Socialinės globos įstaigos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savimi pasirūpinti savarankiškai.
Vaikų globos institucijų istorija Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos Lietuvoje pradėtos kurti dar 17-18 amžiuje. 19 a. našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1786 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda „Lopšelis“. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti, t. y. už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose glaudėsi 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
2015 m. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija tapo viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupę (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupę (2017 - 34 %).
Vaiko globa (rūpyba) ir jos organizavimas
Vaiko globa (rūpyba) yra esminė paslauga, užtikrinanti priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą vaikams, likusiems be tėvų globos. Vaikui globa (rūpyba) nustatoma, kai tėvai negali auginti vaiko dėl įvairių priežasčių, tokių kaip priklausomybės, ligos, socialinių įgūdžių trūkumas, nesirūpinimas vaiku ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia. Vaikams iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems nei 14 metų vaikams - rūpyba ir skiriamas rūpintojas.
Globos rūšys
- Laikinoji globa (rūpyba): tai laikina priežiūra, auklėjimas ir teisių atstovavimas vaikui, likusiam be tėvų globos. Jos tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
- Nuolatinė globa (rūpyba): nustatoma vaikams, kurie negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas ir teisių gynimas pavedami kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Globos formos
- Globa (rūpyba) šeimoje: tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši).
- Globa (rūpyba) šeimynoje: tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni).
- Globa (rūpyba) globos centre: vaiko globa nustatoma globos centre ir jo globėju paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaikas gyvena budinčių ar nuolatinių globotojų šeimoje.
- Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje: vaiko globa nustatoma socialinės globos įstaigoje ir jo globėju paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.
Globėjas (rūpintojas) ir jo vaidmuo
Globėjas (rūpintojas) yra asmuo, kuriam paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Tai gali būti fizinis arba juridinis asmuo.
Budintis globotojas
Budintis globotojas laikinai prižiūri vaiką savo namuose, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė - iki 12 mėnesių. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų (bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų). Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs sutartį su globos centru.
Nuolatinis globotojas
Nuolatinis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais. Jis turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.
Kaip tapti globėju (rūpintoju)?
Norint tapti globėju (rūpintoju), reikia atlikti keletą žingsnių:
- Sprendimo priėmimas ir informacijos surinkimas: Pirmiausia reikia apsispręsti ir surinkti informaciją apie globos procesą.
- Sveikatos pažyma: Kreiptis į gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos (forma 046/a).
- Dokumentų pateikimas: Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikti prašymą bei sveikatos pažymą. Taip pat reikia pateikti vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimą.
- Laukimas: Dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui.
- Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamam pradinį vertinimą, globos centras pakvies į mokymus, kurie trunka iki 3 mėnesių.
- Išvados gavimas: Išklausius mokymus, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai) per 10 darbo dienų.
- Laukimas ir sprendimo priėmimas: Pasirašius teigiamą išvadą, laukiama skambučio iš globos centro su pranešimu apie poreikį globoti konkretų vaiką.
Parama globėjui (rūpintojui)
Tapus globėju (rūpintoju), globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda teiks pagalbą, paramą ir galimybę tobulinti gebėjimus vaikų auginimo srityje. Taip pat bus kviečiama aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę. Savivaldybė gali skirti pagalbos pinigus ir vienkartinę materialinę pagalbą.
Globos centras ir jo funkcijos
Globos centras yra socialinių paslaugų įstaiga, kuri įgyvendina vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas. Jis perduoda likusį be tėvų globos vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį. Globos centras teikia socialines paslaugas, pagalbą vaikui ir budinčiam globotojui, bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams.
Globos centro pagalba
- Nemokama socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba.
- Nemokamos psichologų konsultacijos vaikams ir budinčiam globotojui bei jo šeimos nariams.
- Kvalifikacijos kėlimas.
- Savitarpio pagalbos grupės, supervizijos.
- Laikinos vaikų priežiūros paslaugos.
Laikinas atokvėpis darbui atkurti
Laikino atokvėpio paslauga - tai globos centro organizuojamos paslaugos, skirtos budinčiam globotojui susigrąžinti darbingumą.
Socialinės globos įstaigų tipai
Pagal globos formą ir trukmę, globos įstaigos skirstomos į kelis tipus:
- Dienos globos įstaigas: teikia paslaugas dienos metu.
