Nevaisingumas - tai problema, su kuria šiandien susiduria daugybė porų visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kas šešta pora yra nevaisinga. Tai sudaro apie 15-18 proc. porų, kurios nepastoja daugiau nei metus, nors jų lytiniai santykiai reguliarūs ir nenaudojama jokia kontracepcija. Apie 20-30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moterų sveikatos sutrikimai, maždaug tiek pat - vyrų, apie 10 proc. atvejų abu partneriai turi vienokių ar kitokių problemų. Deja, nevaisingumo problema vis aktualėja, daugėja vyrų nevaisingumo atvejų. Problema darosi aktualesnė ir dėl porų amžiaus, nes susilaukti vaiko siekia vis vyresnio amžiaus poros. Tai ypač aktualu moterims.
Simona Nainė, ištekėjusi prieš šešerius metus, su sutuoktiniu planavo susilaukti trijų atžalų. Tačiau gyvenime viskas susiklostė kitaip. „Kol ilsėjomės ir taupėme, man rado vėžinių ląstelių gimdos kaklelyje, teko skubiai operuotis, tada gydytojai sakė, kad būtų gerai nepastoti metus laiko, mes saugojomės. Paskui nusprendėme, kad jau galime kurti šeimą toliau, bet po metų bandymo nieko nepavyko“, - pasakoja Simona.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Gydytoja akušerė-ginekologė Daina Visockienė aiškina, kad mergaitė naujagimė turi apie 300-400 tūkstančių pirminių folikulų - tai lytiniai maišeliai, kuriuose bręs lytinės ląstelės kiaušialąstės. Kai mergaitė pasiekia brandą, prasideda mėnesinės, ji jau savo kiaušidėse turi maždaug 100 000 pirminių folikulų. Kas mėnesį vykstant ovuliacijai, subręsta po vieną kiaušialąstę viename lytiniame maišelyje. 35 metų moteris jau turi apie 30 000 pirminių folikulų. Taigi, kiaušidėse folikulų rezervas baigtinis. Jis neatsikuria. Kai kurioms moterims jis išsenka greičiau nei 45-55 metais.
„Jungtinėje Karalystėje su ankstyva menopauze arba priešlaikiniu kiaušidžių išsekimu susiduria viena iš šimto 35-40 metų moterų. Priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, kai kiaušidžių funkcija išseko moteriai iki 40 metų, ankstyva menopauzė - iki 45 metų“, - apie moterų sutrikimus aiškina gydytoja D. Visockienė.
Nors Simonai dar nebuvo 30 metų, ji sužinojo, kad turi mažą kiaušidžių rezervą. „Mano gydytojas man net į akis nežiūri“, - pasakoja Simona, kuri visą informaciją apie nevaisingumą susirado pati internete ir forumuose.
Nevaisingumo gydymo kelias
Simona patyrė kelias inseminacijas, pirmą pagalbinį apvaisinimą, tačiau bandymas susilaukti vaikų vis dar tęsiasi. „Turiu mažą kiaušidžių rezervą, jis ypač greitai nyksta“, - pripažįsta moteris.
Šiandien poros name trūksta durų, pora neperka baldų, neįrengia virtuvės, neįsistato dušo stiklų, nes visus pinigus skiria akupunktūrai, vaistams ir kitoms procedūroms, kurios bent 1 proc. gali padidinti tikimybę susilaukti vaiko. „Nors valstybė IVF kompensuoja 2 kartus, atsiranda vaistų, papildų, vizitų, papildomų procedūrų, o kai esi apimtas nevilties, nori išbandyti viską“, - sako Simona.
IVF procedūra ir jos išlaidos
Valstybė kompensuoja standartines procedūras, tyrimus, vaistus, dalį IVF procedūrų, tačiau visada yra papildomų dalykų, kuriuos galima pasidaryti. Pavyzdžiui, yra terpės kiaušialąstėms laikyti ir auginti, kurios gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Bet kokiu atveju IVF, net kai valstybė kompensuoja, gali kainuoti apie 1 500 eurų.
Neviltį varo ir ilgos eilės, sunku patekti pas gydytoją. „Turi metus laiko pabandyti susilaukti vaikų, tada turi užsirašyti pas gydytoją, jei neturi pažįstamų, reikės laukti, nes eilė prasideda nuo metų“, - pasakoja Simona.
Emocinė ir psichologinė parama
Simona lankosi Santariškių klinikose, kur jai teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos. Kaip teigia pašnekovė, Vilniuje tokių specialisčių, kurios konsultuoja nevaisingumo tema, vos dvi. „Ji mane labai apramino. Jeigu šis pokalbis būtų buvęs prieš pusę metų, būčiau verkusi kruvinomis ašaromis, bet išmokau susivaldyti“, - sako Simona.
Psichologė Romena Kačinienė, viena iš nedaugelio specialisčių, dirbančių su žmonėmis, kurie patiria nevaisingumo problemą, teigia, kad moterys dažnai jaučiasi kitokios, tarsi brokuotos, kyla gėdos jausmas, norisi nevaisingumą slėpti. Tačiau ji pabrėžia, kad nevaisingumas ir bendro tikslo siekimas poras dažniau suartina, atveria naujų poros resursų, ne išskiria.
„Kadangi pastojimas, nėštumas, gimdymas vyksta moters kūne, ji ir iš aplinkos, ir iš savęs pačios patiria daug daugiau spaudimo nei vyras“, - sako psichologė.
Porų ir nevaisingumo psichoterapijos vaizdo įrašas
Visuomenės požiūris į nevaisingumą
Simoną piktina tai, kad apie nevaisingumo problemą niekas nekalba, kad tai yra tabu. „Būna kvaila situacija darbe, kai kas nors išeina tėvystės atostogų, reikia perduoti estafetę kitam. Ją perduoti mėgsta man, nes man jau laikas, nes būčiau gera mama ir pan.“, - pasakoja Simona.
Ji pastebi, kad ši tema laikoma gėdinga, ir pažįsta žmonių, kurie tame pačiame klinikos koridoriuje išvydę savo pažįstamą puola slėptis ir gali pradėti vengti žmonių, kurie nėra artimi, bet sužino apie nevaisingumą.
Tėvystės planai ir ateities viltys
Simona jaučia kaltę, kad norėjo pirmiau pagyventi sau, pasitaupyti, kad turėtų ką duoti savo vaikui. „Buvo didelė neviltis, blioviau. Nuo pat pirmos vestuvių dienos kalbėjau, kad noriu bent trijų vaikų. Aš visada labai norėjau vaikų“, - tvardydama ašaras pasakoja Simona.
Ji visada norėjo ir įsivaikinti, todėl galvoja, kad gal prisikalbėjo su tuo įsivaikinimu. „Aš visada sakiau, kad noriu suteikti meilę ir galimybę ištrūkti vaikui iš sistemos. Norėjau susilaukti savo ir įsivaikinti vyresnį vaiką, nes mažų visi nori, o meilės reikia ir vyresniems“, - sako Simona.
Ji tiki, kad ateityje jai pavyks susilaukti vaikų, nesvarbu, ar tai bus jos biologiniai vaikai, ar įvaikinti. Svarbiausia - turėti šeimą ir mylėti.
