Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo kompetencija yra viena iš svarbiausių sričių, kuriai skiriamas didelis dėmesys šiuolaikiniame ugdyme. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (2014) pažinimo kompetencija apibrėžiama per smalsumą, o jos ugdymo tikslas - išugdyti mąstantį vaiką. Pažinimo gebėjimai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje yra pamatiniai tolimesniam vaiko akademiniam ir socialiniam vystymuisi.
Vaiko mąstymo ypatumai ikimokykliniame amžiuje
O. Monkevičienė (2003) nurodo, kad 5-6 metų vaikams būdingas simbolinis mąstymas, kuris leidžia vaikams suprasti skirtumą tarp realybės ir fantazijos, naudoti simbolius žaidimuose ir bendravime. Tačiau vaiko mąstymas šiuo laikotarpiu taip pat pasižymi centrizmu, egocentriškumu ir magiškumu. Vaikas linkęs mąstyti sinkretiškai, nesugebėdamas dar atskirti atskirų elementų nuo visumos. Mąstymo atsiradimas grindžiamas logikos dėsniais, tačiau dar tik formuojasi.
Pažinimo procesai ir mokymosi veiksniai
Žmogus pažįsta objektyvų pasaulį per įvairius etapus. Pirmasis etapas - bandymų etapas, kai vaikas aktyviai tyrinėja aplinką, eksperimentuoja ir mokosi iš savo klaidų. Mokymosi veiksniai, pagal Pinker, Hille, Evanschitzky, Bauer (2015), apima sąmoningą patyrimą, stebėjimą, informacijos fiksavimą, lyginimą, diskusijas, lūkesčių formavimą, spėjimų išsakymą, eksperimentavimą, patirčių vertinimą ir pagrindimą, bei patirčių integravimą ir abstrakcijų kūrimą. Šie procesai yra nuolat kartojami, siekiant gilesnio supratimo.
Ankstyvojo gamtamokslio ugdymo pažinimo procesai (K. Hille, P. Evanschitzky, A. Bauer 2015) apima:
- Sąmoningai patiriame ir stebime.
- Užrašome ar kaip nors kitaip įvertiname patirtis.
- Lyginame patirtis ir diskutuojame apie tai.
- Lūkesčių atsiradimas ir spėjimų išsakymas.
- Išmėginame ir eksperimentuojame.
- Įvertiname patirtis ir pagrindžiame.
- Integruojame patirtis ir kuriame abstrakcijas.
Mokymo procese daug dėmesio skiriama mąstymo įgūdžiams ugdyti, skatinant vaiką veikti, ieškoti, tirti ir atrasti. Multimodalinis mokymasis, apimantis įvairius informacijos pateikimo būdus, parodo, kad vaikas, eidamas pasaulio pažinimo keliu, lavina savo gebėjimus.
Saugumo kompetencijos ugdymo svarba ir aplinka
Didelis dėmesys skiriamas pedagogo ir tėvų vaidmeniui bei jų abipusiam bendradarbiavimui, ugdant vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją ir sveikatos raštingumą. Sveikatos raštingumas suvokiamas kaip gebėjimas ieškoti, suprasti, kritiškai vertinti ir panaudoti informaciją apie sveikatą kasdieniame gyvenime. Nepakankamas sveikatos raštingumas tarp Europos gyventojų (apie 50%) pabrėžia ikimokyklinio ugdymo svarbą šioje srityje.
Tyrimai rodo, kad pedagogams kartais trūksta žinių, kaip ugdyti vaikų sveikatos saugojimo kompetenciją, o nesėkmės gali kilti dėl šeimų socialinės bei ekonominės padėties. Tėvai supranta savo svarbą ugdant vaikų sveikatos kompetenciją, tačiau skiria tam ribotą laiką. Pedagogai taip pat skiria nedaug laiko sveikos gyvensenos ugdymui, nors tai laiko svarbiausiu objektu.
