Geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas. Su mamos pienu mažylis gauna lengvai įsisavinamas maistines medžiagas, vitaminus, mineralines, biologiškai aktyvias medžiagas, imuninius kompleksus, leidžiančius kūdikiui augti ir harmoningai vystytis.
Gimus kūdikiui ir pasišalinus placentai, moters organizme pasikeičia hormonų sudėtis. Sėkmingai laktacijai ypatingą reikšmę turi du hormonai: pagumburio liaukos hormonas prolaktinas ir pieno tekėjimo hormonas oksitocinas. Pastarasis žindyvės organizme išsiskiria kiekvieno žindymo metu, o prolaktino naujų dozių išsiskyrimą stimuliuoja ne tik dažnas kūdikio žindymas, bet ir gera moters savijauta bei noras žindyti.
Motinos pieno gamybai nemažiau svarbu visavertė žindyvės mityba ir pakankamas skysčių vartojimas. Reikėtų žinoti, kad mamos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar dėl to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių (dirbtinių aromatinių bei dažomųjų) medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kiekvienai mamai svarbu, kad jos vaikas jaustųsi gerai, o teisinga mamos mityba turi tiesioginės įtakos gerai žindomo kūdikio savijautai. Kūdikio žarnyno gleivinė yra labai jautri, todėl kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali ją dirginti, t.y. išprovokuoti dujų susidarymą žarnyne arba net dieglių atsiradimą. Be to, mamos suvalgytas maistas gali kūdikį alergizuoti.
Pastebėta, kad visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja. Ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Geriausia vartoti ekologiškus vaisius, uogas ir daržoves, tai yra užaugintus be jokių cheminių apsaugos medžiagų.
Pagrindinė kūdikių, maitinamų motinos pienu, alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo (varškė, sūris, jogurtas). Tai ypatingai dažna problema pirmųjų mėnesių kūdikiams, kol jų žarnyno gleivinė nėra subrendusi ir labai jautri. Jei žindyvė valgo bei geria daug pieno produktų (ypač koncentruotų), stambus karvės pieno baltymas iš mamos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali iššaukti kūdikio alerginę reakciją. Jeigu kūdikio virškinimo trakto sutrikimai arba bėrimai yra susiję su pieno produktų vartojimu, tuomet žindyvė turėtų sumažinti arba iš viso atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn).
Tai nėra lengva. Sudarykite sąrašą jau minėtų produktų, kurie galėtų neigiamai veikti kūdikį. Suvalgius vieną iš šių produktų, po žindymo atidžiau stebėkite kūdikį, ar jam nepasireiškia alergijos požymiai (bėrimai), vaikas neramus, verkia, atsirado dieglių priepuolis, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar kt. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti, ar tai neatsilieja kūdikio savijautai. Taigi, maitinant krūtimi, reikėtų atsisakyti netgi tų produktų, kurių netoleruoja vienas ar keli artimiausi giminaičiai (kūdikis gali būti paveldėjęs šią savybę).
Mamai neleistina vartoti bet kokių alkoholinių gėrimų - alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą. Maitinančiai motinai be gydytojo leidimo negalima vartoti jokių vaistų, vaistažolių; nerekomenduotina buityje naudoti cheminių medžiagų, nes didesnis ar mažesnis jų kiekis patenka į mamos pieną.
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti reikiamą skysčių kiekį: apie 2,5 litro per parą įvairių skysčių. Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Visi gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui.
Žindyvei netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų tetrapakuose (tokios sultys gaminamos iš neatrinktų vaisių, yra rūgščios, aštrios). Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai (per parą - vieną puodelį kavos ir vieną puodelį arbatos). Šie gėrimai veikia šlapinimąsi (jis padažnėja), todėl organizmas netenka daugiau skysčių ir mineralinių medžiagų.
HiPP yra kūdikių maistelio gamintojas, tačiau jo asortimente žindyvė ras produktų ir sau. Daugeliui mamų jau yra žinoma tirpi granuliuota HiPP žindyvių arbata. Ji pagaminta iš anyžių, dilgėlių, pankolio, kmynų, melisos bei ožiarūčio ekstraktų. Vaistažolių ekstraktai šioje arbatoje yra tokios koncentracijos, kad nesukeltų pašalinio poveikio nei mamai, nei kūdikiui. Žindyvių sultys iš raudonų vaisių pagamintos be cukraus su geležimi, jodu, vitaminais, cinku. Bio žolelių arbatos sudėtyje yra anyžius, pankolis, kmynai, melisa, citrininė verbena, išauginti ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Sulčių gėrimų žindyvei rekomenduojama išgerti apie 0,5 litro per parą.
