Širdies ydos - tai anatominiai širdies ar stambiųjų kraujagyslių nukrypimai nuo normos, trikdantys kraujotaką, kurie atsirado prieš gimimą. Jų gali gydytojas nepastebėti tik ką gimusiam kūdikiui, o išaiškėti vėliau.
Apsigimsta 6 - 8% naujagimių. Išsivysčiusiose šalyse sergančiųjų įgimtos širdies ydomis yra daugiau negu įgytomis (reumatinėmis).
Dažniausios įgimtos širdies ydos
- Skilvelių pertvaros defektas - 30,5%
- Prieširdžių pertvaros defektas - 9,8%
- Atviras arterinis (Botalo) latakas - 9,7%
- Plaučių arterijos angos susiaurėjimas - 6,9%
- Aortos lanko susiaurėjimas (koarktacija) - 6,8%
- Aortos angos susiaurėjimas - 6,1%
- Falo tetrada - 5,8 %
- Stambiųjų kraujagyslių transpozicija - 4,2%
- Išlikęs arterinis kamienas - 2,2%
- Triburio vožtuvo neišsivystymas - 1,3%
- Kitos - 16,5%
Veiksniai, sukeliantys šias mutacijas, vadinami mutagenais. Jie skirstomi į fizinius, cheminius ir biologinius. Tiesioginį apsigimimą sukeliantį (teratogeninį) poveikį ypač turi alkoholis.
Įgytos širdies ydos
Dažniausiai įgytų širdies ydų priežastis - reumatas ir infekcinis endokarditas. Rečiau širdies vožtuvus pažeidžia kitos ligos - sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mechaninės traumos. Vyresniems žmonėms vožtuvai surandėja, sukietėja ir net gali sukalkėti dėl distrofinių ar aterosklerozinių pokyčių.
Dažniausiai įgytos širdies ydos - mitralinio vožtuvo prolapsas, mitralinė stenozė, mitralinio bei triburio vožtuvo nesandarumas.
Širdies ydų simptomai ir jų įtaka nėštumui
Širdies ydų simptomai ypač priklauso nuo ydos pobūdžio ir jos laipsnio. Sergantis neryškia yda žmogus labai ilgai gali jaustis beveik sveikas ir sulaukti senatvės. Dažniausiai tai nepiktybinė širdies liga ir ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas.
Pastojus moteriai, sergančiai įgimtąja širdies yda, nėštumo sukeltas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai gali nulemti įvairias komplikacijas, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą ar trombinę emboliją.
Nėštumo metu sumažėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas, padidėja kraujo induose cirkuliuojančio kraujo tūris ir širdies minutinis tūris. Panašūs kraujotakos pokyčiai vyksta ir tuomet, kai nėštumas vystosi įgimtąja širdies liga sergančios moters gimdoje.
Didelės imties, daugiacentrio klinikinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2% širdies ligomis sergančių nėščiųjų nėštumo metu pasireiškia širdies ritmo sutrikimai. Šioms pacientėms dažniausiai diagnozuojama savaime nutrūkstanti tachikardija arba dažnos skilvelinės ekstrasistolės, o ritmo sutrikimai įprastai nustatomi antrojo nėštumo trimestro pabaigoje arba trečiame nėštumo trimestre.
Apie 13% širdies ligomis sergančių nėščiųjų išsivysto širdies nepakankamumas, kuris pasireiškia antrojo trimestro pabaigoje arba peripartiniu laikotarpiu (iš karto prieš gimdymą arba per pirmąsias 48 val. po gimdymo). Taip pat nustatyta, kad kraujavimas po gimdymo pasireiškia 25% įgimtosiomis širdies ligomis sergančių pacienčių.
Įgimtosiomis širdies ligomis sergančių nėščiųjų mirštamumas siekia 1% ir yra net 100 kartų didesnis nei bendrasis nėščiųjų mirštamumas išsivysčiusiose šalyse.
Įgimtosiomis širdies ligomis sergančių moterų naujagimiams dažniau diagnozuojamos įgimtosios širdies patologijos, o šių sutrikimų dažnis siekia 3-5%. Įgimtosiomis širdies ligomis sergančioms nėščiosioms dažniau nei paprastai pasireiškia priešlaikinis gimdymas (12%) ir priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (14%); be to, ketvirtadalis tokių naujagimių būna mažesni, nei turėtų būti pagal gestacinį amžių, o naujagimių mirštamumas siekia 4%.
