Šiuolaikinėje darbo rinkoje susiduria net kelios kartos, o tai sukelia nemažai iššūkių. Tad skirtingų kartų atstovų elgesys darbinėje aplinkoje pastaruoju metu yra itin dažna tyrimų tema.
Kartų teorija: kas tai?
Kartų teorija neretai susilaukia kritikos, kad tai tėra pseudomokslas. Skeptikai abejoja: nejaugi laikotarpis, kuriuo gimėme, tikrai gali turėti didelę įtaką mūsų asmenybės vystymuisi? Karta apibūdinama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri gimė panašiu metu ir savo vystymosi laikotarpiu patyrė tuos pačius socialinius, kultūrinius, ekonominius, technologinius ir politinius įvykius. Šie įvykiai tam tikru būdu atsispindi ir žmonių elgesio pokyčiuose, įsitikinimuose bei vertybėse. O tai labai domina įvairių krypčių mokslininkus - sociologus, psichologus, edukologus, rinkodaros specialistus.
Williamo Strausso ir Neilo Howe'o sukurta teorija iš pradžių paaiškino Jungtinių Amerikos Valstijų kartų ciklą. Vėliau tyrėjai pastebėjo, kad šios tendencijos ryškios ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Williamo Strausso ir Neilo Howe kartų teorija gali būti įvardijama kaip viena populiariausių.
Pagrindinės kartos ir jų bruožai
Brandžioji karta (1933-1945 m.)
Dauguma tradicinių korporacijų yra sukurtos tokio amžiaus žmonių sunkaus darbo ir lojalumo dėka. Jie gali pasigirti didžiule patirtimi, supranta ir vertina bendrų tikslų svarbą. Brandžiosios kartos darbuotojai nuoširdžiai žiūri į darbą, yra atsakingi, maloniai bendrauja su klientais, pilietiški ir visuomet pasirengę padėti. Jie išsiskiria tuo, kad turi labai reikšmingą žinių bagažą. Jie išsiskiria tuo, kad pinigus verčia į auksą ir slepia šaldytuvuose. Taip pat jiems neįsiūlysi lizingo ir jie gyvens tik nuosavame būste.
Kūdikių bumo karta (1946-1964 m.)
Lietuvoje laikomi iki 1970 m. Kūdikio bumo kartos darbuotojai linkę konkuruoti ir sunkiai dirbti. Sudaro apie 45 proc. dabartinės darbo jėgos. Daug dėmesio skiria asmeniniams tikslams ir pasiekimams. Požiūris - „padaryti tai bet kokia kaina“. Tai yra darbo žmonės ir daiktų jiems reikia tik dėl funkcijos. Tai žmonės, kurie gyvendavo vienodose namuose, turėdavo vienodus daiktus.
Mūsų senelių kartai, arba kitaip kūdikių bumui, būdingas prisirišimas prie tos pačios darbovietės. Tad šie žmonės išsiskiria savo ištikimybe vienam darbdaviui. Anksčiau vyravo tradicija, įsidarbinus po mokslų baigimo, toje pačioje darbovietėje ir dirbti visą gyvenimą. Kūdikių bumo karta geba ilgai ir kruopščiai dirbti, kad pasiektų ilgai lauktų rezultatų: materialinės gerovės, apdovanojimo ar dėmesio. Tai - specialistai teoretikai, kurie remiasi neįkainojama patirtimi. Lojalūs vienai darbo vietai ir sunkiai pasiryžta perkvalifikacijai. Šiai kartai svarbus finansinis saugumas, todėl jie uoliai taupo juodai dienai. Dievina nusistovėjusią tvarką, todėl nepatikliai žiūri į bet kokias naujoves, ar tai būtų naujos kryptys profesinėje srityje, ar egzotiški patiekalai virtuvėje.
Karta X (1965-1976 m.)
