Dėl vaikų sergamumo dažnai kyla diskusijų, ar kaltas darželis, ar kiti veiksniai. Pediatrai tikina, kad vaikai iki ketverių-penkerių metų „pasmerkti“ sirgti dėl nesusiformavusios imuninės sistemos, net ir augdami namuose. Tačiau darželis neretai tampa infekcijos šaltiniu, o dėl to neretai kalti patys tėveliai.
Kodėl vaikai serga?
„Jeigu dėl vaikų sergamumo būtų kaltas vien darželis, tai vaikai nesirgtų namuose,“ - tikina šiaulietė pediatrė Violeta Domarkienė. Anot jos, ir namie augdami vaikai iki ketverių metų vienodai serga visame pasaulyje. Gydytoja, 36-erius metus dirbanti pediatrė, tvirtina, kad dabartiniais laikais vaikų sergamumas, jei ir padidėjo, tai labai nedaug. „Žinoma, per tą laiką labai pasikeitė ir vaikų mityba, ir režimas, ypač nervingos yra jaunos mamos, nežinančios, ko iš savo vaikų reikalauti, tačiau maži vaikai ir anksčiau taip pat sirgo.
Viena vertus, vaikai iki ketverių-penkerių metų „pasmerkti“ sirgti dėl nesusiformavusios imuninės sistemos net ir augdami namuose. Kita vertus, darželis dažnai tampa infekcijos šaltiniu dėl pačių tėvelių kaltės. Gydytoja R.A. Andrulienė mano, kad vaikų darželis dažnai yra puiki terpė infekcijai. Tačiau dėl to labiausiai kalti patys tėveliai. Nors higienos normos griežtai draudžia vesti ar priimti į darželį sloguojančius, kosinčius vaikus, tačiau dažnai tėveliai to nepaiso. Jie į darželį atveda ir bepradedančius sirgti, ir dar ne visai pasveikusius vaikus. Tačiau, anot gydytojos, jei į darželį yra atvedamas nesveikuojantis vaikas, jis, jei stipresnis, pats gali labiau ir neįsisirgti, tačiau kiti vaikai pasigaus virusą, kurių yra per du šimtus. Tai gresia didele tikimybe susirgti sloga, o ji gali komplikuotis ir sinusitu, ir plaučiu uždegimu.
Tikėtina, kad jaunesnis vaikas sirgs dažnai, neišvengiamai jam bus skiriama antibiotikų, tad imuninė jo sistema dar labiau silpnės.
Kaip stiprinti vaiko imunitetą?
Anksčiau minėta pediatrė V. Domarkienė teigia, kad svarbu, jog vaikai gautų šviežią maistą, pakankamai vitamino D ir, svarbiausia, būtų mylimi. Gydytoja pataria vaikų maistą papildyti žuvų taukais, vitaminais C ir D.
Ikimokyklinio amžiaus vaiką, R.A. Andrulienės nuomone, būtina grūdinti. Beje, dažnai mamytės, po ligos atvedusios vaiką į darželį, prašo, kad auklėtojos nevestų jo į lauką. Tai, gydytojos manymu, nėra teisinga. Stiprinti vaiko imunitetą padeda ir sveika mityba. Tačiau, anot pašnekovės, sveika mityba - tai anaiptol ne sausi pusryčiai, sumuštinis su šokoladiniu kremu ar pirktinis jogurto indelis, kuo labai dažnai šiuolaikinės mamos maitina mažylius. Labai svarbu valgyti daug daržovių, jei tik įmanoma, išaugintų natūriniuose ūkiuose, o ne parduotuvėse pirktų. Tačiau, anot pašnekovės, mamos dažnai neturi nei laiko, nei noro sveikai maitinti vaikus. Vaikų imunitetas silpnėja ir dėl pačių mamų sveikatos, gyvenimo būdo.
Auklė vs. darželis: patirtis ir patarimai
Vaikų psichiatras Linas Slušnys, turintis šešis vaikus, dalijasi savo patirtimi: trys jo vaikai lankė darželį, o trys augo su auklių pagalba. Jo manymu, auklė gali būti tas žmogus, kuris ne tik palengvina tėvų buitį, bet ir lavina vaikus taip, kaip tėvai nesugebėtų. Tiesa, kartais reikia kantrybės.