- Laikino apgyvendinimo įstaigas: teikia trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas.
- Stacionarios globos įstaigas: teikia ilgalaikio apgyvendinimo ir priežiūros paslaugas.
Globos įstaigos specializuojasi teikti paslaugas įvairioms klientų grupėms, tokioms kaip vaikai, neįgalieji ir seni žmonės.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa.
Viename Šiaulių privačių namų kvartale, niekuo iš pažiūros neišsiskiriančiame name verda kiek kitoks nei įprasta gyvenimas. Čia laikinai apsigyvena iš šeimų paimti vaikai, o jais rūpinasi organizacijos „SOS vaikų kaimai“ darbuotojos. Nuo 2017 metų birželio, kai išnuomotame privačiame name įsikūrė bendruomeniniai vaikų namai, juose gyveno 14 vaikų. Didžiausias džiaugsmas, kad net 12 iš tų vaikų sugrįžo į savo tėvų šeimas. Stengiamasi, kad vienu metu namučiuose gyventų panašaus amžiaus vaikai.
Namučių darbuotojos mato didelę prasmę savo darbe. Jie bendradarbiauja su kaimynais, kurie padeda buityje. Vaikai socialines darbuotojas vadina vardais, nenaudoja žodžių „auklėtoja“, „mokytoja“. Darbuotojos neslepia nuo vaikų tėvų, kur jie gyvena, tačiau neorganizuoja jų susitikimų su tėvais šiuose namučiuose. Vaikų susitikimai su tėvais vyksta per veiklą - stadione futbolą pažaidžia, pikniką pasidaro, parke praleidžia laiką ir panašiai.
Anot Jurgitos Mikolaitytės, tyrimais įrodyta, kad vaikai, išėję iš didelių institucinių globos namų, nėra pakankamai savarankiški. „Mūsų svajonė, kad visi vaikai augtų šeimose. Kai mūsų paprašo tapti vaiko globėjais, mes susirenkame visą informaciją, aiškinamės, ar tikrai nėra artimo giminaičio, kuris galėtų pasirūpinti tuo vaiku.
Namučių moterys vienu balsu tvirtina, kad tai, jog beveik visi vaikai sugrįžta į šeimas, yra jų didelio bendro darbo ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis rezultatas. Vyksta nuolatinė komunikacija su tėvais, socialinės darbuotojos padeda jiems suvokti jų vaikų poreikius. Aiškinasi, kodėl jiems su vaikais kyla konfliktinių situacijų, prisidedama prie tėvų socialinių įgūdžių formavimo. Vaikui ir tėvams sudaromos sąlygos lankytis pas psichologą.
Jurgita akcentuoja, kad labai svarbu vaikams išlaikyti dienotvarkę, kad aplinka būtų stabili, todėl saugi. Prieš grįžtant į šeimas, savaitgaliais vaikai įgyja svečiavimosi teisę, todėl važiuoja pas tėvus. O šiaip laisvalaikiu eina į kiną, baseiną, organizuojamos išvykos, vyksta į vasaros stovyklas.
Institucinės globos pertvarka ir jos rezultatai
2019 metais pradėtas institucinės globos pertvarkos procesas leido žengti svarbų žingsnį - nuo centralizuotos globos pereita prie bendruomeninio gyvenimo modelio. Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikę 95 vaikų globos namai buvo pradėti 2014 m. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skirta šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimai, sustiprinta vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.
Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Deimantės Bukeikaitės, šalies strateginis tikslas, kad tėvų globos netekę vaikai augtų šeimos aplinkoje.
Kaip tapti globėju: mitai ir realybė
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti.
Nors vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas, didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.
Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.
Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti.
Baimė, kad vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką jaunesniems vaikams, yra nepagrįsta. Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose.
Šiuo metu Lietuvoje yra 264 budintys ir 45 nuolatiniai globotojai, 58 šeimynos ir daugiau nei 3000 globėjų šeimų, kuriose auga tėvų globos netekę vaikai. Liepos mėnesio duomenimis, šeimos aplinkoje (pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus, šeimynose) auga 4416, o globos institucijoje - 1017 vaikų.
tags: #siauliu #vaivorykstes #vaiku #globos #namai