Lietuvoje iki 1985 m. X kartos darbuotojai sudaro trečdalį visos darbo rinkos. Jie yra neišsenkamas vadovavimo talento šaltinis. Jiems organizacija yra vieta, kurioje galima išmokti naujų įgūdžių ir įgyti patirties. Laikosi nepriklausomo požiūrio į darbą. Nori aiškiai suprasti, ko iš jų reikalaujama. Kai jiems būna aiškūs lūkesčiai ir nustatytos teisės, jiems reikia erdvės, išteklių bei laisvės tam, kad pasiektų trokštamų rezultatų savarankiškai ir per pačių nustatytą terminą. Nedemonstruoja aklo atsidavimo kompanijai. Gali būti lojalūs projektui, komandai, vadovui, įmonės misija, organizacijai. Tačiau šis lojalumas pagrįstumas abipusiškumo supratimu. Jie negyvena tam, kad dirbtų. Jie dirba tam, kad gyventų. Postai ir pinigai - svarbiausia.
Jeigu gimėte 1964-1983 metais, priklausote X kartai. Tai viena maištingiausių kartų, sukėlusi nemažą perversmą prieš tai buvusioje visuomenėje. Jai priklausantys žmonės nepakenčia formalumų, kuriais itin žavėjosi ankstesnė karta. X generacija apibūdinama kaip išsilavinusi, aktyvi, laiminga ir orientuota į šeimą. Moka atsiprašyti ir prisipažinti klydusi, diskutuoja ir efektyviai ieško sprendimo. X kartos atstovai moka priimti kritiką, bet nesibodi pabaksnoti pirštu į kitų ydas. Labai savarankiški, veržlūs žmonės svajoja apie prasmingą karjerą, nebijo keistis ir mokytis. Judėjimas į priekį - pagrindinis jų gyvenimo moto. Ieško ne tik profesinio, bet ir dvasinio tobulėjimo kelio. Vėlesnė X karta jau buvo ištikima tik savo profesijai, bet ne darbdaviui. Pasirinkę tam tikrą kelią, jie stengėsi juo eiti, bet keisti organizacijos nebebijojo.
Vyresnioji X karta neretai vadinama išgyvenusių žmonių karta. Juk jos atstovams teko išgyventi ne vieną politinį ir ekonominį lūžį. Jie laikomi maištininkais, nes istoriniai įvykiai privertė juos tapti savarankiškus, drąsius ir praktiškus. Kalbant apie darbinę aplinką, X kartai būdinga ištikimybė savo profesijai, bet ne tai pačiai darbovietei, kaip kad jų tėvams. Pastebėta, kad X kartos darbuotojai jaučia pagarbą savo pareigoms, yra pavyzdingi darbuotojai.
Karta Y (1977-1998 m.)
Lietuvoje laikoma nuo 1986 m. iki 2000 m. Tai naujausia darbo jėgos karta. Tai gali būti vasaros praktikantai, studentai, magistrantai, jau pabaigę studijas žmonės, kai kurie jau teisininkai, asistentai ar viršininkai. Karta Y yra skaitmeninė. Ji užaugo su mobiliais telefonais, elektroniniais priminimais ir elektroninio pašto adresais. Y kartos darbuotojai yra pilni galios ir potencialo. Kelia aukštus standartus ir lūkesčius. Moka atlikti keletą užduočių iš karto. Sunkiai dirba ir yra pripratę, kad iš jų būtų daug tikimasi. Jiems patinka struktūra, procesas ir atgalinis ryšys. Svarbiau laisvė ir lankstumas, nei kopimas karjeros laiptais ir šalti grynieji. Nori gauti pinigų, bet pagal pačių nustatytas taisykles: geros darbo valandos, palanki atmosfera darbe ir darbas, kuris suteikia galimybių mokytis ir tobulėti. Šios kartos atstovams svarbiausi jie patys, o jų lojalumas susijęs su iššūkiais.