Persileidimo rizika labai priklauso nuo įgimtosios širdies ligos. Didžiausią persileidimo riziką (50%) patiria cianozinėmis širdies ligomis sergančios pacientės ir tos, kurioms diagnozuojama kraujotaka veikiant vienam skilveliui.
Normalus nėštumas irgi gali sukelti dusulį, širdies plakimus. Kartais įgimtąja širdies liga serganti nėščioji gali patirti grėsmingą širdies ir kraujagyslių ligos komplikaciją, o jos nulemti simptomai gali būti pirmieji, kuriuos pajunta pacientė.
Nėščiųjų kardiomiopatija - nežinomos etiologijos širdies raumens liga, priskiriama dilatacinių kardiomiopatijų grupei, pasireiškianti per paskutinį nėštumo mėnesį ar per penkis mėnesius po gimdymo. Dilatacinėms kardiomiopatijoms būdinga išsiplėtusios kairiosios arba visos širdies ertmės ir susilpnėjusi sistolinė funkcija (išmetimo frakcija <30%).
Nėščiųjų kardiomiopatija diagnozuojama moterims, kurios anksčiau nebuvo sirgusios širdies liga ir kurioms nėštumo pabaigoje dėl nežinomos priežasties sutrinka sistolinė funkcija ir atsiranda širdies nepakankamumas.
Nėščiųjų kardiomiopatija dažniau pasitaiko vyresnėms (>30 metų), nutukusioms arba išsekusioms, vartojančioms kardiotoksinius vaistus ar kitas medžiagas, piktnaudžiaujančioms alkoholiu, rūkančioms, praeityje sirgusioms miokarditu nėščiosioms taip pat esant daugiavaisiui nėštumui, preeklampsijai.
Pirmieji nėščiųjų kardiomiopatijos klinikiniai požymiai - nedidelis dusulys fizinio krūvio metu, sumažėjęs darbingumas, padažnėjęs šlapinimasis naktį, artralgijos - ne visuomet tinkamai įvertinami, nes panašiai jaučiasi ir sveikos nėščiosios paskutinį nėštumo mėnesį. Ligai progresuojant, dusulys didėja, pradeda varginti kosulys, atsikosėjimas krauju, krūtinės ir pilvo skausmas, naktiniai dusulio priepuoliai, ortopnėja.
Svarbiausios nėščiųjų kardiomiopatijos komplikacijos - širdies nepakankamumas, plaučių trombembolija, širdies aritmijos, staigi mirtis.
Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP) nėštumo metu
Mitralinis vožtuvas yra vienas iš keturių vožtuvų jūsų širdyje. Širdies vožtuvai turi sklendes, kurios atsidaro ir užsidaro. Atvartai užtikrina, kad kraujas tekėtų teisinga kryptimi per jūsų širdį ir į likusį kūną. Kai plaka širdis, sklendės atsidaro, kad prasiskverbtų kraujas. Atsidaro mitralinis vožtuvas, kad kraujas tekėtų iš viršutinės kairiosios širdies kameros į apatinę kairę kamerą.
Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP) įvyksta, kai mitralinio vožtuvo atvartai tampa lankstūs ir sandariai neužsidaro. Kai kuriais atvejais kraujas gali nutekėti atgal per vožtuvą į kamerą, iš kurios jis pateko. Tai vadinama atgaliniu srautu arba regurgitacija. Tačiau dauguma žmonių, turinčių MVP, neturi jokio grįžtamojo srauto.
Dauguma žmonių, turinčių MVP, neturi jokių simptomų. Retais atvejais MVP gali sukelti kitų problemų. Dažniausiai juos sukelia atgalinis srautas.
Daugumai žmonių MVP gydyti nereikia. Jei grįžtamasis srautas yra didelis, gali prireikti gydymo, kad išvengtumėte kitų širdies problemų. Širdies operacija pataisyti arba pakeisti labai nenormalų mitralinį vožtuvą su atbuliniu srautu.