Kartais, kad žindymas būtų sėkmingas, gali prisireikti pagalbinių priemonių. Populiariausios priemonės yra pientraukiai, tačiau jų nepakanka, kad galėtume sumaitinti naujagimiui nutrauktą pieną. Tam reikia tinkamų priemonių. Buteliukas, nors ir labai populiari priemonė vaikams pamaitinti, nederėja su žindymu, dėl skirtingo nuo krūties čiulpimo mechanizmo.
Pipetė, švirkštas, šaukštelis ar mažas puodelis. Pirmomis dienomis, kol priešpienio kiekis nedidelis ir mažylio skrandžio talpa dar nedidelė, galima nutrauktą pieną sumaitinti pipete, sulašinat jį tiesiai į burną.
Maitinimo zondai. Dažniausiai medikai maitinimo zondus naudoja tam, kad pamaitintų nepajėgiančius žįsti mažylius. Zondas įvedamas į skrandį ir pienelis iš karto keliauja ten. Tačiau maitinimo zondas gali padėti pamaitinti ir mažylį, kuris apžioja, tačiau nežinda krūties, o taip pat ir mažylį, kuris žinda krūtį, tačiau jam negana to, kas yra krūtyje ir reikia maitinti papildomai. Pirmuoju atveju zondas yra naudojamas su švirkštu ir krūtį apžiojusiam mažyliui zondas įvedamas į burną pro lūpos kamputį ir vos vos pienelio pastumiama švirkštu į burną. Pajutęs maistą burnoje mažylis jį nuryja, o tai skatina žindimo judesius ir mažylis mokosi ką reikia daryti, kad pavalgytų. Antruoju atveju zondo galas, kuris maunamas ant švirkšto, nuplaunamas ir merkiamas į indelį su mamos pienu ar jo pakaitalu. Mažylis žinda krūtį ir kai jau išvalgo visą mamos pieną, kurį jis pajėgia ištraukti ir kurį jam pajėgia pastumti mama krūties kompresijos pagalba, iš abiejų krūtų, pro lūpos kamputį įkišame zondą į burną ir mažylis žįsdamas krūtį traukia pieną per zondą kaip per šiaudelį.
Maitinimo buteliukai-šaukštai, maitintuvai. Tai tokios pat formos daiktas, kaip buteliukas, tik vietoje čiulptuko turi silikoninį šaukštą su vožtuvu, kuris leidžia lėtai prisipildyti šaukštui. Šaukštu naudojamės taip pat kaip taurele ar šaukšteliu.
Papildomo maitinimo sistema. Tai buteliukas, į kurį pilamas pienas, ir dvi žarnelės, kurios atstoja maitinimo zondus.
Kai žindanti mama susiduria su liga - paprasčiausiu galvos skausmu ar visas jėgas atimančiu gripu, - kyla dilema: galima vartoti vaistus ir žindyti ar ne. Iš tiesų, dėl etinių sumetimų tyrimai su nėščiosiomis ir žindyvėmis nėra atliekami. Tačiau įvertinus vaisto veikliąją medžiagą, jos gebėjimą patekti į mamos kraujotaką, išsiskyrimą į pieną, galima sužinoti, kaip vienas ar kitas preparatas gali paveikti pieno gamybą ir žindomo kūdikio organizmą.