Y karta (1984-2003 m.) - interneto, socialinių tinklų vaikai, gimę pačiame kompiuterizacijos įkarštyje. Jie tikisi galimybės augti, tobulėti ir neslepia didelių asmeninių ambicijų. Šiai kartai svarbi aplinkinių nuomonė, todėl daug jėgų ir laiko skiria savo įvaizdžiui, didžiulę reikšmę teikia išvaizdai. Y karta (ypač moteriškoji lytis) svajoja išlikti amžinai jauna. Jos atstovams svarbu patikti, būti žinomiems ir geresniems už kitus. Darbe Y karta yra profesionalūs ir kompetentingi specialistai: veiklūs, atviri naujovėms, pristatantys idėjas. Puikiai išmano naująsias technologijas, moka kelias užsienio kalbas, nevaržomai keliauja. Tačiau darbuotojai dažnai neturi kantrybės siekti ilgalaikių tikslų. Jaunimas trokšta greito rezultato ir pripažinimo. Nori kontroliuoti kitus, bet patys nemėgsta būti pavaldiniais. Išpopuliarėjo nauja šios kartos pramoga - apsipirkimas. Į parduotuves jaunimas keliauja su būriu draugų ir ten linksmai leidžia laisvalaikį. Jaunoji karta garsi liberaliomis pažiūromis, pavyzdžiui, daugeliui priimtinos tos pačios lyties santuokos, marihuanos legalizavimas. Virtualioje erdvėje („Skype“, SMS) sukūrė savitą bendravimo kalbą, bet tikrovėje jaunuoliai gali būti nedrąsūs ir užsisklendę. Konfliktus sprendžia lengvai ir racionaliai, nors vengia gilių ir skausmingų temų.
Tūkstantmečio karta skiriasi nuo X kartos savo liberaliomis pažiūromis. Skiriasi jų požiūris į religiją, į šeimą, iš esmės į patį dvasingumą. Tai, kas buvo tabu buvusioms kartom, šiai kartai yra pakankamai priimtina, netgi kalbant apie psichotropinių medžiagų vartojimą. Jiems svarbiau nauja patirtis nei materiali gerovė. Jiems patinka garsenybės, tačiau jų neidealizuoja. Jiems nereikia lyderių. Jie myli savo telefonus, tačiau nemėgsta kalbėtis telefonu. Aukšta savivertė juos varo į neviltį, kai pasaulis atsisako patvirtinti jų didingumą. Vienas iš ryškiausių tūkstantmečio kartos bruožų - nepakantumas. Nepakantumas, kuris iš esmės daro įtaką sunkumams santykiuose, sunkumams bet kurioje veikloje - studijose, darbe. Ši karta nori gauti viską kuo greičiau: čia ir dabar. Šalia to jie nori gauti apdovanojimą ir pripažinimą. Nepakantumas priveda prie neužbaigtumo, metimo ir pradėjimo kažko naujo.
Y ir Z kartos jau laisvai keičia ne tik darbovietes, bet ir savo darbo specifiką. Jiems yra būdingas persikvalifikavimas, naujų įgūdžių mokymasis ir kompetencijų įgijimas.
Y kartos vadovai išsiskiria savo stipriai išreikšta orientacija į pokyčius. Tačiau negalima sakyti, kad jie ignoruoja santykių su pavaldiniais ir dėmesio užduočiai svarbą.
Karta Z (nuo 2000 m.)
Tai karta, kuri nesupranta, kad anksčiau nebuvo kompiuterių. Jų dar beveik nėra darbo rinkoje, todėl sunku pasakyti, kokie jie bus. Bet faktas vienas - tai pramogų karta. Jie gyvena greitu gyvenimo ritmu, naujausiomis technologijomis.
