Sergejus Larinas - tai vardas, kuris skambėjo didžiausiose pasaulio operos scenose, tačiau jo šaknys glaudžiai susijusios su Lietuva. Nors gimęs Latvijoje, užaugęs Rusijoje, jis studijavo ir pradėjo savo karjerą Lietuvoje, o jo balsas ir atlikimas paliko neištrinamą pėdsaką tiek lietuvių, tiek pasaulio kultūroje.
Dainininkas gimė 1956 m. kovo 9 d. Daugpilyje, Latvijoje. Ankstyvąją vaikystę praleido Nižnij Novgorode (tuomet Gorkyje), Rusijoje, kur baigė prancūzų kalbos studijas Užsienio kalbų institute. Tačiau jo širdis visada traukė menas, o svajonė dainuoti gabų filologą atvedė į tuometę Lietuvos konservatoriją, kur jis studijavo pas garsųjį tenorą Virgilijų Noreiką. Larinų šeima dievino lietuvių tenorą, todėl pasirinkimas mokytis būtent jo klasėje buvo neatsitiktinis.
Ankstyvieji metai ir lemtingas susitikimas kine
Sergejus Larinas teigė, kad jo kelias į operos pasaulį prasidėjo neplanuotai. Nors šeimoje nebuvo muzikantų, o pats jis mokėsi filologijos, likimas turėjo kitų planų. Lemtinga akimirka įvyko, kai jam buvo dvylika metų. Aplankydamas draugus Daugpilyje, jis su bičiuliu nusprendė eiti į kiną. Tuo metu rodė muzikinę komediją „Didžiosios meilės serenada“ su Mario Lanca. Būtent Mario Lanca dainavimas Sergejui paliko neištrinamą įspūdį ir pažadino jame operos artistą. Ši patirtis buvo tarsi grūdas, pasėtas likimo, kuriam buvo lemta sudygti.
Nuo to laiko Sergejus ėmėsi drąsiai domėtis dainavimo menu. Nors mokėsi filologijos ir svajojo apie Paryžių, muzika visą laiką liko jo aistra. Baigęs mokyklą, jis įstojo į užsienio kalbų institutą, pasirinkęs prancūzų kalbą, siekdamas išpildyti savo svajonę pamatyti Paryžių. Tačiau jo potraukis menui buvo stipresnis, ir jis pradėjo lankyti solinio dainavimo pamokas, nors iš pradžių buvo priimtas į akademinį chorą dainuoti bosu.
Studijos Lietuvoje ir karjeros pradžia
1978 m. Sergejus Larinas baigė Gorkio pedagoginį institutą ir atvyko į Vilnių, kur tęsė vokalo studijas Virgilijaus Noreikos klasėje Lietuvos konservatorijoje. 1981 m. įvyko jo debiutas Lietuvos operos scenoje - jis atliko Alfredo vaidmenį Giuseppe's Verdi operoje „Traviata“. Šis debiutas žymėjo jo, kaip operos solisto, karjeros pradžią.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre jis dainavo iki 1989 m., sukūręs įsimintinų vaidmenų. Tačiau jo ambicijos ir talentas reikalavo platesnių horizontų. 1988 m. įvyko jo debiutas Bratislavos teatre, kur jis atliko Germaną operoje „Pikų dama“. Po sėkmingo pasirodymo jam buvo pasiūlytas trejų metų kontraktas, ir jis, pasiprašęs kūrybinių atostogų Lietuvos operoje, pasiliko Slovakijoje, siekdamas svaiginančios tarptautinės karjeros.
Tarptautinė karjera ir pripažinimas
Sergejaus Larino tarptautinė karjera prasidėjo itin sėkmingai. 1990 m. įvyko netikėtas, bet sėkmingas jo debiutas Vienos valstybinėje operoje, kur jis pakeitė susirgusį dainininką. Tai atvėrė duris į garsiausius Europos ir Amerikos teatrus.