Vienas iš tinklalapių, kuriuo patogu naudotis, tai www.e-lactancia.org. Šią duomenų bazę nuo 2002 m. kuria vaikų ligų gydytojai ir farmakologai ir joje galima rasti visus dažniausiai vartojamus vaistus, augalinius ir homeopatinius preparatus, netgi kosmetines ir medicinines procedūras. Jeigu preparatas/procedūra pažymėtas žalia spalva, jis yra visiškai suderinamas su žindymu ir nekenkia žindomam kūdikiui. Mama gali vartoti vaistą. Visais kitais atvejais, būtina pasverti vaisto teikiamą naudą ir galimą žalą, paieškoti saugesnių alternatyvų - pažymėtų žalia spalva. Jeigu tokių nėra, o preparatas/procedūra pažymėtas geltona spalva, rekomenduojama stebėti mamą ir kūdikį dėl galimų nedidelių šalutinių reiškinių. Skiriant oranžine spalva pažymėtą preparatą būtina apsvarstyti, kaip dažnai, kokią dozę skirti, ir atidžiai stebėti žindymo diadą. Ne mažiau svarbu žinoti, kada vaistas mamos kraujyje pasiekia didžiausią koncentraciją. Tai yra tas laikotarpis, kai žindymo reikėtų vengti. Nurodyta, jog didžiausia vaisto koncentracija susidaro po valandos? Pažindykite poveikį, išgerkite vaistą ir pasistenkite iki kito žindymo išlaukti daugiau nei valandą.
Blogai pasijutusiai ar susirgusiai žindančiai mamai kyla natūralūs klausimai: ar galima tęsti žindymą susirgus? Ar galima žindyti vartojant vienus ar kitus vaistus? Ar teko girdėti „močiučių patarimą“, kad mamai sergant būtina pieną nutraukti ir duoti kūdikiui tik virintą? Atvirkščiai, susirgus mamos kūne pradeda gamintis su liga kovojantys antikūnai, kurie su pienu perduodami ir vaikui. Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama neturi pagrindo. Mamos baiminasi vartoti vaistus, manydamos, kad jie pateks į pieną. Tiesa ta, kad vartojant įprastas, rekomenduojamas daugumos vaistų dozes į motinos pieną patenka tik labai nedideli vaisto kiekiai. Skausmą ir karščiavimą mažinant kitu populiariu vaistu, paracetamoliu (jo yra daugelyje vaistų nuo peršalimo ir gripo simptomų), maksimali jo koncentracija motinos pieną pasiekia 1-2 valandos po vartojimo, vaisto į pieną išsiskiria kiek daugiau - iki 2% motinos suvartotos vaisto dozės.
Nors vaistų į motinos pieną patenka labai mažai, turėkite mintyje, kad kuo mažesnis kūdikis, tuo didesnė vaistų pašalinio poveikio rizika. Vaisto koncentracija. Dažnas žindymas. Krūtų anatomija. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai. Kūdikio šalinimo sistemos branda. Naujagimio organizmas dar tik mokosi virškinti maistą ir šalinti nereikalingas medžiagas. Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką.
Vaistai nuo alergijos. Antihistamininiai vaistai nuo alergijos yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Antibiotikai. Didžioji dalis antibiotikų yra tinkami žindyvėms ir jų pienu maitinamiems kūdikiams, tačiau mažylius gali nežymiai išberti ir/ar prasidėti viduriavimas. Homeopatiniai preparatai. Vaistažolių arbatos. Peršalus ar kamuojant virškinimo sutrikimams geriamos šalavijų, čiobrelių, mėtų arbatos nėra žalingos kūdikiui, tačiau jos slopina pieno gamybą.
Vaisto būtinumas. Vaisto pasirinkimas. Vaisto tipas ir forma. Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Vartojimo laikas. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną. Vartojimo atidėjimas.
Jūsų vaikelio imunitetas yra sudėtinga ir nuolat besivystanti sistema. Tyrimai rodo, kad tam tikri veiksniai, tokie kaip natūralus gimdymas ir maitinimas krūtimi, gali pagerinti kūdikio imunitetą. Žinoma, ne visos motinos turi galimybę gimdyti natūraliai. Net jeigu jūsų vaikelis gimė atlikus cezario pjūvį, jo imuninę sistemą sustiprins motinos piene natūraliai aptinkami prebiotiniu poveikiu pasižymintys oligosacharidai. Šie junginiai kūdikio žarnyne skatina gerųjų bakterijų augimą. Jei vis dėlto vaikelio nemaitinate krūtimi, galite rinktis tam tikrus kūdikiams skirtus pieno mišinius, kurių sudėtyje gausu prebiotinio poveikio oligosacharidų. Net du trečdaliai visų organizmo imuninių ląstelių yra žarnyne.