Prasidėjus trečiajam tūkstantmečiui, pasaulį išvydo jauniausia - Z karta. Jai priklauso vaikai, gimę nuo 2003 metų. Pagal kartų teoriją, Z atstovų daugės iki pat 2023-iųjų. Ši generacija pasirengusi užkariauti pasaulį. Ji dar vadinama „Google“ karta, nes nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis ir žino, kur jų rasti. Atžalų laisvalaikis susijęs su kompiuterinėmis technologijomis. Pastebėta, kad mažieji kopijuoja suaugusiųjų veiklos modelį. Net vaikams ima trūkti laiko, todėl mitybai, sportui skiriama nedaug dėmesio. Kiekvienas Z kartos atstovas trokšta būti išskirtinis kolektyve. Šiuolaikinė karta nemėgsta prievartos, ilgų pamokslų ir griežtų taisyklių, apribojimų. Autoritetu tampa asmuo, pateikęs vaikams žinių, kurių jie negali rasti internete. Z karta nori, kad su jais būtų tariamasi, suaugusieji bendrautų kaip su sau lygiais. Pedagogai ir mokslininkai suka galvas, kokie bus užaugę Z vaikai. Spėjama, kad novatoriškų mąstytojų karta bus itin išsilavinusi, didelį dėmesį skirs socialiniam teisingumui ir ekologijai.
Žinoma, technologijų išmanymas ir gyvenimas skaitmeninėje erdvėje labiausiai būdingas jaunajai Z kartai. Sakoma, kad šiems žmonėms trūksta tarpasmeninio bendravimo įgūdžių, ypač kai bendraujama akis į akį. Juk jaunuoliai labiausiai pripratę bendrauti naudodamiesi technologijomis. Vis dėlto, anot A.Stelmokienės, Z karta iš tikrųjų labai laukia grįžtamojo ryšio, iš kurio mokosi. "Z karta yra labai mobili ir nebijanti keisti savo pasirinkimų: darbo vietos, studijų krypties. Šie žmonės nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save, - atskleidžia A.Stelmokienė. - Darbe šios kartos atstovams labai svarbu jausti pasitenkinimą atliekama veikla. Jie nori laisvės spręsti visus su jų darbinėmis užduotimis susijusius klausimus, jausti nepriklausomybę darbo vietoje. Z karta labai aktyviai domisi socialiniais klausimais, aplinkosauga. Jai yra svarbi lygybė, įvairovė ir kiti jautrūs socialiniai, ekologiniai klausimai. Vis dėlto Z kartos atstovai dar labai jauni."
Lyginant X ir Z kartų darbuotojus, pastebėta, kad vyresnioji karta pasižymi didesniu įsitraukimu, aktyvumu darbo vietoje ir kritiniu mąstymu. Z kartos atstovai yra vidutiniškai aktyvūs darbuotojai. Kol kas jų savarankiškas, kritinis mąstymas taip pat nėra stipriai išreikštas. Kita vertus, Z karta turi kuklesnę darbo patirtį. Tad gali būti, kad su laiku šis aspektas pakis.
Karta Y ir Z Lietuvoje
Y karta - 1977-1998 m. Lietuvoje laikoma nuo 1986 m. iki 2000 m. Z karta - nuo 2000 metų.
Remiantis Williamo Strausso ir Neilo Howe teorija, X kartos atstovai gimė 1960-1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta - 1980-2000 m., o Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje. Vis dėlto, anot pašnekovės, analizuojant kartas, būtina atsižvelgti ir į konkrečios šalies kontekstą bei svarbius nacionalinius įvykius. Lietuvoje reikšmingą vaidmenį vaidino sovietmetis ir nepriklausomybės atgavimas, todėl čia kartos gali būti datuojamos šiek tiek vėliau nei, tarkime, JAV. Valstijose jaunoji Z karta laikoma gimusia nuo 1995-ųjų. Mūsų šalį didesni pokyčiai, susiję su šia karta, palietė vėliau. Tad lietuviškoji Z karta pasaulį išvydo tik 2000-2010 m.
Kartų skirtumai darbe ir visuomenėje
X kartos atstovai gimė 1960-1980 m., Y, arba tūkstantmečio, karta - 1980-2000 m., Z karta pasaulį išvydo pirmajame XXI a. dešimtmetyje.
