Sodininkystė ir daržininkystė reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir nuolatinės kovos su įvairiais augalų kenkėjais. Nuo smulkių amarų iki visai augalų derlių sunaikinti galinčių vabzdžių, kiekvienas sodininkas susiduria su iššūkiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius daržo kenkėjus, jų atpažinimo ypatumus ir galimus kovos būdus.
Dažniausi daržo kenkėjai
Amarai - tai vieni iš labiausiai paplitusių kenkėjų, kurie minta jauniausiomis augalų dalimis. Jie ne tik siurbia augalų sultis, bet ir platina virusus, taip dar labiau kenkdami augalui. Amarų kolonijos gali greitai apnikti visą augalą, todėl svarbu juos pastebėti ir naikinti kuo anksčiau.
Vikšrai - tai vabalų, vadinamų vikšrais, lervos. Juos galima atpažinti iš ilgos "nosies", ant kurios yra antenos. Vabalai raganosiai būna nuo milimetro iki centimetro dydžio. Vikšrai yra vieni iš didesnių vikšrų, jų dydis yra apie 0,8-1 cm. Su jais gana dažnai susiduria beveik kiekvienas sodininkas ar augintojas, nes tai labai bauginantis kenkėjas. Tačiau nedaugelis žino, kaip jis atrodo, nes dieną vikšrai beveik nematomi ir labai gerai moka pasislėpti. Atsitiktinai susidūrus su vikšru, jis nukrenta ant žemės ir sudaro lavoną. Nė kiek nepasitikėkite juo, jis nėra miręs, ir jo tiesiog nebus.
Moliūginis amaras (Aphis gossypii) pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltadaržiuose. Rečiau jis randamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis. Pažeistų augalų lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir vaisių užuomazgos nubyra. Amarai išskiria daug lipnių išmatų, kurios užteršia augalų paviršių ir sudaro palankią terpę kitiems patogenams.
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) yra vienas žinomiausių bulvių, baklažanų, tabako ir kitų bulvinių augalų kenkėjų. Tiek suaugėliai vabalai, tiek jų lervos graužia lapus, palikdami vien gyslas ir taip sunaikindami derlių. Kolorado vabalai 7-16 mm ilgio, rusvai geltoni, su juodomis įvairios formos dėmelėmis ant priešnugarėlės ir 10 išilginių juodų linijų ant antsparnių.
Bulvinis pelėdgalvis (Hydraecia micacea) pažeidžia pomidorus, bulves, rečiau svogūnus, česnakus, runkelius, rabarbarus. Gali maitintis varnalėšomis, usnimis, kiečiais ir kitokiais augalais. Pomidorų stiebų šerdies apatinėje dalyje graužia takus. Tokie augalai staiga nuvysta ir nudžiūsta. Svogūnų ir česnakų pažeidžia ropeles, runkelių ir rabarbarų-lapkočius. Kenkia 30-40 mm ilgio, rusvai pilki su rausvai ruda galva ir 8 poromis kojų.
Krieninis lapgraužis (Phaedon cochleariae) pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius ir krienus. Graužia augalų lapus. Iš pradžių ėda tik lapų paviršiaus odelę, vėliau išgraužia netaisyklingos formos, nors dažniausiai ovalias, skyles. Kenkia suaugę vabalai ir lervos. Vabalai 3-4 mm ilgio, pailgai kiaušiniški, išgaubta nugarine dalimi.
Agurkinis uodelis (Plastosciara socialis) pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti. Kenkia iki 5 mm ilgio baltos, nedidele juoda galva, tvirtais žandais uodelio lervos. Jos randamos humusingoje dirvoje ar mėšle, iš kur puola augalus.
Kurkliai gyvena žemėje rausdamas urvus ir žalodamas požemines augalų dalis. Kenkia daržovėms, šakniavaisiams, daigynams. Dažnas lengvesnėse ir drėgnose dirvose. Kurkliai žiemoja iki 1-1,5 metro gylio urvuose, sausose vietose.
Grambuoliai pastaruoju metu yra daržininkus labai kamuojantis kenkėjas. Augalų šaknims kenkia lervos, apgrauždamos jas. Lervos dirvoje gyvena 3-4 metus. Suaugusi lerva būna 60-65 mm ilgio. Grambuolio patelės kiaušinėlius deda dirvoje krūvelėmis po 25-30, 10-15 cm gylyje, ties augalų šaknimis.
Skruzdės nėra tiesioginiai sodo kenkėjai, tačiau jos perneša amarus nuo vieno augalo ant kito, todėl gali padaryti nemažai žalos vaismedžiams, vaiskrūmiams, uogakrūmiams ir kitiems dekoratyviesiems augalams.
Augalų ligos: nuo rūdžių iki puvinių
Be kenkėjų, augalus gali pulti ir įvairios ligos. Dažnai jos pasireiškia kaip dėmės ant lapų, stiebų ar vaisių, lapų kritimas, augimo sulėtėjimas ar visiška augalo žūtis.
