Gyventojai Seniavos kaime susiduria su rimta problema - jau ilgą laiką iš čiaupų bėga rudas ar pajuodęs vanduo su žemių nuosėdomis. Ši situacija kelia susirūpinimą dėl higienos ir buitinės technikos gedimų.
Apie šią problemą naujienų portalui tv3.lt papasakojo Seniavos kaimo gyventoja Laura. Pasak jos, jau prieš kelerius metus kartas nuo karto vandenyje pasirodydavo žemių nuosėdų. Bėgant laikui situacija vis blogėjo, o dabar jau bent pusę metų kasdien bėga rudas ar pajuodęs vanduo, kuriame gausu žemių nuosėdų, tačiau už tai atsakinga bendrovė „Kauno vandenys“ esą nieko nedaro.
Moteris visų Seniavos gyventojų vardu skundėsi, kad vandens maisto gaminimui nebegali naudoti jau seniai, o dabar net ir maudyti vaikus tokiame vandenyje tampa nehigieniška. „Avarinei tarnybai rašome nuolat - atvažiuoja, gatvėje nuleidžia vandenį, vienai dienai situacija kiek pagerėja, o tuomet - vėl žemių ir vandens mišinys bėga pro kranus. Akivaizdu, kad yra rimta problema, bet niekas neieško, iš kur ji kyla“, - rašė Laura.
Jos teigimu, vandens filtravimo sistemas įsirengę gyventojai nespėja keisti filtrų - jie užsineša po kelių dienų. O buitinė technika ir santechnika genda, užsineša, stringa. Moteris paminėjo, kad ši problema egzistuoja Laurų, Laimės, Samanų ir Narsiečių gatvėse, o labiausiai kenčia gyventojai, esantys gatvių pabaigose - ten žemių išteka daugiausiai.
„Prisegu nuotrauką iš šio vakaro mėginimo išmaudyti mažamečius vaikus. Tokį vaizdą matome kone kasdien. Labai viliamės, kad, jei kas iš šalies pajudins „Kauno vandenis“ ir paviešins šią problemą, ji pagaliau bus sprendžiama“, - nusivylimo neslėpė Laura.
„Kauno vandenys“ patvirtino, kad minimą problemą žino. Tačiau taip ir neatsakė, kodėl jau daugiau kaip pusmetį nieko nesiima, kad žmonės vėl galėtų naudotis švariu vandeniu. Bendrovės atstovai tik patikino, kad gavę gyventojų pranešimą dėl vandens kokybės pablogėjimo visuomet reaguoja ir siunčia specialistus atlikti tinklų plovimą.
„Kauno vandenys“ nurodė, kad problemai spręsti nuolat imasi prevencinių priemonių: į tinklus tiekia tik išvalytą vandenį, sistemingai atlieka vandentiekio tinklų plovimą bei renovaciją. „Sutrikus ESO elektros tiekimui buvo fiksuotas momentinis Kalkinės g. esančios siurblinės darbo sutrikimas. Vandens tekėjimo kryptis pasikeitė ir dėl planinių darbų, todėl laikinas vandens kokybės pablogėjimas (drumstumas) gali būti pastebimas ilgesnį laiką - iki bus baigti visi darbai. Nukritus oro temperatūrai, darbų vykdymas tapo sudėtingesnis, todėl šiuo metu prioritetas teikiamas pagrindinių avarijų šalinimui, siekiant kuo greičiau atstatyti vandens tiekimą gyventojams“, - dėstė bendrovės atstovai.
Pasak jų, šiuo metu, į tinklus tiekiant tik išvalytą vandenį, pranešimų dėl vandens kokybės pastebimai mažėja, o ateityje tikimasi nusiskundimų skaičių sumažinti iki minimumo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pozicija
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teigimu, geriamojo vandens tiekėjas privalo užtikrinti, kad iki vartotojo įvado tiekiamas vanduo atitiktų teisės aktų reikalavimus. Jei gyventojai kreipiasi į geriamojo vandens tiekėją, bet šis nesiima veiksmų arba situacija nesikeičia, gyventojai gali kreiptis į VMVT ar savivaldybės administraciją.
Tokiais atvejais VMVT turi teisę taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones, įskaitant administracinę atsakomybę (baudas): „Gavusi skundą, VMVT atlieka situacijos vertinimą, gali įpareigoti vandens tiekėją imtis priemonių, atlikti laboratorinius tyrimus ir teikti informaciją apie įgyvendinamus veiksmus. Esant grėsmei visuomenės sveikatai, imamasi neatidėliotinų priemonių, įskaitant sprendimus dėl geriamojo vandens naudojimo maistui apribojimo“, - vardijo tarnyba.
O, jei gyventojai mano, kad dėl nekokybiško vandens patyrė žalą, jie turi teisę kreiptis į vandens tiekėją ir, esant pagrindui, ginti savo teises teisės aktų nustatyta tvarka. VMVT nurodė, kad yra gavę pranešimą dėl minimos situacijos ir geriamojo vandens tiekėją įpareigojo Seniavos kaime taikyti veiksmingas priemones vandens kokybei užtikrinti, nustatyti galimas neatitikimų priežastis, atlikti laboratorinius tyrimus ir pateikti informaciją apie taikytas ar planuojamas priemones: „VMVT Kauno apygardos priežiūros skyrius taip pat numato paimti geriamojo vandens mėginius laboratoriniam tyrimui Seniavos kaime.“
Ar drumzlinas vanduo - pavojingas sveikatai?