Y generacijos (arba „Y kartos“ ar „The Y Generation“) vardu įprasta vadinti žmones, kurie gimė tarp 1980-ųjų ir 2000-ųjų. Visas apibrėžimas yra sudėtingesnis. Kalbu apie jaunus žmones, kurie yra laisvi keliauti, kur nori, dažnai keičia darbą dėl savo vertybių, nejaučia stipraus poreikio dirbti vienoje vietoje visą gyvenimą, o internete elgiasi kaip vietiniai, priima jį perdėm natūraliai.
Šiuolaikinę politiką formuoja pastarųjų 30-ies metų įvykiai. Europos lyderiai, žmonės sėdintys už ES vairo, dabar yra 35-60 metų. Jie savo pasaulėžiūrą Vakaruose formavo visiškai skirtingomis sąlygomis nei jų vaikai ir anūkai. Kita dalis laukė totalitarizmo ir Šaltojo karo pabaigos, saviraiškos laisvės, gyvenimo, kurį galėtų rinktis patys, nepriklausomai nuo valdžios. Jų tikslas ir siekis dirbant, dalyvaujant ekonominiame gyvenime, buvo pasiekti „pritekliaus“ būseną. Būseną, kai ne tik jie patys, bet ir jų šeimos ir kaimynai galėtų gyventi oriai, turėtų galimybę nesirūpinti labai stipriai dėl rytdienos pusryčių. Kitaip tariant - mūsų tėvai ir seneliai dirbo tam, kad kažkurią dieną niekam nereikėtų dirbti. Kad sukurtų gerovės valstybę. Jie - revoliucijų karta, baby boomers, kitokios sistemos produktas.
Y karta neturi lyderių. Ji nėra linkusi eiti kitiems iš paskos. Tai nėra tvarkingas šunų kinkinys, lekiantis vienu srautu paskui lyderį. Dabartinė karta primena kačių sambūrį. Kiekvienas už save, tačiau bendrame rate. Ne veltui darbdaviai apibūdina ją kaip tinginius, veltėdžius ir savanaudžius. Jokiu būdu neteigiu, kad Y karta iš tikrųjų tingi ar yra niekam tikusi. Seniau buvo įprasta dirbti vienoje įmonėje visą gyvenimą, arti lauką ar dirbti padavėju. Dabar dalį šių veiksmų daug efektyviau gali atlikti mašinos. Tai labai demotyvuojanti žinutė bet kam, kas verčiasi tokiu darbu. „Y karta“ kartais dar vadinama „postnepritekliaus visuomene“ (angl. Vakaruose net būdamas paprastu drabužių parduotuvės darbuotoju gali gyventi oriai, rinktis iš neapsakomo gausumo produktų parduotuvėse, turėti spartųjį internetą su prieiga prie 99 proc. kada nors sukurtų filmų, turėti draugų Australijoje, Kambodžoje ir Peru ir dar - skambinti jiems visiems visiškai nemokamai. Toks patogumų ir prabangos lygis daugumos mūsų senelių ir tėvų laikais buvo pasiekiamas tik turtingiausiems. Aišku, pagrindinių prekių prieinamumas nebūtinai reiškia pasitenkinimą.