Mokymosi aplinka yra erdvė, kurioje mokomasi padedant įvairioms mokymo priemonėms. Sukurtoji gamtinė-daiktinė aplinka turi didelę įtaką vaiko pažinimo kompetencijos plėtotei. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko ugdomoji aplinka turėtų būti nuolat tobulinama, atsižvelgiant į funkcionalumo, šiuolaikiškumo, estetiškumo, saugos ir ergonomikos principus. Tačiau dažnai lauko aplinka neatitinka reikalavimų, o pedagogai prioritetą teikia ugdymui patalpose.
Ką reiškia būti saugiam? l Knygos, kurias garsiai skaitome vaikams #safetyrulesforkids
Alytaus lopšelis-darželis „Girinukas“ ypatingą dėmesį skiria gamtai ir sveikatingumo ugdymui. Įstaigos geografinė padėtis miško pakraštyje leidžia vaikams kasdien bendrauti su gamta, stiprinant jų sveikatą ir pasitikėjimą savimi. Įstaiga yra įtraukta į Lietuvos sveikatos stiprinančių mokyklų tinklą, turi sukūrusi tęstinę sveikatingumo programą „Auk, judėk ir tobulėk“, veikia baseinas ir fizioterapinis kabinetas. Sudarytos sąlygos vaikų sveikatai stiprinti ir saugoti apima sporto salę, baseiną, IKT technologijų kambarį, judėjimo kampelius grupėse, sveikatingumo taką ir lauko žaidimų aikšteles.
Vaiko ugdymą reglamentuojantys dokumentai ir principai
Alytaus lopšelyje-darželyje „Girinukas“ sveikatos ugdymas yra prioritetinė veiklos kryptis, atsižvelgiant į vaiko teisę augti ir gyventi sveikai, remiantis LR Konstitucija ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Ugdymo programa atliepia šiuolaikinį požiūrį į vaiką, orientuojasi į jį kaip aplinkos dalį ir skatina jo prisitaikymą bei savarankiškumą. Ugdymo principai apima tautiškumą, humaniškumą, prieinamumą, integraciją, sveiką gyvenseną ir aplinkosaugą, sinkretiškumą bei atsinaujinimą.
Ikimokyklinio ugdymo tikslas - kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius ir pažinimo poreikius. Uždaviniai apima vaiko psichinės ir fizinės sveikatos stiprinimą, saugumo garantavimą, kokybišką ugdymąsi įvairių poreikių vaikams, skatinimą veikti ir bendrauti, aplinkos, skatinančios tyrinėjimą, kūrimą, tautos kultūros pagrindų (ypač regiono tradicijų) perėmimą, ugdymo tęstinumą ir pedagogų bei tėvų bendradarbiavimo plėtojimą.
Ikimokyklinio ugdymo siekiamybė - padėti vaikui įgyti kasdieniam gyvenimui ir sėkmingam ugdymui(si) būtinų kompetencijų. Ugdymo metodai apima tradicinius (žaidybinius, vaizdinius, praktinius, žodinius, išvykas) ir netradicinius (grupinis ir individualus darbas, interviu, inscenizacija, atradimų metodas, kūrybinis pasakojimas) metodus. Vaikas aktyvus bendruomenės dalyvis, pasitikintis savimi, tyrinėjantis, kūrybingas, sveikas ir saugus, komunikuojantis ir kritiškai mąstantis.
Priešmokyklinis ugdymas - visuotinis vienerių metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų, padedantis jiems subręsti mokyklai. Šiuo laikotarpiu vaikai turi įgyti kasdieniam gyvenimui būtinų kompetencijų, kurios ugdomos tiek grupėje, tiek lauko aplinkoje. Lauko aplinkos svarba vaikų pažinimo kompetencijos plėtotei yra itin didelė, nes tai natūrali aplinka gamtos tyrinėjimams.
tags: #saugumo #kompetencija #ikimokyklinis #amzius
