Gimus kūdikiui kurį laiką oda dar bręsta, ji yra plonesnė, tad ir jos apsauginė funkcija silpnesnė. Kūdikių oda yra ne tik pažeidžiamėsnė ir pralaidesnė aplinkoje esančioms medžiagoms, bet ir linkusi netekti daugiau vandens, tad labiau sausėja. Todėl labai svarbu tinkamai prižiūrėti vaikų odą ir žinoti esmines taisykles.
Naujagimio odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia. Pirmoji pagalba tokiu atveju - emolientai (medicininiai drėkinamieji kremai). Tiesa, kartais gali užtekti ir kūdikių drėkinamojo losjono ar aliejuko. Naujagimių oda lupasi dėl kelių priežasčių. Viena pagrindinių odos funkcijų yra apsauginė. Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime. Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos - tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą. Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose - ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse. Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa - balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį - būtent tada pasireiškia lupimasis. Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą. Naujagimio odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia. Jei jūsų kūdikio oda yra sausa, po vonios turėtumėte patepti drėkinamuoju kremu arba retkarčiais įpilti kūdikiams skirto aliejaus į vonią.
Kada reikėtų pradėti rūpintis vaikų oda?
Pradėti rūpintis vaikų oda reikėtų nuo pirmos gimimo dienos. Anot gydytojos I. Kisielienės, pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai yra reguliarus odos prausimas bei drėkinimas.
Pagrindiniai vaikų odos priežiūros žingsniai
Reguliarus odos prausimas
Specialistė rekomenduoja vaikus prausti pagal poreikį nuo vieno karto per dieną iki 2-3 kartų per savaitę. Maudant vaiką vandens temperatūra turėtų būti panaši į kūno temperatūrą, t. y. 36-37oC. Kadangi kūdikių odelė yra jautresnė, reikėtų atkreipti dėmesį ir į naudojamus prausiklius. Ne visi prausikliai yra tinkami vaikų odai, todėl medikė pataria rinktis prausiklius, skirtus kūdikiams. Tokie prausikliai paprastai būna patikrinti dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, todėl nedirgina vaiko odos. Didžiosios dalies įprastų muilų pH yra šarminis, tad tokie prausikliai labiau sausina odą, todėl medikė pataria rinktis tokį muilą, kurio pH būtų artimas odos pH - tarp 5 ir 6.5. Venkite tokių priemonių, kurių sudėtyje yra putojimą skatinančių medžiagų, nes jos gali sausinti ar net sudirginti jautrią kūdikių odelę.
Ilgesnis buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens.
Reguliarus odos drėkinimas
Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakare žmogaus oda yra linkusi išgarinti daugiau vandens nei dienos metu, todėl rekomenduojama odą drėkinti vakare. Vaikų odą gydytoja rekomenduoja drėkinti po kiekvienų maudynių. Odos drėkinimui skirtos priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių ir skirtos kūdikių odai. Žiemos metu prieš einant į lauką vaikų odą reikėtų patepti riebesniu apsauginiu kremu, savo sudėtyje turinčiu daugiau lipidų. Ypatingai atidžiai tokiu kremu medikė pataria padengti atviras kūno vietas - veiduką bei rankytes.
Jei kūdikio oda atrodo sausa, galite iki dviejų kartų per dieną, ypač po maudynių, patepti ją hipoalerginiu drėkinamuoju kremu. Kremas sukuria apsauginę odos plėvelę, kuri saugo kūdikio odelę nuo sausėjimo ir kito žalingo aplinkos poveikio. Tai apima kasdienio naudojimo produktus (putojantį gelį, veido ir kūno drėkiklį, odos priežiūros aliejų ir kt.).
Drabužių įtaka vaiko odai
Drabužių audiniai turi didelę įtaką vaikų odai, kadangi jie nuolat liečiasi prie odos. Sintetiniai rūbai skatina prakaitavimą, todėl itin sausą ar egzemą linkusią odą turintiems vaikams gali paūmėti atopinio dermatito požymiai. Vilna, nors yra natūralus bei orui pralaidus audinys, gali sudirginti jautresnę ar į egzemą linkusią odą, todėl vilnonius rūbus I. Kisielienė rekomenduoja vilkti ant medvilninių, kad nebūtų tiesioginio kontakto su oda.
Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų.
Kaip prižiūrėti atopinio dermatito pažeistą vaikų odą?