Kriaušių kauliukų liga - tai fiziologinis kriaušių minkštimo sutrikimas, kai vaisiuose susidaro kietos nuosėdos. Šios ligos galima išvengti.
Obuolių minkštimas paruduoja dėl fiziologinės ligos, kuri dažniau pasireiškia, kai po šiltos ir sausos vasaros rugsėjį gausiai lyja. Dėl padidėjusio vandens suvartojimo vaisiai greitai padidėja, tačiau jų minkštimas būna plonesnis, todėl jie sunoksta per anksti, o minkštimas paruduoja. Aukšta temperatūra derliaus nuėmimo metu ir sandėliavimo pradžioje taip pat skatina ligos vystymąsi.
Obuolių dygimas yra fiziologinė liga, kurios pagrindinė priežasties yra kalcio trūkumas dirvožemyje. Liga labiau pasireiškia sausais ir šiltais metais, kai trūksta kritulių, prasto derliaus metais ir dirvose, kurios gausiai tręšiamos mėšlu ir smulkių naminių gyvulių išmatomis.
Obuolių stiklėtumas taip pat yra fiziologinė liga, kuri dažnai pasireiškia ant vaisių prieš derliaus nuėmimą. Paprastai ji prasideda aplink kauliuką, bet kartais įsiskverbia po vaisiaus odele ir susidaro tamsiai žalios aliejinės dėmės. Perpjovus stikliškus obuolius, iš jų laša vanduo ir patenka į tarpląstelinius tarpus. Dideli temperatūros svyravimai tarp dienos ir nakties vasaros pabaigoje, taip pat vėlyvas obuolių derliaus nuėmimas skatina stikliškumo formavimąsi.
Pomidorų vaisių viršūnėlių puvinys pasireiškia taisyklingomis, gana didelėmis, šviesiai rudomis dėmėmis ant vaisių viršūnėlių. Šias dėmes vėliau apauga įvairūs grybai. Tačiau pomidorų vaisių viršūnėlių puvinys yra fiziologinės kilmės ir dažniausiai atsiranda dėl nesuderintos mitybos ir drėgmės trūkumo intensyvaus vaisių augimo laikotarpiu.
Kriaušių rūdys (Gymnosporangium sabinae) - sudėtingą vystymosi ciklą turintis grybas. Jo žiemos šeimininkai daugiausia yra kadagiai (Juniperus sabina) ir kitos kadagių rūšys, o vasaros šeimininkai - įvairios kriaušių veislės. Grybas žiemoja kadagio šakų sustorėjusiose dalyse.
Septoriozės lapų dėmėtligė (Septoria chrysanthemella) yra viena iš labiausiai paplitusių grybinių chrizantemų ligų. Pirmieji simptomai - tamsiai rudos spalvos, dažniausiai apvalios, aštriai apvalios, neapibrėžtos dėmės - pasirodo ant seniausių lapų.
Rauplės - tai grybinių augalų susirgimas, kurį sukelia grybas Clasterosporium carpophilum. Ant lapų atsiranda kelių milimetrų dydžio ryškiai apibrėžtos rudos dėmės, kurios vėliau iškrenta iš lapo ašmenų, todėl ši liga dar vadinama lapų skylių liga. Ši liga aptinkama ir ant kitų kaulavaisių (slyvų, vyšnių, trešnių, vyšnių, abrikosų) lapų.
Moliūginis amaras (Aphis gossypii) pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltadaržiuose. Rečiau aptinkamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis. Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis.
Agurkinis uodelis (Plastosciara socialis) pažeidžia šiltadaržiuose auginamus agurkus. Pažeistų augalų šaknys ir apatinė stiebo dalis, taip pat žeme besidriekiančių stiebų vidus būna išvagoti smulkiomis landomis, supleišėję. Pažeistos augalų dalys gali pradėti pūti.
Bulvinis pelėdgalvis (Hydraecia micacea) pažeidžia pomidorus, bulves, rečiau svogūnus, česnakus, runkelius, rabarbarus. Gali maitintis varnalėšomis, usnimis, kiečiais ir kitokiais augalais. Pomidorų stiebų šerdies apatinėje dalyje graužia takus.
Bulvinė spragė (Psylliodes affinis) kenkia bulvėms, pomidorams. Maitinasi ir kitais bulvinių šeimos augalais. Graužia lapus. Lapų minkštime išėda nedideles duobutes arba skylutes. Smarkiai pažeisti apatiniai pomidorų lapai gali nudžiūti.
Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) kenkia bulvėms, rečiau pomidorams. Maitinasi ir bulvinių šeimos piktžolėmis. Graužia lapus, rečiau lapkočius, stiebus, žiedus. Lapuose paprastai išėda skyles arba juos visai nuėda.
Bulvinė nematoda (Heterodera rostochiensis) kenkia bulvinių šeimos augalams, iš viso 36 rūšių. Nematodomis apsikrėtę augalai skursta, jų stiebai būna žemi, lapai smulkūs, gelstantys nuo apačios, vystantys, šaknys smulkios, barzdotos.