VMVT teigimu, drumzlinas ar pakitusios spalvos vanduo dažniausiai siejamas su susidėvėjusiais vamzdynais, nuosėdomis juose ar techniniais sutrikimais. Tarnyba nurodė, kad pavieniai tokie atvejai paprastai būna išsprendžiami per trumpą laiką, tačiau užsitęsusi problema rodo būtinybę taikyti ilgalaikius, esminius techninius sprendimus.
Tuo metu „Kauno vandenys“ aiškino, kad vandens drumstumas dažniausiai atsiranda įvykus avarijai ar atliekant tinklų darbus, kai pasikeičia vandens tekėjimo greitis ir kryptis. Tokiais atvejais nuo vamzdyno sienelių atitrūksta per daugelį metų ant jų susikaupusios dalelės. „Nors didžioji dalis susidrumstusio vandens po atliktų darbų ir yra išleidžiama pro vandens hidrantus, nedidelė dalis sudrumsto vandens gali patekti ir į gyventojų čiaupus. Drumstą vandenį sudaro mikroelementai ir mineralai: geležis, manganas, kalcis, magnis ir kt., kurie nėra pavojingi žmogaus sveikatai ar gyvybei, tačiau yra labai nepatrauklios išvaizdos“, - kalbėjo bendrovės atstovai.
Ką galite padaryti, kad pagerintumėte vandens kokybę aplink savo namus.
Darželių plėtra Kauno rajone
Nors Seniavos kaimo gyventojai susiduria su vandens kokybės problemomis, Kauno rajone aktyviai sprendžiama darželių vietų trūkumo problema. Spalio 5 dieną Domeikavoje atidarytas 8 grupių darželis, kurį galės lankyti 160 vaikų.
Išskirtinės architektūros darželį naujame kvartale pastatė UAB „MBS Baltic“, kurios patalpas nuomosis ir mažiesiems domeikaviškiams teiks paslaugas Kauno rajono savivaldybė. Kauno rajonas tapo pirmuoju Lietuvoje, kuris sprendžia vietų darželiuose trūkumą nuomodamasis pastatus iš verslo.
„Verslininkai susidomėjo Kauno rajono tarybos sprendimu ir pasiūlė teikti ikimokyklinio ugdymo paslaugas jų pastate. Domeikavoje kuriasi daug jaunų šeimų, todėl šiuo siūlymu pasinaudojome“, - pasakojo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Naujasis darželis iškilo naujame Suopių kvartale, jį projektavo UAB „Archas“ architektai. Pastate įrengtos šildomos grindys, rekuperacijos sistema, naujausius standartus atitinkanti virtuvė. Įgyvendinti aplinką tausojantys sprendimai, pavyzdžiui, grindys pagamintos iš perdirbtų medžio granulių. Darželio pastatas atitinka A+ energinio naudingumo klasę.
Iš pradžių darželis veiks kaip Domeikavos lopšelio-darželio skyrius, vėliau bus atskirtas ir turės savo pavadinimą. Jame veiks 8 vaikų grupės, kurias lankys 160 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Savivaldybė su verslininkais pasirašė 5 metų nuomos sutartį su galimybe ją pratęsti. Darželyje sukurta 30 naujų darbo vietų.
Šiemet Kauno rajono savivaldybė jau sukūrė beveik tūkstantį naujų vietų darželinukams. Pastatyti moduliniai darželiai Giraitėje, Užliedžiuose, Jonučiuose. Išplėstos Ilgakiemio ir Eigirgalos darželių patalpos. Savivaldybės vadovai laukia siūlymų nuomotis patalpas darželiams Garliavoje, Akademijoje, Ringauduose.
Per pastaruosius devynerius metus Kauno rajone atidarytos 74 naujos darželių grupės, papildomai priimta apie 1,5 tūkst. vaikų, tačiau laukiančių vietos darželyje vaikų skaičius kasmet didėja. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. eilėje į darželius liko laukti 681 ikimokyklinio amžiaus (1,5-2,5 metų) švietimo įstaigos nelankantis vaikas.
Artimiausiu metu planuojama sukurti iki 1 000 naujų vietų įvairių tipų darželiuose labiausiai augančiose Kauno rajono seniūnijose - Užliedžių, Akademijos, Garliavos ir jos apylinkių, Raudondvario, Karmėlavos, Samylų. Modulinius darželius numatoma įrengti Garliavoje, Giraitėje ir Užliedžiuose (280 vietų). Savo paslaugas steigiant darželius siūlantys privatūs tiekėjai, planuojama, sukurs 240 naujų vietų Garliavoje, 200 - Ringauduose, 160 - Domeikavoje.
Naujų vietų darželinukams steigimo problema sprendžiama ir vykdant privačių partnerysčių projektus. Taip planuojama sukurti 115 vietų Mastaičiuose, 100 - Kačerginėje. Kauno rajono savivaldybė, spręsdama vietų darželiuose trūkumą, pirmoji Lietuvoje 2014 m. pradėjo kompensuoti dalį privačių darželių mokesčio.
Kauno rajone veikia devyni privatūs vaikų darželiai. 73 eurų mokesčio dalies kompensacija kas mėnesį skiriama 210 juos lankantį vaikų. Savivaldybė dėl mėnesinio mokesčio dalies kompensavimo yra pasirašiusi sutartis su penkiolika privačių darželių, įsikūrusių Kauno mieste.
Nuo 2020 m. vasario 3 d. savivaldybėje teikiama ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros namuose arba nuomojamose patalpose paslauga pagal šeimos darželio modelį. Vaikų priežiūros paslaugas teikia dvylika asmenų, o balandžio mėnesį į šią veiklą įsijungs dar vienuolika.