Atopinio dermatito paveikta oda yra sausesnė nei įprastai, joje atsiranda bėrimai, pasižymintys paraudimais, šlapiavimais, pleiskanojimu, odos įtrūkimais ar niežėjimu. Tokios odos priežiūrai labai svarbu pasirinkti tinkamą prausiklį: būtinai skirtą sausai odai, turintį artimą odos pH, neturintį putojimą skatinančių medžiagų bei pasižymintį drėkinančiomis savybėmis. Į egzemą linkusią odą būtina drėkinti 1-2 kartus per dieną, o labiausiai išsausėjusias vietas galima ir dažniau. Gydytoja pabrėžia, kad paūmėjimų metu išbertas vietas būtina gydyti vaistais. Viena didžiausių tėvų klaidų yra atopinio dermatito gydymas kosmetinėmis priemonėmis, tad gydytoja skatina nebijoti ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju ar dermatologu uždegimus gydyti vaistais. Simptomus laikinai suvaldyti gali niežėjimą mažinantys purškalai ar tepalai, tačiau jie negydo uždegimo. Tokios priemonės puikiai tinka bendram odos priežiūros planui, jos padeda suvaldyti simptomus, tarkime, naktiniui niežėjimui numalšinti.
Šeimoms, kuriose yra žmonių, sergančių alerginėmis ligomis (astma, atopiniu dermatitu), rekomenduojama nuo pat pirmų dienų drėkinti kūdikių odą. Naujausi duomenys rodo, kad taip galima sumažinti riziką, jog vaikelis susirgs atopiniu dermatitu.
Dažniausiai daromos odos priežiūros klaidos
Gydytoja pastebi, kad vis dar vyrauja mitas, jog prausiant odą ji sausėja, todėl tėvai bijo prausti į egzemą linkusią odą turinčius vaikus. To bijoti nederėtų, svarbu pasirinkti tinkamus prausiklius ir reguliariai drėkinti odą emolientais. Kai kurie tėvai tiki, kad drėkinama oda greitai pripranta, pradeda „tinginiauti“ ir pati negali išlaikyti reikiamo drėgmės lygio. Tai netiesa, išorinės drėkinimo priemonės gali tik pagerinti odos būklę, tačiau jos neturi jokios įtakos natūralioms odos funkcijoms, todėl odą drėkinti medikė pataria pagal poreikį. Kita gydytojos pastebima klaida - aliejų naudojimas siekiant drėkinti į egzemą linkusią odą. Turint labai sausą odą aliejuje esantis drėgmės kiekis gali būti nepakankamas, todėl aliejus I. Kisielienė rekomenduoja tepti arba ant drėgnos odos, arba ant kremo, kuris prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Anot specialistės, didžiausia ir dažniausia tėvų daroma klaida yra uždegimų gydymas kosmetinėmis priemonėmis, o ne vaistais.
Sausas patalpų oras gali dar labiau sausinti kūdikio odą. Laikant naujagimį pakankamai drėgnoje aplinkoje, galima sumažinti odos sausumą. Jei namuose oras labai sausas, vėsų garą skleidžiantis oro drėkintuvas gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.
Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams
Paprastai išgirdus atopinio dermatito diagnozę, tėvai patiria daug nerimo, daro daug odos priežiūros klaidų. Svarbiausias gydytojos patarimas tėvams - nusiraminti, susitaikyti su šia mintimi ir išmokti ligos valdymo įgūdžių. Informacijos šia tema yra labai daug, tad išmokite esminius atopiškos odos priežiūros etapus ir puikiai sugebėsite suvaldyti šią ligą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis ir jeigu vyresnio nei 2 sav. amžiaus kūdikio oda vis dar intensyviai lupasi, trūkinėja, parausta, stipriai niežti, atsiranda didesnių sudirgimo židinių. Tai gali signalizuoti apie rimtesnes odos problemas, tokias kaip atopinis dermatitas, ichtiozė ar kita odos liga, kuriai reikalingas specializuotas gydymas.
Apibendrinimas
Visi naujagimiai per pirmąsias kelias gyvenimo savaites išgyvena visiškai įprastą odos lupimosi ir pleiskanojimo fazę. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Tinkama odos priežiūra, apimanti reguliarų prausimą švelniomis priemonėmis ir nuolatinį odos drėkinimą, padeda išlaikyti odą sveiką ir apsaugotą.
tags: #sausa #naujagimio #oda
