Sepsis - tai rimta ir pavojinga medicininė būklė, kuri gali išsivystyti ir naujagimiams. Jis prasideda organizmui labai audringai reaguojant į infekciją. Dėl sepsio sutrinka kraujotaka - naujagimio galūnės ir gyvybiškai svarbūs organai nepakankamai aprūpinami krauju, o tai gali sukelti organų nepakankamumą ir kelti rimtą pavojų vaikelio gyvybei.
Neonatalinis sepsis gali pasireikšti bet kuriam naujagimiui, tačiau dažniau juo suserga neišnešioti naujagimiai. Pagrindinė priežastis - jų imuninė sistema dar nėra subrendusi ir tinkamai išsivysčiusi, todėl jie neturi antikūnų, kurie juos apsaugotų nuo bakterijų. Taip pat, dažnesnė priežastis yra žema gimimo svoris.
Pagrindinė naujagimių sepsio priežastis - bakterinės infekcijos, tokios kaip Žarninė lazdelė (E. coli), B grupės streptokokai, taip pat virusai, grybeliai ir parazitai. Daugelis sepsio simptomų yra būdingi ir kitoms infekcijoms bei ligoms, pavyzdžiui, gelsvo atspalvio oda ir akių baltymai (gelta).
Naujagimiams sepsis vystosi skirtingai. Ankstyvojo sepsio atveju naujagimiai užsikrečia nuo mamos dar prieš gimdymą arba jo metu, infekcija vystosi po sąlyčio su tam tikrų rūšių bakterijomis. Vėlyvosios formos sepsiu naujagimiai užsikrečia jau po gimdymo. Sepsį gali sukelti aplinkoje (ne mamos organizme) esančios bakterijos, kurios dažniausiai perduodamos per medicininę įrangą - kateterius, intubacinius vamzdelius ir kt.
Medikai sepsiui diagnozuoti vadovaujasi konkrečiomis gairėmis, atsižvelgdami į simptomus. Labai svarbu naujagimių sepsį pradėti gydyti kuo skubiau. Gali išsivystyti ir meningitas (smegenų membranų uždegimas). Siekiant išvengti infekcijos perdavimo naujagimiui, medikai gali skirti antibiotikų. Į gydymo įstaigą būtina kreiptis, jei naujagimis yra neramus, irzlus, sunkiai kvėpuoja, jo oda vėsi, blyški, daugiau nei 12 val. vaikelis nesišlapino ir nesituštino. Tačiau taip pat svarbu turėti omenyje, kad naujagimių sepsis yra viena pagrindinių mirties priežasčių, tad kuo skubiau pradedama gydyti, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
Sepsis Nėštumo Metu
Sepsis po gimdymo - iki 42-os dienos po gimdymo atsiradęs sepsis - išlieka viena dažniausių motinų mirčių priežasčių. Moterų mirštamumas sunkios eigos sepsio atveju yra 20-40 proc., sepsinio šoko atveju - apie 60 proc. Sepsį gali sukelti bet kurios vietos infekcija, jei yra palankių sąlygų. Dažniausiai sepsį po gimdymo sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (Streptococcus pyogenes) ir E. coli.
Sepsio simptomai ir požymiai nėščioms ir gimdyvėms gali būti silpnesni, palyginti su ne nėščiomis moterimis, tačiau ligos progresavimas gali būti daug greitesnis. Galimo sepsio simptomai ir požymiai yra karščiavimas, hipotermija, tachikardija, tachipnėja, hipoksija, hipotenzija, oligurija, psichikos būklės sutrikimas ir neveiksmingas gydymas. Kuo minėtų simptomų ir požymių daugiau, tuo sepsio tikimybė didesnė.
Įtarus, kad yra sepsis, antibiotikų terapija į veną pagal numanomą sukėlėją turi būti pradėta kiek galima greičiau, per pirmą valandą. Kitoks gydymas apima tromboembolijos profilaktiką, stresinių opų profilaktiką, hiperglikemijos koregavimą. Jei reikalingas chirurginis įsikišimas - nedelsti. Žaizdą, pūlinį atverti, išvalyti, šalinti; jei įtariama, kad gimdoje yra placentos likučių, gimdą patikrinti ranka ar instrumentais.
Pogimdyminis Endometritas
Pogimdyminis endometritas yra viena dažniausių karščiavimo po gimdymo priežasčių, pasireiškianti įprastai per pirmas 5 dienas po gimdymo. Dažniausiai pogimdyminį endometritą sukelia mikroorganizmai, kylančiuoju keliu iš makšties ir (ar) gimdos kaklelio patekę į gimdą. Infekcija yra polimikrobinė.
Pogimdyminio endometrito diagnozė yra klinikinė, dažniausiai nustatoma pasireiškus karščiavimui po gimdymo, kurio negalima paaiškinti kitomis priežastimis. Jeigu temperatūra 24-48 val. yra normali ir teigiama klinikinių simptomų bei laboratorinių požymių dinamika, antibakterinį gydymą intraveniniais antibiotikais galima nutraukti. Jei per 48-72 val. Pogimdyminis endometritas dažniausiai išgydomas antibiotikais. Antibiotikų profilaktika skiriama gimdos revizijos, placentos atskyrimo ranka ar gimdos kiuretažo po gimdymo metu.
Mastitas
Mastitas pasireiškia 3-20 proc. maitinančių moterų per pirmus 6 mėnesius po gimdymo, dažniausiai per pirmas šešias savaites. Neinfekcinį mastitą sąlygoja ilgalaikis (iki 2-3 savaičių) pieno sąstovis. Apie 80-90 proc. mastito atvejų sukelia bakterijos.