„Superaukle.lt - vaikų psichiatro ir šešių vaikų tėvo Lino Slušnio pasakojimas apie jo geras ir blogas patirtis su auklėmis bei vertinti patarimai auklės ieškantiems tėveliams“, - tokia tema galėtų būti vaizdo siužetas. L. Slušnys kelia klausimus: ar vaikui būtina eiti į darželį, kad socializuotųsi? Kada atleisti auklę, kurios elgesys kelia įtarimų? Ar tvarkos namuose palaikymas - irgi auklės pareiga? Kaip jo namuose atsirado auklė? Prisitaikyti prie darželio ritmo būtų buvę labai sunku, nes vaiką reikia nuvežti ir pasiimti tuo pačiu metu. „Mes su žmona vedame seminarus visoje Lietuvoje ir dažnai vykstame į kitus miestus. Samdyti auklę buvo daug patogiau - galėdavome tartis, kuriuo laiku ji ateis ir kada išeis. Kitas privalumas - kai vaikas su aukle, jis mažiau serga, nes mažesnė galimybė užsikrėsti. Galbūt kaip medikas neturėčiau sakyti, kad tai gerai. Sakoma, kad darželyje gali susiformuoti stipresnio vaiko imunitetas. Tačiau tėvams tai yra didžiulis patogumas. Be to, jei jau vaikas susirgo, auklė irgi gali jį prižiūrėti, nėra būtinybės būti namie.“
L. Slušnys paneigia mitą, kad darželio būtinai reikia, jog vaikai socializuotųsi. Jo nuomone, tėvų požiūris ir šeimos kultūra vaiką veikia daug labiau. „Taip, socializacijos vaikams darželyje yra daugiau. Tačiau nepamirškime vieno dalyko - vaikai yra skirtingi. Pažiūrėkime į garsaus mokslininko Howardo Gardnerio aprašytus septynis intelektus. Tam vaikui, kuris turi tarpusavio santykių intelektą, socializacija yra labai svarbi. Įprastai tokie vaikai ir nori eiti į darželį, jiems tai labai svarbu. Bet jeigu jis turi vidinį asmenybės intelektą, darželis jam gali būti „peilis“. Ir tą vaiką mes galima „sulaužyti“, nes dar iki šiol intravertiškumo mes nesame linkę pripažinti kaip normalaus reiškinio.“
Anot L. Slušnio, daugiausiai problemų kyla valstybiniuose darželiuose, tačiau ir apie privačius esama įvairių nuomonių. Geriausi darželiai dažniausiai turi stiprius vadovus ir išugdytą personalą, kur vaikas yra ugdomas per žaidimą ir kūrybą.
Kaip išsirinkti gerą auklę?
Atrasti tinkamą auklę nėra lengva, nes visi stengiasi sudaryti geresnį įspūdį. Reikia būti labai atidiems ir turėti omenyje, kad gerai pasirodęs per pokalbį žmogus gali būti visai kitoks, kai pradės dirbti. Todėl verta iškart pasakyti: „Duodame jums bandomąjį laikotarpį - pora savaičių, ir žiūrėsim, kaip jums seksis“. Tada bus galima ramia širdimi atsisveikinti, jei auklė su vaiku neras ryšio.
L. Slušnys pasakoja apie savo patirtis: pirmoji dukters auklė, jauna mergina, išbuvo labai trumpai, nes vaikas pradėdavo rėkti vos jai bandant prieiti. Kita auklė su vaikais greitai atrado ryšį, tačiau kartais dingdavo dėl alkoholio vartojimo. Trečioji auklė buvo atleista dėl neįprastos priežasties - ji labai daug valgė medaus ir melavo, kad tai vaiko noras, nors iš tiesų su vaiku net nežaidė.
