Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, ruošdamasis naujam gyvybės etapui. Nors daugelis šių pokyčių yra natūralūs ir neišvengiami, kai kurie gali sukelti diskomfortą ir silpnumą, ypač artėjant gimdymui. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria įvairius sunkumus, tačiau svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini ir praeina po gimdymo.
Dažniausi silpnumo ir diskomforto požymiai vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu
Nėštumo pabaigoje moterys dažnai susiduria su įvairiais nepatogumais. Vienas iš jų - didėjanti gimda, kuri spaudžia gretimus organus. Tai gali sukelti sunkumų virškinant maistą, nes didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas jame užsibūna ilgiau. Dėl to gali padidėti skrandžio sulčių išsiskyrimas, o sumažėjęs stemplės tonusas leidžia joms patekti į stemplę, dirginant gleivinę ir sukeliant rėmenį ar net pykinimą.
Pykinimas ir vėmimas, nors dažniausiai pasireiškia pirmojo nėštumo trimestro pradžioje (4-12 savaitės), gali vėl atsirasti nėštumo pabaigoje dėl to paties gimdos spaudimo į skrandį. Be to, gali suintensyvėti kvapų jautrumas, kuris anksčiau nesukeldavo reakcijos.
Nugaros skausmas yra dar vienas dažnas palydovas, paveikiantis apie 50-80% nėščiųjų, paprastai pasireiškiantis nuo penkto iki septinto nėštumo mėnesio. Padidėjusi kūno masė ir pakitęs svorio centras apkrauna stuburą, o natūrali laikysenos korekcija, siekiant išlaikyti pusiausvyrą, dar labiau apkrauna apatinę stuburo dalį.
Tinsta pėdos ir kojos - dažnas reiškinys, ypač vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Tai gali lemti hormonų poveikis, dėl kurio organizmas kaupia skysčius. Kartais tinimas gali pasiekti blauzdas, šlaunis, pilvą, veidą ir rankas. Tai susiję su tuo, kad nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl kraujui sunkiau tekėti ir jis linkęs užsistovėti kojų venose, sukeldamas tinimą ir galimai hemorojaus atsiradimą.
Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu gali pasikeisti ir dantenų būklė - jos tampa jautresnės, paburksta ir dažniau kraujuoja. Taip pat gali pasireikšti odos pokyčiai: pigmentinės dėmės, vadinamoji „nėštumo kaukė“ (melasma ar chloazma), apgamų ar strazdanų patamsėjimas, o kartais ir naujų atsiradimas. Padidėjęs hormonų kiekis gali lemti ir spuogų atsiradimą ar paūmėjimą.
Nėštumo pabaigoje gali varginti ir padažnėjęs šlapinimasis, nes didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Taip pat dažnas palydovas yra vidurių užkietėjimas, kuris gali būti lemia hormoniniai pokyčiai arba gimdos spaudimas į storąją žarną.
Kitos dažnos problemos apima:
- Mėšlungis: staigūs, skausmingi raumenų spazmai, dažniausiai blauzdose, šlaunyse ar pėdose, dėl organizme mažėjančio mineralinių medžiagų kiekio.
- Paruošiamieji sąrėmiai: gimda ima ruoštis gimdymui, susitraukinėdama nereguliariai ir neintensyviai.
- Kūno plaukuotumo padidėjimas: plaukai gali tapti storesni, tamsesni ir dygti neįprastose vietose.
- Dusulys: suintensyvėjęs kvėpavimas gali sukelti dusulio jausmą.
- Nuovargis ir mieguistumas: tai vieni pirmųjų nėštumo požymių, tačiau gali varginti ir vėlyvuoju laikotarpiu dėl didelių organizmo energijos sąnaudų.
- Nuotaikų kaita: svyruojantys hormonų lygiai gali sukelti emocinį nestabilumą.
- Strijos: odos tempimo žymės, kurios atsiranda dėl hormonų poveikio ir svorio pokyčių.
- Padidėjęs makšties išskyrų kiekis: dėl pakitusios makšties terpės.
- Padidėjęs jautrumas odai: oda reaguoja į aplinkos veiksnius ir kosmetiką.
- Krūtų pokyčiai: jos didėja, tampa jautresnės, ruošiantis žindymui.
Kaip palengvinti silpnumą ir diskomfortą nėštumo pabaigoje
Nors daugelis nėštumo pabaigos nepatogumų yra neišvengiami, tam tikri patarimai gali padėti palengvinti savijautą ir sumažinti silpnumą.
Mityba ir skysčiai
- Reguliarus maitinimasis: svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai.
- Pakankamas skysčių kiekis: per dieną išgerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 litro).
- Augalinė ląsteliena: vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
- Vengti tam tikrų maisto produktų: vengti labai karšto ir šalto maisto, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą.
- Maistas nuo pykinimo: esant jautrumui kvapams, vengti stiprių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį.
- Imbieras: būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
- Mityba esant vidurių užkietėjimui: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
- Mityba nuo tinimo: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
- Judėjimas: svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją.
- Poilsis: stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego). Dažniau gulėti ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
- Laikysena ir avalynė: avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve.
- Kojų priežiūra: prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Mėšlungio palengvinimas: stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Pabandykite atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
- Paruošiamųjų sąrėmių palengvinimas: pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
- Poilsis nuo nuovargio: pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
- Nuotaikų stabilizavimas: stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiatės, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Asmens higiena ir priežiūra
- Burnos higiena: valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu.
- Odos priežiūra: odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
- Strijų profilaktika: naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
- Intymios higienos priežiūra: nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
- Krūtų priežiūra: svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
Diastazė nėštumo metu - kas tai yra ?
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma nėštumo pabaigos požymių yra normalūs, svarbu atkreipti dėmesį į tam tikrus signalus, kurie gali reikšti rimtesnes problemas ir reikalauti medicininės pagalbos:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją. Tai gali būti sunkaus pykinimo (hiperemezės) požymiai, reikalaujantys skubios medicininės pagalbos.
- Kraujavimas: Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėję vaisiaus judesiai: Jeigu pastebėjote, kad vaisiaus judesiai susilpnėjo arba nebejaučiate jų kelias valandas, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
- Vaisiaus vandenys: Jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Intensyvus skausmas: Stiprus, nuolatinis, ilgalaikis skausmas pilvo srityje nėra normalu. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti.
- Makšties išskyros: Jeigu matote žymų išskyrų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas, praneškite gydytojui.
- Priešlaikinio gimdymo požymiai: Jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus) daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju.
- Staigus svorio priaugimas ir patinimas: Nors veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti preeklampsijos požymis.
- Depresija ar stiprus nerimas: Jeigu apima didelis nerimas, nusivylimas, liūdesys, užeina panikos priepuoliai, nebegalite susitvarkyti su savo kasdieniais rūpesčiais, kyla mintys apie savęs žalojimą, kreipkitės pagalbos į specialistus.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Jei pasireiškia nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas, ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui.
Svarbu atminti, kad nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Klausydamos savo kūno ir bendradarbiaudamos su gydytojais, galite užtikrinti saugią ir kuo malonesnę šį ypatingą laikotarpį.