Pieno bakteriologiniai tyrimai yra labai sudėtingi, nes gali užsiteršti odos bakterijomis. Imant pieną pasėliui, krūties spenelis švariai nuplaunamas ir sausai nušluostomas, pienas traukiamas rankomis, vidurinė pieno srovė traukiama į sterilų indelį. Gydymo pagrindas - dažnas ir tinkamas pieno pašalinimas iš pažeistos krūties. Kol krūtis nebus tinkamai ištuštinta, būklė gali blogėti, mastitas atsinaujinti, nors ir bus gydoma antibiotikais. Žindymas yra pats geriausias krūties ištuštinimo būdas (rekomenduojama žindyti 8-12 kartų per parą, pradėti nuo pažeistos krūties). Moteriai būtinas poilsis, šeimos ir artimųjų parama. Skausmo malšinimui tinkami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas 400 mg 3 k./d.). Mastito komplikacijos: ankstyvas žindymo nutraukimas, krūties pūlinys (0,1-3 proc.).
Infekcijos Nėštumo Metu ir Jų Poveikis
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui. Cistito, inkstų uždegimo, pienligės, bakterinės vaginozės, peršalimo, gripo, COVID-19, vėjaraupių, raudonukės, chorioamnionito, B grupės streptokokų, CMV, parvovirusinės infekcijos, toksoplazmozės, pūslelinės, hepatito B, chlamidiozės, ŽIV, taip pat kitos infekcijos po gimdymo gali turėti rimtų pasekmių.
Pavyzdžiui, B grupės streptokokų (BGS) buvimas nėščiosios organizme gali sukelti sepsį ar meningitą naujagimiui gimdymo metu. CMV infekcija gali būti perduota vaisiui nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Parvovirusinės infekcijos atveju egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija bus perduota vaisiui, o 5-10% atvejų vaisius žūva. Toksoplazmozė yra labai pavojinga vaisiui, ypač jei moteris susirgo ūmia toksoplazmoze 3 mėnesius iki pastojimo arba pirmajame nėštumo trimestre. Lytinių organų pūsleline serganti nėščioji gali perduoti virusą naujagimiui gimdymo metu, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Hepatitas B gali būti perduotas vaisiui, o užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B. Chlamidiozės atveju kyla didesnė priešlaikinio gimdymo rizika. ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu, tačiau taikant rekomenduojamas priemones tikimybė perduoti infekciją kūdikiui - apie 1 proc.
Norint išvengti infekcijų, svarbu laikytis higienos, stiprinti imunitetą, skiepytis pagal rekomendacijas ir laiku gydyti visas infekcijas, net ir tas, kurias moteris turėjo iki nėštumo.
Grėsmingasis sepsis: kaip jį pažinti ir gydyti (pokalbis studijoje) HD
Kauno klinikos, užtikrindamos mokslo pažangą, prisijungė prie Pasaulio sveikatos organizacijos vykdomo Pasaulinio nėščiųjų ir gimdyvių sepsio tyrimo. Šio tyrimo tikslas - atrasti pačius ankstyviausius ir grėsmingiausius požymius, efektyviausias sepsio gydymo ir diagnostikos strategijas. Mokymų metu medikai dalijosi patirtimi ir mokėsi kaip atpažinti ankstyvuosius sepsio simptomus, kaip standartizuotai ir tiksliai surinkti duomenis apie nėščiasias ir gimdyves, sergančias sepsiu ar kitomis infekcijomis. Nėščiųjų ir gimdyvių imuninė sistema yra ypatinga, nes tik silpnesnis imuninis atsakas leidžia sėkmingai išnešioti vaisių. Dėl nėštumo pakitusi imuninė sistema kartais tampa nepilnaverte, kai reikia reaguoti į vieną ar kitą infekciją. Normalūs organizmo pokyčiai nėštumo metu, pavyzdžiui, padidėjęs kraujo krešumas, dažnas širdies pulsas ar žemas arterinis kraujo spaudimas, gali slėpti ankstyvuosius sepsio požymius, todėl atpažinti sepsį nėščiajai ar gimdyvei yra ypatingai sunku.
Sepsio išsivystymui svarbiausias vaidmuo tenka pačiam organizmui. Organizmas, reaguodamas į kartais labai banalią infekciją ir gindamasis nuo jos, pažeidžia savus audinius ir organus, vystosi vadinama organų disfunkcija - gyvybei grėsminga būklė. Tačiau neabejojama, jog anksti atpažinus sepsį ir pradėjus jį gydyti, prognozės yra teigiamos. Visiems sveikatos priežiūros specialistams reiktų žinoti ankstyvuosius sepsio požymius: karščiavimą ar žemą kūno temperatūrą, dažną pulsą, žemą arterinį kraujo spaudimą, kvėpavimo sutrikimus, sutrikusį šlapinimąsi, sąmonės sutrikimus. Šių simptomų derinys medikams turėtų kelti įtarimų ir skatinti imtis papildomų tyrimų. Pastebėjus sutrikusius gyvybinius rodiklius, blogą bendrą moters būklę, pakitusius laboratorinius tyrimus, net ir nenustačius tikrosios infekcijos ar blogos būklės priežasties, verta pradėti gydymą nedelsiant. Jei skubiai skiriami skysčiai ir antibiotikai į veną, o moteris pervežama į specializuotą ligoninę ir skyrių, išgyvenimo ir pasveikimo galimybės smarkiai padidėja.