Kaip išsiaiškinti, kad vaikui su aukle nėra gerai? Vaikas pats tai parodo, jei tik su juo bendraujama. Paklausus, ką veikė su aukle, ar žaidė, vaikas gali pasakyti, kad nežaidė. Paklausus, ar ėjo į lauką, vaikas gali atsakyti, kad nėjo, nes oras buvo blogas, nors oras buvo geras. Taip ir paaiškėja, kad auklė nededa daug pastangų.
L. Slušnys pataria: jei netinka, auklę reikia atleisti iškart. „Dar palaukime“ yra labai rizikingas žaidimas, nes vaikas juk nėra eksperimentas. Jeigu dvimetis, vos pradėjęs kalbėti, labai aiškiai ištransliuoja, kad jam blogai, o auklė ginasi, neverta ja tikėti.
Ką reiškia „gera auklė“?
„Man gera auklė - ta, kuri supranta lavinimosi svarbą. Tokia, kuri supranta, kad žaidimo tikslas - ne šiaip žaisti dėl žaidimo, bet ir ugdyti vaiką. Būna, jog auklė ir žaidžia, ir stengiasi bendrauti, bet ryšys jai nesimezga su vaikais, nors tu ką. Veikiausiai trūksta empatiškumo, atidos vaikui. O vaikai labai greitai jaučia žmones. Gali auklė būti reiklesnė, kelti aukštesnius reikalavimus, bet vaikui patiks, nes su ja užsimegs empatinis ryšys.“
L. Slušnys pabrėžia, kad auklė neturėtų būti tiesiog „tupėtoja“, kuri prižiūri, kad vaikas nenumestų puoduko. Auklės ugdo vaiką, o „tupėtojai“ tik stebi. Tėvai turėtų padėti auklei lavinti vaiką ir įsiklausyti į jos pastabas. Jei auklė prašo priemonių, reikalingų vaikui lavinti (pvz., popieriaus, žirklių), jas pirkti būtina. Tai rodo auklės profesionalumą.
Kalbant apie vertybes, L. Slušnio nuomone, nebūtinai auklės vertybės turi sutapti su tėvų. Svarbu, kad auklė gerbtų šeimos tradicijas. Jei auklė, būdama tikinti, klausia, ar gali su vaiku nueiti į bažnyčią, nors šeima ten nevaikšto, tėvai neturėtų drausti, o atvirkščiai - skatinti tokį akiratį plečiantį elgesį, jei jis daromas pagarbiai.
Blogiausias variantas - kai auklė kritikuoja tėvus. Tokiam žmogui iškart reikėtų sakyti „Viso gero“. Auklė ateina į namus kaip svečias ir turi gerbti šeimininkų tradicijas bei pažiūras.
L. Slušnio dukra iki šiol bendrauja su savo buvusia aukle, o sūnūs ją vadina „Mére Popins“. Tai rodo, kokį didelį emocinį ryšį gali užmegzti auklė su vaiku, ypač jei tėvai dirba ilgai.
Agentūros „Mama ir auklė“ įkūrėja Ieva Augustinienė pataria, kad tėvai, rinkdamiesi auklę, turėtų atsižvelgti į jos psichologinį profilį ir tai, kokiai šeimai bei vaikui ji tinka. Yra žmonių, kuriems vaikų prižiūrėti neturėtų būti leidžiama: tai nestabilios psichikos asmenybės, nesąžiningi, nesubrendę ir kiti nesaugūs tipažai.
I. Augustinienė taip pat mini tėvų baimes, samdantis auklę: netinkamas žmogus, svetimo žmogaus įsileidimas į namus, vaiko nepripratimas ar tiesiog ne geriausio varianto baimė. Šias baimes galima įveikti atidžiai atrenkant auklę, palaipsniui ją įsileidžiant į namus ir skiriant laiko pažinčiai.
Statistika rodo, kad namuose auginamas vaikas vidutiniškai serga 1-2 kartus per metus, o pirmuosius metus darželyje vaikas vidutiniškai serga 8-12 kartų per sezoną. Todėl auklė gali būti geras pasirinkimas, siekiant sumažinti vaiko ligas, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, kai formuojasi vaiko prieraišumas ir jam geriausia būti prižiūrimam vieno žmogaus.