1991 m. įvyko jo debiutas Milano „La Scala“ teatre, kur jis dainavo su garsiąja F. Cossotto. Jau po pirmojo veiksmo jam buvo pasiūlytas kontraktas San Francisko teatre. Vėliau jis dainavo Niujorko „Metropolitan Opera“, Londono „Covent Garden“, Paryžiaus Bastilijos operos, Bavarijos valstybinės operos, Buenos Airių „Colon“ ir kitų prestižinių teatrų scenose.
Jo repertuaras apėmė pagrindinius vaidmenis žymiausiose operose: Radamesas, Don Alvaras, Alfredas, Don Karlas (Verdi), Rudolfas, Kalafas (Puccini), Don Chosė (Bizė), Florestanas (Bethovenas), Hofmannas (Ofenbachas), Samsonas (Sen Sansas), Germanas (Čaikovskis) ir daugelis kitų. Jis buvo ypač vertinamas už XIX amžiaus italų romantinės operos interpretacijas.
Dėl savo nuopelnų operos menui, Sergejus Larinas buvo apdovanotas. 1995 m. Parmoje jam suteiktas Džuzepės Verdžio draugijos apdovanojimas. 2003 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi bei Lietuvos operos bičiulių draugijos įsteigta „Kipro“ statulėle. Nors pastaraisiais metais S. Larinas gyveno ir dirbo Slovakijoje, jis nuolat pabrėždavo esąs Lietuvos kultūros dalis.
Mintys apie dainavimą ir likimą
Sergejus Larinas dainavimą suprato kaip teatrą, kur svarbiausia yra tikrumas ir nuoširdumas. Jis teigė, kad gražus garsas yra tik meno pradžia, o svarbiausia - rasti „filosofinį akmenį“, kad klausytojas galėtų išgyventi personažo likimą. Jis vengė spekuliavimo efektais, nes menas, jo manymu, kuriamas ne dėl efektų, o tam, kad būtų perteikta autoriaus išgyventa muzika.
Sergejus Larinas tikėjo likimu ir teigė, kad atsitiktinumų gyvenime nebūna. Jis įžvelgė savo gyvenime keistą faktų sutapimą: jo gyvenimas buvo suskirstytas į tris lygius 11 metų periodus: pirmieji 11 metų Daugpilyje, kiti 11 metų Gorkyje, vėliau 11 metų Lietuvos periodas ir nuo 1989 m. prasidėjęs tarptautinės karjeros etapas. Jis nerimavo, ar šis paskutinis 11 metų periodas nepakeis jo gyvenimo, nes jautėsi laimingas.
Antradienis! ✨ #618 !dovatonas 💚| !skinswap !giveaway !basement
Atminimas
Širdį slegia žinia apie 2008 m. sausio 13 d. įvykusią garsaus tenoro Sergejaus Larino mirtį. Po sudėtingos kepenų persodinimo operacijos 2005 m. jis jautėsi puikiai ir net buvo atnaujinęs savo sėkmingą tarptautinę karjerą. Tačiau jo sveikata pašlijo netikėtai. Artistui, kuris paliko ryškų pėdsaką operos pasaulyje, tebuvo 51 metai.
Nors Sergejus Larinas gyveno ir dirbo Slovakijoje, jis niekada nepamiršo savo ryšių su Lietuva ir visada pabrėždavo esąs jos kultūros dalis. Jo atminimas gyvas ne tik pasaulio operos mėgėjų širdyse, bet ir Lietuvoje, kur jis studijavo, debiutavo ir kur palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
| Vaidmuo | Opera | Kompozitorius |
|---|---|---|
| Alfredas | Traviata | Giuseppe Verdi |
| Germano | Pikų dama | Piotr Čaikovskis |
| Don Alvaras | Likimo galia | Giuseppe Verdi |
| Kalafas | Turandot | Giacomo Puccini |
| Radamesas | Aida | Giuseppe Verdi |
| Don Karlas | Don Karlas | Giuseppe Verdi |