Žiniasklaidoje dominuoja nuomonė, kad Y karta pasižymi didelėmis ambicijomis ir aukštais materialiniais poreikiais, todėl dažnai konfliktuoja su darbdaviais. Galvojant apie vykusius rinkimus į Europos Parlamentą, kyla ta pati išvada - nėra už ką balsuoti. Banali frazė slepia rimtą problemą. Jauni žmonės neturi lyderių, kurie atspindėtų jų problemas ir pasaulėžiūrą. Pasirinkimas susiveda iki „Na, šitas gal nepadarys mums gėdos Europos Parlamente“ ir „Jis bent jau moka anglų kalbą“. Neabejoju, kad mūsų politikai Briuselyje yra išsilavinę ir kultūringi. Bet šių savybių nepakanka. Europa tokių lyderių neturi. Mintis, kad galėčiau stovėti minioje žmonių, kuriuos vienija politinės pažiūros, klausyti kalbos apie geresnį rytojų, apie būtinas permainas, galbūt pasiaukojimus, bendro politinio tikslo siekimas kartu su visais - ši mintis man yra tiek pat svetima, kiek darbas žemės ūkyje nenaudojant traktoriaus. Y karta šį fenomeną žino tik iš pasakojimų. Arba koncertų. Kaip rašo Federico Castiglioni, Europai reikia politinių lyderių, kurie suburtų ES piliečius vardan bendros idėjos. Kodėl apskritai nėra už ką balsuoti? Galbūt tai susiję su lyderių pasiūla bei su paklausa lyderiams. Viena vertus, jaunoji karta nėra linkusi sekti paskui lyderius, elgiasi laisviau nei jų tėvai, mąsto skirtingomis kategorijomis, kurios tiesiog nereikalauja stiprios politinės asmenybės jų gyvenimuose. Kita vertus, net jei kiltų natūralus, ne vien tik pilietinės pareigos varomas poreikis sekti lyderiui iš paskos - politikai tiesiog neatspindi vertybių, kuriomis gyvena jaunas rinkėjas. Kalbu ne tik apie stipriai liberalius judėjimus už marihuanos legalizavimą, abortus ar gėjų santuokas. Ta pati problema kamuoja ir konservatyvius, tautiškus judėjimus (kaip pvz., Lenkijoje). Paradoksalu, tačiau dabartinę padėtį sukėlė mūsų tėvų karta. Dabartiniai politikai. Nekaltinu jų už jų klaidas ir esu dėkingas už jų gerus darbus. Juk jie būtent to ir siekė - gerovės valstybės, kad gyvenimas visiems būtų geresnis. Galima nemėgti Y kartos, galima jai priklausyti, užjausti ar ja piktintis. Bet reikia susitaikyti su faktu, kad kažkada jie pakeis dabartinius politikus. Ir geriau, kad tarp jų atsirastų stiprių, charizmatiškų ir išmintingų politikų.
Alfa karta ir ateities iššūkiai
2010 m. ir vėliau gimę vaikai vadinami alfa karta. Bręsdama sudėtingame nūdienos pasaulyje, ji užaugs dar kitokia nei ankstesnės kartos. Tad įvairių sričių mokslininkai jau ruošiasi pradėti tirti alfa vaikų asmenines savybes, požiūrį ir vertybes. Pirmiausia alfa kartos elgesys bus analizuojamas mokykloje, o po gerų dešimties metų - ir darbo rinkoje. Vis dėlto, jau dabar matome, kad šiai kartai teks nemažai iššūkių. Ji susidurs su labai greitai besikeičiančia aplinka, didžiule informacijos gausa, aplinkos stimulų įvairove - "triukšmu", tikrumo ir pastovumo trūkumu. Todėl manoma, kad šiai kartai reikės ieškoti būdų, kaip iš gausos atsirinkti teisingą informaciją, mokytis koncentruoti savo dėmesį ir surasti autoritetus, kuriais galima pasitikėti ir užmegzti bendradarbiavimu pagrįstus santykius, - svarsto A.Stelmokienė. - Pripažįstama, kad alfa kartai reikės ugdyti savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti prie greitų pasaulio pokyčių. Kol kas apie šiuos jaunuolius tiksliai ką nors pasakyti yra sunku.