Moterys, sergančios mitralinio vožtuvo liga, prieš pastodamos turi pasitarti su gydytoju. Gydytojas gali padėti joms su vaistais, kuriuos galima saugiai vartoti, taip pat ar reikalinga procedūra vožtuvo būklei gydyti prieš nėštumą. Mitralinio vožtuvo remontą patars gydytojas, nes tai padeda išsaugoti širdies vožtuvą ir širdies funkciją.
Jei jūsų neprižiūri III lygio kardiologas, tai būtinai reikėtų pasikonsultuoti su juo, kurio sub specializacija yra širdies ydos. Tik įvertinęs dabartinę situaciją, galėtų duoti kažkokias prognozes. Nėštumo metu didėja kraujo tūris, plečiasi širdis, tai nesandarymų laipsnis tik didės, klausimas kiek.
Jei sergate sunkia regurgitacija, gali atsirasti kraujo krešulių ir į gelį panašių gumulėlių. Tai gali sukelti rimtų problemų, jei jie patenka į smegenis ar plaučius. Skystis gali kauptis plaučiuose, sukeldamas įtampą dešinėje širdies pusėje. Labai mažiau kraujo patenka į kūną, jei kenčiate nuo regurgitacijos; jūsų širdis turi dirbti sunkiau, kad kompensuotų trūkumą.
Prevencija ir konsultacijos
Ekspertai pabrėžia prieš pastojimą suteiktos gydytojo konsultacijos svarbą mažinant nėščiųjų mirštamumą. Tokių konsultacijų prieinamumą gali apriboti geografiniai veiksniai. Išsivysčiusiose Vakarų pasaulio valstybėse nėštumą planuojančias ir įgimtosiomis širdies ligomis sergančias pacientes konsultuoja daugiadisciplininė komanda, kurią sudaro akušeriai, ginekologai, kardiologai, hematologai, genetikai, anesteziologai ir kt.
Jei širdies ligomis sergančiai moteriai numatoma taikyti dirbtinio apvaisinimo procedūras arba specifinį pastoti padedantį gydymą, specialistas tokią pacientę turėtų konsultuoti dar prieš sudarant galutinę nėštumo planavimo strategiją, nes tam tikrais atvejais nėštumas gali būti kontraindikuotinas arba nėštumo planavimo strategiją gali tekti modifikuoti (pvz., vieno embriono implantavimo procedūra siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo).
Prieš nėštumą teikiamos konsultacijos metu moterys dažnai užduoda joms rūpimus klausimus apie galimą riziką, kuri gali paliesti jas pačias ar naujagimius. Jei širdies liga serganti moteris nėštumo nepageidauja, svarbu aptarti tinkamiausias kontracepcijos priemones ir apsvarstyti apie nėštumo nutraukimą.
Apžiūrint pastoti planuojančią pacientę, reikia įvertinti jos sveikatos būklę - atlikti klinikinius, vaizdinimo tyrimus, pavyzdžiui, širdies ultragarsinį tyrimą, įvertinti nėštumo riziką, peržiūrėti vartojamų medikamentų sąrašą. Ypač svarbu išvengti teratogeninį poveikį turinčių medikamentų vartojimo nėštumo metu.
Pacientę, kuri serga įgimtąja širdies liga ir pastoja, tačiau prieš nėštumą jos nekonsultavo širdies ir kraujagyslių ligų specialistas, būtina skubiai siųsti atlikti specialius tyrimus - širdies ultragarsinį tyrimą, prireikus atlikti širdies magnetinio rezonanso tomografiją, įvertinti širdies funkciją ir morfologinius pakitimus.
Profilaktikai labai svarbu bendrosios stiprinančios priemonės, sveikatos ugdymas (pakankamas fizinis aktyvumas, asmens higienos taisyklių laikymasis, racionali mityba), virusinių infekcijų profilaktika, kardiotoksinių infekcinių, cheminių, fizinių veiksnių vengimas. Reikia rūpestingai gydyti ligas, pažeidžiančias miokardą, laiku šalinti infekcijos židinius.
Persirgusiosioms nėščiųjų kardiomiopatija, kurioms liko sumažėjusi sistolinė širdies funkcija, nerekomenduojama daugiau pastoti.