Nėštumo metu kūdikio žarnynas yra sterilus. Jūsų kūdikį nuo ligų ir infekcijų apsaugo jūsų organizmo antikūnai, kurie į vaisiaus kraują patenka per placentą. Jei vaikelis į pasaulį ateina atlikus cezario pjūvį, jis ištraukiamas tiesiai iš gimdos, perpjovus priekinę pilvo sieną. Kai kurie tyrimai rodo, kad po cezario pjūvio gimusių kūdikių žarnyne paprastai būna mažesnis kiekis gerųjų bakterijų, todėl labiau tikėtina, kad tokiems vaikams pasireikš alergijos arba diarėja. Prebiotinio poveikio oligosacharidai - gerųjų bakterijų maisto šaltinis.
„Apta Advice“ komanda įsitikinusi, kad žindymas krūtimi yra geriausias kūdikių maitinimo būdas. Jei rinksitės mišrų maitinimą, jūsų krūtyse ims gamintis mažiau pieno, o visiškai nutraukus maitinimą krūtimi, kelio atgal nebebus.
Klausimas ar galima žindyti, jeigu mamai bus atliekamas nedidelės kūno dalies (pvz., taisant dantis) ar pilnas (atliekant operacijas) nuskausminimas yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. Sukaupiama vis daugiau duomenų apie tai, kokie vaistai kokiais kiekiais patenka į mamos pieną ir didėjant duomenų kiekių galima daryti apibendrinimus bei išvadas. Mamos turėtų būti raginamos tęsti žindymą iš karto po operacijos. Dažnai yra rekomenduojama bent 24 val. po operacijos nežindyti, ištraukti pieną ir jį išpilti, tačiau tokios praktikos yra nereikalingos, nes labai mažai nuskausminamųjų vaistų, sukurtų ne opiatų pagrindu, patenka į pieną.
Jeigu vartojami opiatų pagrindu sukurti nuskausminamieji arba benzodiazepinai IR kūdikiui yra mažiau kaip 6 savaitės (koreguoto amžiaus, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas), tuomet reikėtų būti atsargesniems, stebėti kūdikio savijautą (ar netampa mieguistas), ypač jeigu mama yra mieguista. Opiatų pagrindu sukurtus nuskausminamuosius derėtų vartoti ribotai ir geriau rinktis kitus nuskausminimo būdus. Kodeino reikėtų vengti. Tuo tarpu iš vietinių leidžiamų nuskausminamųjų vaistų daugiausiai tirti bupivacaine ir lidocaine, ir tyrimai rodo, kad naudojami vietiškai šie vaistai yra saugūs žindymo metu. Rekomenduojama trumpas buvimas ligoninėje, kad būtų išvengta dienos ritmo pasikeitimų ir sunkumų derinant buvimą ligoninėje su kūdikio priežiūra. Jeigu operacija atliekama dienos chirurgijos centre, po jos rekomenduojama, kad su mama ir kūdikiu pirmąsias 24 val. Jeigu naudojami paviršiniai nuskausminamieji - pleistrai, tepalai nuo skausmo, svarbu, kad jie būtų tepami ne ant krūties ir ne tose vietose, kuriose gali liestis kūdikis.
1. J. Mitchell, W. Jones, E. Winkley, S. M. 2. Anderson P. O. (2020). Olesios Michalovskajos nuotr.
O kokie gydymo būdai tinka žindančiai moteriai? Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“ arba „poveikis neištirtas“. Karščiavimas. Jei esate žindanti mama ir sunegalavote, prisiminkite auksinę taisyklę - nėščiai ir žindančiai moteriai negalima užsiimti savigyda. Nevartokite savo nuožiūra net vaistažolių, nes jose yra daug cheminių medžiagų, kurios gali veikti ir teigiamai, ir neigiamai. Jeigu karščiuojate ar kenčiate skausmą, kol pasirodysite gydytojui galite išgerti vaistų nuo temperatūros ar skausmo. Paracetamolis ir ibuprofenas žindomam kūdikiui nepakenks, nes į motinos pieną patenka tik labai maža šių vaistų dalis.
Antibiotikai. Gydytojui būtinai pasakykite, kad esate maitinanti, tada jis parinks tokius antibiotikus, kurie tinkami žindančiai mamai, mažiau toksiški, pavyzdžiui, tokie, kuriais gydomi ir susirgę vaikai. Gydymui antibiotikais tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą.
