesys ir nėra liga, tačiau jo buvimas gali būti požymis, įspėjantis apie rimtesnę širdies ligą. Širdies ūžesiai pagal jų kilmę skirstomi į dvi rūšis - fiziologinius ir patologinius. Fiziologiniai ūžesiai dažniausiai nereiškia jokios rimtesnės ligos, patologiniai ūžesiai gali parodyti ir įgimtą širdies ydą. Gali lemti kelios priežastys. Širdies ūžesiai atsiranda ne tik dėl širdies patologijos, bet ir dėl kitų fiziologinių priežasčių - ankstyvame vaikų amžiuje būdingos dažnesnės širdies veiklos, greitesnės kraujo tėkmės, plonesnis poodinis sluoksnis.
Pasak gydytojos, į specialistą kreiptis rekomenduojama pastebėjus šiuos požymius - naujagimis ar kūdikis greitai kvėpuoja, valgydamas greitai pavargsta, pamėlynuoja ar išblykšta, jam prastai auga svoris. Taip pat jeigu vaikas prasčiau toleruoja fizinį krūvį nei bendraamžiai, turi aukštą kraujospūdį, alpsta ar jaučia krūtinės skausmus, ypač fizinio krūvio metu. Vertėtų sunerimti, jei pastebimi ritmo sutrikimai ar dažnesnė širdies veikla, taip pat jeigu šeimoje yra sergančių įgimtomis širdies ligomis. Jeigu vaikas dažnai serga apatinių kvėpavimo takų ligomis - bronchitu ar plaučių uždegimu, - taip pat reikėtų kreiptis į kardiologą, ypač jei tyrimo metu elektrokardiogramoje pastebimi pakitimai.
Pagrindiniai diagnostikos metodai apima:
- Išsamų nusiskundimų, anamnezės surinkimą.
- Objektyvųjį tyrimą.
- EKG (elektrokardiogramą).
- Širdies ultragarso tyrimą (echokardiografiją).
- Kartais atliekamas rentgeno tyrimas, magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas.
- Kiti tyrimai - pagal indikacijas ir poreikį.
Magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas gali būti naudojamas detaliam širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui, ypač tais atvejais, kai širdies ultragarso tyrimas nesuteikia pakankamai informacijos.
LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu*, patikra išnešiotiems naujagimiams dėl kritinių įgimtų širdies ydų prasideda jau antrąją naujagimio gyvenimo parą (ar prieš išrašant pacientą į namus), kai neinvaziniu metodu (fotometrinis metodas ir pulsoksimetrija) išmatuojamas kraujyje esantis deguonies kiekis (SpO2) ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimo metodas svarbus, nes padeda diagnozuoti širdies ydą, kai dar nespėjo pasireikšti klinikiniai jos simptomai. Naujagimiams, kuriems įtariama ir/ar diagnozuojama širdies yda, svarbu ne tik matuoti SpO2, bet ir auskultuoti širdį (dėl ūžesio), vertinti šlauninės arterijos pulsus, matuoti arterinį kraujo spaudimą visose galūnėse, nukreipti gyd. vaikų kardiologo konsultacijai, širdies echoskopijos atlikimui bei atlikti kitus svarbius tyrimus.
6-7 metų vaikams šeimos gydytojas privalo atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą (EKG)**. Elektrokardiografija - tai neinvazinis ir neskausmingas tyrimas bei vienas dažniausiai naudojamų tyrimo metodų gydytojo kardiologo darbe. Tyrimo metu registruojami širdies bioelektriniai potencialai - užrašoma elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma (EKG) suteikia nemažai informacijos apie mūsų širdies darbą: parodo širdies susitraukimų dažnį, leidžia diagnozuoti širdies ritmo, laidumo sutrikimus, koronarinę ligą, kai kurias kitas patologijas. Tačiau nereiktų pamiršti, kad nepatologinė elektrokardiograma (EKG) dar nereiškia, kad nėra širdies ydos, nes ne visos širdies ydos (ypač pradinėse jų stadijose) stebimos EKG.
Širdies kateterizacija yra labai efektyvus metodas diagnozuojant širdies apsigimimus. Šis metodas taikomas ir gydant daugelį širdies defektų, kurie anksčiau buvo operuojami, pavyzdžiui, uždarant angas ar plečiant susitraukusius vožtuvus. Kateteris įstumiamas į veną dešiniojoje kirkšnyje specialia adata ar atlikus mažą pjūvį, kol pasiekia širdį (matoma specialiame ekrane). Imami kraujo pavyzdžiai iš širdies deguonies kiekiui pamatuoti ir spaudimui kiekvienoje kameroje patikrinti. Taip pat yra atliekama angiokardiograma arba angiograma - suleidus dažomosios medžiagos į kateterį ir atliekant rentgeną matoma, kaip kraujas teką per širdį. Tyrimas parodo visus struktūrinius apsigimimus tiek širdyje, tiek venų bei arterijų tinkle. Kateterizacija paprastai trunka 1-2 val.