Amžiaus skirtumas. Pirmagimių susilaukia vis vyresni tėvai, tad alfa kartos vaikų ir jų tėvų amžiaus skirtumas yra didesnis, nei, pavyzdžiui, jų tėvų ir senelių ar dar ankstesnių kartų. Technologijų vertinimas. Dažniausiai kylantis iššūkis yra skirtingas technologijų vertinimas. Tėvai įvairias technologijas vertina, kaip įrankį, skirtą konkrečiam darbui atlikti. Pavyzdžiui, tėvams planšetė yra skirta pažaisti, panaršyti internete ir pasidėti ant stalo. Žmogiškųjų ryšių poreikis. Augantiems mažyliams, žinoma, labai svarbūs santykiai su tėvais, tačiau teigiama, kad alfa kartos vaikų „realus“ žmogiškųjų ryšių poreikis bus gerokai menkesnis. Požiūris į darbą. Vienu paspaudimu atsakymą į iškilusį klausimą ar problemos sprendimą įpratę rasti alfa kartos vaikai pasižymi dideliu nekantrumu, jiems sunku užbaigti daug laiko atimančius, tęstinius darbus, jie ypač vengia fizinio ir rankų darbo. Požiūris į mokslą. Alfa kartos vaikai yra įpratę mokytis bandydami, interaktyviai, daug kartų klysdami, nes tokią galimybę jiems suteikia išmanieji įrenginiai. Fizinis aktyvumas. Dauguma alfa kartos vaikų tėvų savo vaikystę praleido aktyviai: važinėjo dviračiais, rogutėmis čiuožinėjo nuo kalno, žaidė gaudynes ir pan. Kompiuterį, telefoną ir kitus ekraną turinčius prietaisus duokite nuo 1,5-2-ejų metų amžiaus. Mokslininkų manymu, vaikai iki 1,5-2-ejų metų (kai kurių mokslininkų nuomone - iki 3-ejų) neturėtų naudotis jokiais ekraną turinčiais prietaisais (telefonu, kompiuteriu, planšete, televizoriumi). Ribokite ekrano laiką. Skatinkite daryti pertraukas. Įtemptai žiūrint į ekraną labai įsitempia ir pavargsta akys, todėl kas 30-45 min. reikėtų padaryti pertrauką. Neleiskite žiūrėti į ekranus prieš miegą. Pastebima, kad ekraną turinčių įrenginių naudojimas prieš miegą sukelia sunkumų užmiegant ir pablogina miego kokybę. Padėkite pasirinkti tinkamą turinį. Atsižvelkite, kad turinys būtų tinkamas vaikui pagal jo amžių, pomėgius ir polinkius. Įgalinkite ne tik vartoti, bet ir kurti. Neleiskite ieškoti lengviausių kelių. Alfa kartos vaikai pasižymi nekantrumu ir siekiu ieškoti lengviausių (bet ne visuomet teisingiausių ir geriausių) kelių. Ugdykite vaiko kantrybę. Šiuolaikinių technologijų suteikiama informacija ir pramogos yra „čia ir dabar“, pasiekiamos keliais pelės paspaudimais ar pabraukimais per ekraną, todėl alfa kartos vaikai nepasižymi didele kantrybe.
Įvairovės privalumai
Dabar daug kalbama apie įvairias mentoriavimo praktikas, kai vyresni ir jaunesni organizacijos darbuotojai vienas kitą moko svarbių įgūdžių. Pavyzdžiui, jaunoji karta gali mokyti įvairių technologinių sprendimų. O vyresnioji - dalytis įgyta darbine ir organizacijos kultūros patirtimi. Svarbios ir socializacijos, mokymų, komandos formavimo veiklos. Iš tiesų, kiekviena karta turi savo vertybes, darbines nuostatas ir dominuojantį elgesio būdą, kurį suformavo tam tikros patirtys. Todėl skirtingų kartų bendravimas gali būti komplikuotas. Kita vertus, tai galima paversti ir galimybe. Pastebėta, kad amžiaus, lyties, tautų ir kitokia darbuotojų įvairovė organizacijai gali būti labai naudinga, sukurti jai pridėtinę vertę. Visa tai gali pasitarnauti generuojant originalius ir kūrybiškus sprendimus.