Tinkami ir netinkami vaistai. Dauguma nereceptinių vaistų žindomiems kūdikiams reikšmingo pavojaus nesukelia. Dauguma vaistų, kuriais gydoma nuo reumatoidinio artrito ir kitų sąnarių ligų, išsėtinės sklerozės, vilkligės, žindomiems kūdikiams nepakenkė. Be to, jų gali ir nereikėti arba užtenka mažesnių dozių, nes daugeliui lėtinėmis ligomis sergančių moterų dėl normalių hormoninių pokyčių nėštumo metu būna laikina remisija. Daugeliui motinų diabetikių žindymo laikotarpiu irgi pakanka trečdaliu mažesnės ar net tik pusės iki nėštumo naudotos insulino dozės. Taip būna todėl, jog dėl pieno gamybos gerokai padidėja organizmo energijos sąnaudos. Atitinkamai sumažėja gliukozės koncentracija kraujyje ir insulino poreikis. Susirgus depresija, kankinant nemiga ar esant kitiems nervų sistemos sutrikimams, skiriama centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų. Anksčiau tokių vaistų vartojimas buvo sunkiai suderinamas su žindymu, tačiau atsiradus naujos kartos vaistams, žindančios mamos gali vartoti šiuos vaistus.
Kada žindyti draudžiama. Kai radioaktyvūs cheminiai junginiai yra naudojami motinos tyrimams, būtina laikinai nutraukti žindymą, kadangi tos medžiagos gali patekti į pieną ir kelti pavojų kūdikio sveikatai. Įvairios radioaktyvios medžiagos organizme užsibūna nuo 12 valandų iki savaitės. Todėl dar prieš skiriant tokį tyrimą, perspėkite gydytoją, kad norėsite žindymą tęsti. Jis paaiškins, kada vėl galėsite žindyti. O iki tol pieną nutraukinėkite ir išpilkite. Taip darykite, kad pieno gamyba krūtyse nesustotų.
Kad mažiau nukentėtų vaikutis. Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Jų žarnynas lengviausiai praleidžia vaistus į kraują, kepenys dar nepakankamai subrendusios vaistus nukenksminti, o inkstai nepajėgūs juos efektyviai pašalinti iš organizmo. Svarbu žinoti, jog tarpai tarp porų (laktocitų) krūtyse mažėja sulig kiekviena diena po gimdymo. Nusistovėjus laktacijai ir sumažėjus tarpams tarp porų krūtyse, vaisto patekimo į pieną tikimybė vis mažėja. Stenkitės vaistus vartoti taip, kad būtų išvengta didžiausios jų koncentracijos motinos piene. Paprastai tai būna tarp 1-3 valandų po vaisto suvartojimo. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo, ir kitą kartą kūdikį žindyti, praėjus bent 3 valandoms.
JAV pediatrų akademijos ir kitų institucijų tyrinėjimai atskleidė, jog žindymo metu skiriamiems vaistams turėtų būti taikomos taisyklės. Įprastai žindomas kūdikis kartu su motinos pienu gauna nuo 1 iki 10 proc. Paneigtas mitas, kad žindomą kūdikį galima pagydyti mamai vartojant vaistus (pavyzdžiui, kūdikis karščiuoja, tad mama geria vaistus nuo karščiavimo, o jie neva pagydo kūdikį). Dažniausiai į motinos pieną patenka apie 1 proc. Jei kūdikiui gali patekti didesnė už saugią vaisto dozė, siūloma keletą dienų nežindyti (gydymo laikotarpiu), tačiau nusitraukti pieną iš krūtų, kad būtų palaikoma laktacija.
Skiriant žindančiai moteriai vaistus, įvertinamas vaiko amžius ir motinos pieno kiekis, kurį gauna vaikas. Tarkime, 2 metų sulaukęs mažylis žinda rečiau, todėl ir vaisto dozė, kurią gautų per MP, bus mažesnė. Žindomo mažylio amžius svarbus ir dėl vidaus organų brandos. Kiekvienas vaistas turi būti vertinamas atskirai, nes stereotipinis požiūris į kai kuriuos vaistus gali būti klaidingas!