Kritinės įgimtos širdies ydos - su gyvybe nesuderinami pakitimai, kai būtinas operacinis gydymas. Nemaža dalis įgimtųjų širdies ydų nustatomos prenataliniu laikotarpiu. Įgimtosios širdies ydos nustatomos apie 1 proc. gimusių kūdikių (išskyrus mitralinio vožtuvo prolapsą, dviburį aortinį vožtuvą). Įgimtosios širdies ydos yra vienos dažniausių vaikų raidos ydų. Kasmet su tokiomis ydomis gimsta 8-10 iš 1 tūkst. gyvų gimusių naujagimių. Lietuvoje tai sudaro apie 250-300 naujagimių per metus. 3 naujagimiams iš 1 tūkst. (iki 100 per metus) širdies yda būna kritinė - sudėtinga, nesuderinama su gyvybe, kai prireikia skubios chirurginės procedūros ar operacijos.
Kaip gydyti širdies raumens problemas naujagimiams?
Gydymo metu gali būti naudojami medikamentai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, pagerina kraujo tekėjimą ar stiprina širdies raumenis. Įgimtos širdies ydos gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, taip pat nuo vaiko bendros sveikatos būklės.
Lietuvos medikai artimiausiu metu mergaitei ketina prijungti dirbtinę širdį, tačiau Lietuvoje turima įranga, net jei operacija gerai pavyks, pratęs kūdikio gyvenimą geriausiu atveju tik mėnesiu. Daugiau vilties šeimai suteiktų vadinamoji Berlyno širdis, kuri sėkmės atveju leistų laukti donoro apie metus. Tačiau pastaroji kainuoja apie 200 tūkst. Lt ir nekompensuojama ligonių kasų.
Pasak dr. Virgilijaus Taručio, su Berlyno širdimi išlaikyti pacientą gyvą galima ilgiau, tačiau komplikacijų tikimybės principas galioja toks pat. Bet kuriuo atveju, Lietuvoje vaikams skirtos tokio pobūdžio širdies nėra. „Rašysime raštą, kad Sveikatos apsaugos ministerija ją nupirktų. Jeigu ji atsirastų, galėtume nesunkiai ją prijungti jau prie esamos sistemos. Tačiau šiuo atveju turi būti padarytas politinis sprendimas, nes ji brangi, o vaikams ne taip dažnai ir reikia. Todėl ir bėda - šeimai, kuriai nutiko nelaimė, taip nepaaiškinsi. Kita vertus, situacija vis tiek lieka neapibrėžta. Ypač vaikui neįmanoma prognozuoti, kaip jis toleruos dirbtinę širdį. Taigi kol kas bandoma kitais būdais ištęsti laikotarpį, kai dar galima apsieiti be dirbtinės kraujotakos.
Jei laukiant donoro tenka prijungti dirbtinę širdį, vėlgi labai sudėtinga prognozuoti pasekmes. Kuo ilgiau žmogus būna prijungtas prie pagalbinės kraujotakos, tuo labiau auga komplikacijų tikimybė. Ne visada ši kraujotaka vyksta taip, kaip mes norime. Kadangi kraujas teka per nenatūralius sintetinius paviršius, pradeda formuotis kraujo krešuliai, kurie gali keliauti į smegenis, pilvą, žarnyną, kojas. Daliai pacientų įvyksta reikšmingi, masyvūs insultai. Taip pat gali prasidėti infekcija, su kuria nepavyksta kovoti antibiotikais, ir dėl to nustoja funkcionuoti kitos organizmo sistemos. Taigi komplikacijų gali būti įvairių. Kaip ilgai žmogus išsilaikys, niekada negali pasakyti. Tai gali trukti kelias dienas, kelias savaites, kelis mėnesius. Tačiau laikui tęsiantis komplikacijų tikimybė tik auga“, - aiškino medikas.
Didžiausia bėda, kad suaugusiojo širdis į kūdikio kūną netelpa, o vaikas donoras pasitaiko žymiai rečiau. Kita vertus, Santariškių klinikose prieš keletą metų taip pat buvo atlikta širdies transplantacija trijų mėnesių kūdikiui. Ji buvo sėkminga, kaip ir širdies persodinimas šešių mėnesių kūdikiui.
Pirmosios pagalbos mokymai vaikams ir suaugusiems yra gyvybiškai svarbūs. Mokytojai, treneriai ir vyresni vaikai turėtų mokėti atlikti gaivinimą. Jei vaikui sustoja širdis, reikia nedelsiant skambinti 112, pradėti gaivinimą (15 paspaudimų krūtinei ir 2 įpūtimai), naudoti AED (defibriliatorių), jei yra, ir tęsti, kol atvyks greitoji pagalba.