Krieninis lapgraužis (Phaedon cochleariae) pažeidžia kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius ir krienus. Graužia augalų lapus. Iš pradžių ėda tik lapų paviršiaus odelę, vėliau išgraužia netaisyklingos formos, nors dažniausiai ovalias, skyles.
Moliūginis amaras (Aphis gossypii) pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltadaržiuose. Rečiau jis randamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų.
Baltasparniai - tai kenkėjais polifagas, dažniausiai pažeidžiantis šiltnamiuose pomidorus, agurkus, salotas ir dekoratyvinius augalus. Šiltu oru gali kenkti ir daržuose. Ant pažeistų augalų lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios palaipsniui didėja, lapai gelsta.
Tabakinis tripsas - tai kenkėjas polifagas. Pažeidžia daugiau kaip 50 augalų rūšių, bet dažniausiai gadina šiltnamiuose auginamus augalus, svogūnus, agurkus bei kitų daržovių daigus.
Žieminiai uodeliai - iš žeminių uodelių, agurkams žalingiausias yra agurkinis uodelis. Šis kenkėjas pažeidžia šiltnamiuose auginamus agurkus.
Baltoji kojelė - tai liga, kurią sukelia rizoktonijos genties nelytiniai grybai. Lietuvoje plačiai paplitusi bulvinė rizoktonija (Rhizoctonia solani), kuri formuoja sterilią grybieną ir skleročius dirvožemyje, dažniausiai puola bulvių, kopūstų, pomidorų, agurkų, morkų daigus, stiebus ir šaknis, sukelia jų vytimą, diegavirtę ir puvimą.
Juodoji kojelė - ligą sukelia Bacteriaceae šeimos bulvinė pektinbakterė (Pectobacterium phytophthorum). Serga bulvienojai. Jie būna žemesni, apatiniai lapai vysta, gelsta, džiūsta.
Sklerotinis puvinys - tai grybinė liga. Liga puola įvairius augalus, daugiausia kenkia morkoms, kopūstams sandėliuose, agurkams, pomidorams šiltnamiuose.
Netikroji miltligė - ligą sukelia grybas (pvz., Erysiphe cichoracearum). Tai grybinis susirgimas, kurį sukelia grybas trūkažolinis miltenis (Erysiphe cichoracearum). Šiai ligai jautrūs agurkai, melionai ir kiti moliūginių šeimos augalai.
Šaknų gumbas - šią ligą sukelia kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicae), kuris gali išsilaikyti dirvoje iki 4-6 metų. Dažniausiai serga kopūstai, griežčiai, ridikai, ridikėliai, ropės, garstyčios, darželinė blizgė, kvapioji vakarutė ir kt.
Dryžligė - ligą sukelia virusai arba dryžgrybiai. Virusinės kilmės dryžlige labiau serga miglinių, lelijinių, bulvinių šeimų augalai: kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, eraičinai, svidrės ir kt.
Kova su kenkėjais ir ligomis
Augalų apsaugos priemonės yra įvairios ir priklauso nuo konkretaus kenkėjo ar ligos. Galima naudoti tiek chemines, tiek biologines, tiek agrotechnines priemones.
Mavrik 2F - kontaktinio veikimo insekticidas, skirtas naikinti graužiančius ir čiulpiančius kenkėjus žirniuose, pupose, morkose, bulvėse, kopūstuose, brokoliuose, dekoratyviniuose augaluose. Preparatas pasižymi kontaktiniu poveikiu, taip pat veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą. Mavrik paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą.
Fungicidas VitiSan® skirtas obelims, kriaušėms, vynuogėms, braškėms ir kitiems augalams apsaugoti nuo grybinių ligų. Veiklioji medžiaga: Kalio hidrokarbonatas 990 g/kg (99 %). VitiSan® yra kontaktinis fungicidas, turintis prevencinį ir gydomąjį poveikį prieš grybinius patogenus, tokius, kaip tikroji miltligė, rauplės, vaisių puviniai.
Prevencija - tai pirmasis ir svarbiausias žingsnis kovojant su kenkėjais. Svarbu užtikrinti gerą augalų priežiūrą, tinkamai tręšti ir laistyti, naikinti piktžoles, kurios gali būti kenkėjų ir ligų židinių.
Naudojant augalų apsaugos produktus, svarbu vadovautis gamintojo instrukcijomis ir naudoti tinkamas koncentracijas. Skaičiuoklės gali padėti patogiai apskaičiuoti reikiamą produkto kiekį tirpalui paruošti.
Išsamus augalų kenkėjų vadovas
Norint efektyviai kovoti su kenkėjais ir ligomis, svarbu juos laiku atpažinti ir pasirinkti tinkamiausias apsaugos priemones. Nuolatinis stebėjimas ir prevencinės priemonės padės išsaugoti jūsų daržą sveiką ir derlingą.
tags: #blizgus #geltoni #darzo #vabaliukai
