Lietuvoje vyksta svarbi institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - užtikrinti, kad vaikai augtų saugioje ir jiems artimoje aplinkoje. Šis procesas apima vaikų globos namų uždarymą ir globos paslaugų perkėlimą į bendruomeninius vaikų globos namus bei šeimynas. Ši pertvarka, prasidėjusi 2014 m., siekia sumažinti vaikų priklausomybę nuo institucinės globos ir stiprinti šeimos pagrindu teikiamas paslaugas.
Istoriškai vaikų globos institucijos Lietuvoje gyvuoja nuo XVIII amžiaus. Pirmosios globos įstaigos, tokios kaip Jadvygos Oginskienės įsteigta kūdikių prieglauda (1786 m.) ir Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai Vilniuje (1791 m.), buvo kuriamos rūpinantis našlaičiais ir beglobiais vaikais. Vėliau, XIX amžiuje, atsirado ir daugiau panašių įstaigų Kaune, Gruzdžiuose, taip pat labdaros draugijų iniciatyva įvairiuose miestuose. Per Pirmąjį pasaulinį karą lietuvių vaikams globos institucijas steigė ir Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Rusijos miestuose. Iki 1940 m. dauguma vaikų globos įstaigų buvo išlaikomos bažnytinių labdaros organizacijų. Po Lietuvos okupacijos visos labdaros organizacijos buvo uždarytos, o vaikų globos institucijos - suvalstybintos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų skaičius išaugo, 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. Vėliau, 20 amžiaus 6 dešimtmetyje, dauguma vaikų namų buvo pertvarkyta į internatines mokyklas. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Nuo 2015 m. Lietuva aktyviai įgyvendina vaiko globos sistemos deinstitucionalizaciją. Šios reformos pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje. Tam priimti ir Civilinio kodekso pakeitimai, kurie nustato, kad vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais. Institucinės globos pertvarka apima didelių vaikų globos namų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimai artimą aplinką. Pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio pabaigoje buvo uždaryti paskutiniai vaikų globos namai Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose. Šių įstaigų globotiniai buvo perkelti į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 177 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai. Šiose įstaigose, kurios veikia pagal šeimai artimos aplinkos modelį, gyvena vidutiniškai po šešis vaikus. Bendruomeniniai vaikų globos namai yra įsteigti atskiruose butuose bendruomenėje ir yra skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Tokia aplinka yra kur kas tinkamesnė vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui nei dideli vaikų globos namai. Čia vaikams skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, jie gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą.
Pavyzdžiui, Elektrėnų šeimos namuose nuo 2017 m. balandžio veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena po šešis 11-18 m. amžiaus vaikus, jais visą parą rūpinasi darbuotojai. Direktorė Vida Rakauskienė teigia, kad bendruomeninių vaikų globos namų atsiradimas užtikrina vaikų integraciją į bendruomenę, sudaro galimybes augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai, įgyti savarankiškam gyvenimui svarbius įgūdžius. Vaikai greitai pripranta prie gyvenimo bute, adaptuojasi, jaučiasi kaip savo namuose. Jie mokosi patys prižiūrėti savo kambarius, kartu su darbuotojais gamina maistą, ruošiasi šventėms, kaip tikra šeima.
Toks pokytis ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir atsakingos vaikų priežiūros užtikrinimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad per visus pertvarkos metus daugiau dėmesio skirta šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - teikiamos kompleksinės paslaugos šeimai, sustiprinti vaikų dienos centrai ir šeimų socialinė priežiūra.
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Vaiko gerovės ir globos centras, įkurtas reorganizavus Saugų vaikų globos namus, veikia kaip bendruomeniniai vaikų globos namai. Centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna. Planinis vietų skaičius šiame centre - 24.
Institucinės globos pertvarka apima ne tik vaikų globos namų uždarymą, bet ir naujų paslaugų modelių diegimą. Tarp tokių iniciatyvų - globos centrai, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 66, profesionalių globotojų institutas (budintys ir nuolatiniai globotojai), aktyviai stiprinama šeimynų veikla. Taip pat svarbus vaidmuo tenka ir vaikų palydėjimui į savarankišką gyvenimą, ypač jaunimui, ruošiančiamės palikti socialinės globos įstaigas.
Nors institucinės globos pertvarka ir bendruomeninių vaikų globos namų plėtra yra žymus žingsnis į priekį, išlieka iššūkių, tokių kaip tinkamų globėjų paieška. Vis dėlto, daugėja žmonių, norinčių tapti globėjais, o visuomenė tampa vis geranoriškesnė ir supratingesnė vaikų, likusių be tėvų globos, atžvilgiu. Tai patvirtina ir bendruomenių bei paramos šeimai centrų veikla, kuri stiprina darbą su šeimomis ir padeda mažinti vaikų patekimą į institucinę globą.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m. - daugiau nei 3,5 tūkst., o šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose. Tai rodo, kad pertvarka duoda vaisių ir vaikai vis dažniau auga šeimos aplinkoje.
| Metai | Vaikų skaičius institucijose | Vaikų skaičius šeimose ir šeimynose |
|---|---|---|
| 2002 | > 6700 | Nenurodyta |
| 2014 | > 3500 | Nenurodyta |
| 2018 pabaiga | 2419 (30%) | 5249 (64%) globėjai, 394 (5%) šeimynoje |
| 2024 (gruodžio pabaiga) | 0 (planuojama uždaryti paskutinius) | 1032 šeiminiuose namuose |
Pagrindinis susitikimų, kuriuose dalyvauja socialinių paslaugų įstaigų, globos centrų, savivaldybių atstovai, tikslas - aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų vaikų gerovei užtikrinti.