Širdies transplantacija – patirtis, kuri negali likti neaptarta
Ankstyva įgimtos širdies ydos (ĮŠY) diagnozė gali kelti nerimą vaiko tėvams, tačiau svarbu paminėti, kad dauguma šių ligų šiandien gali būti veiksmingai gydomos. Kaip ir minėta anksčiau, 6-7 m. vaikams elektrokardiograma (EKG) turi būti atliekama visais atvejais. Vis dėlto, yra ir kitų priežasčių, kodėl pasirenkamas šis tyrimo metodas: pacientai gali skųstis krūtinės skausmu, dusuliu, juntamu nereguliariu širdies darbu, silpnumu, prastai toleruoti fizinį krūvį. Elektrokardiograma (EKG) taip pat registruojama, jei buvusi sinkopė (alpimas) anamnezėje. Kuo anksčiau diagnozuojamas širdies ritmo ir laidumo sutrikimas, tuo anksčiau gali būti pasirenkama tolimesnė paciento stebėjimo ir/ar gydymo taktika. Ritmo ir laidumo sutrikimai gali būti gydomi medikamentinėmis priemonėmis, tačiau kartais pasitelkiami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip chirurginė intervencija. Pradedant gydymą kuo anksčiau, sumažėja komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, ankstyvoji kardialinė mirtis ar kitos, rizika. Paciento priežiūros, gydymo grandyje vyksta komandinis šeimos gydytojo, gydytojo vaikų kardiologo, slaugytojo, kartais - gydytojo kardiochirurgo bei kitų medikų darbas.
Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais - net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos).
Staigus širdies sustojimas vaikams - itin reta, bet labai pavojinga būklė, kelianti tiesioginę grėsmę gyvybei. Dažnai manoma, kad širdis sustoja tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau tai gali nutikti net kūdikiams, vaikams ar paaugliams - kartais be jokių įspėjamųjų ženklų. Žinios ir greita reakcija gali išgelbėti gyvybę.
Lietuvoje vaikų širdies sustojimo atvejų fiksuojama labai mažai, tačiau tokia rizika vis tiek egzistuoja. Dažniausiai tai nutinka ne ligoninėje - namuose, mokykloje ar sporto metu. Išgyvenimas stipriai priklauso nuo to, ar greitai pradedamas gaivinimas (BLS). Vaikų širdis dažniau sustoja dėl kvėpavimo sutrikimų ar deguonies trūkumo (pvz., užspringimas, skendimas, astma), tačiau pasitaiko ir įgimtų širdies ydų ar pavojingų aritmijų.
Dažniausios priežastys:
- Įgimtos širdies ydos (širdies struktūros anomalijos, galinčios sutrikdyti kraujotaką - pvz., pertvaros defektai ar netaisyklingai susiformavusios arterijos).
- Širdies ritmo sutrikimai (tokie kaip ilgo QT sindromas, Brugada sindromas ar CPVT - paveldimos būklės, sukeliančios staigias aritmijas).
- Miokarditas (širdies raumens uždegimas) (gali išsivystyti po virusinių infekcijų ir sukelti širdies funkcijos sutrikimus).
- Deguonies stoka ir traumos (skendimas, užspringimas, stiprūs astmos priepuoliai ar galvos traumos).
- Staigios kūdikių mirties sindromas (SIDS) (netikėta kūdikių iki 1 m. amžiaus mirtis, kurios priežastis dažnai lieka neaiški).
Kaip galima to išvengti?
- Ankstyvas rizikų nustatymas: Reguliarūs tyrimai vaikams, turintiems įgimtų širdies ligų ar šeiminį polinkį.
- Dėmesys simptomams: Sąmonės praradimas, dusulys ar krūtinės skausmas fizinio krūvio metu turi būti vertinami rimtai.
- Šeimos anamnezė: Staigi mirtis giminėje iki 50 metų - aiškus ženklas tirtis.
- Poilsis ligos metu: Sportuoti negalima esant virusinei infekcijai - didėja miokardito rizika.
- Pirmosios pagalbos mokymai: Mokytojai, treneriai ir vyresni vaikai turėtų mokėti atlikti gaivinimą.
Ką daryti, jei vaikui sustoja širdis?
- Nedelsiant skambinti 112.
- Pradėti gaivinimą: 15 paspaudimų krūtinei ir 2 įpūtimai. Vaikams deguonis itin svarbus.
- Naudoti AED (defibriliatorių), jei yra: Dauguma įrenginių turi vaikų režimą arba elektrodus.
- Tęsti, kol atvyks greitoji pagalba.
Apibendrinimas: Staigus širdies sustojimas vaikams - reta, bet mirtinai pavojinga būklė.
Tėvams, kurių vaikučiams diagnozuojamos širdies raumens ligos, svarbu suprasti, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali lemti geresnę prognozę. Nors situacija gali atrodyti beviltiška, medicinos pažanga suteikia vis daugiau vilčių ir galimybių gelbėti gyvybes.
tags: #sirdies #raumens #sustorejimas #naujagimiui
