Šarūnas Nakas (g. 1962 m. rugpjūčio 2 d. Kaune) - tai išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūros padangėje, garsėjanti ne tik kaip talentingas kompozitorius, bet ir kaip eseistas, multimedijų menininkas, filmų bei radijo programų autorius ir patyręs parodų kuratorius. Jo kūrybinis kelias prasidėjo nuo akademinių studijų ir peraugo į novatoriškus eksperimentus, kurie formuoja šiuolaikinės muzikos veidą.
Nakas yra inžinieriaus Algimanto Jono Nako sūnus. Meninį ugdymą jis pradėjo M. K. Čiurlionio meno mokykloje, o vėliau, 1986 m., baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur gilino žinias kompozicijos srityje prof. Juliaus Juzeliūno klasėje. Papildomai konsultavosi su Osvaldu Balakausku, o 1989-1991 m. tobulinosi kompozitorių kursuose Lenkijoje, vėliau - 1998 m. Paryžiaus IRCAM vasaros akademijoje, skirtą muzikos akustikos tyrimams ir koordinavimui.
Vienas svarbiausių Šarūno Nako indėlių į Lietuvos muzikinį gyvenimą - jo įkurtas ir ilgus metus (1982-2000 m.) vadovautas „Vilniaus naujosios muzikos ansamblis“. Šis kolektyvas tapo ilgiausiai gyvavusiu šiuolaikinės muzikos ansambliu Lietuvoje ir surengė daugybę koncertų ne tik gimtinėje, bet ir 15 Europos šalių bei Kanadoje. Ansamblio veikla ir pats Šarūnas Nakas buvo svarbūs organizuojant tokius reikšmingus muzikos festivalius kaip „Gaida“ (1996 m.) ir „Musica ficta“ (1997 m.).
Kūrybinis Palikimas ir Inovatyvūs Projektai
Nuo 2011 m. Šarūnas Nakas aktyviai kuria įvairių žanrų muziką: orkestrinę, kamerinę, elektroninę, akusmatinę, taip pat muziką spektakliams ir filmams. Jo kūriniai buvo užsakyti ir atlikti prestižinių festivalių bei kolektyvų Lietuvoje, Šveicarijoje, Čekijoje, Švedijoje ir Kanadoje. Tarp atlikėjų - žymūs užsienio ansambliai ir orkestrai, tokie kaip „Windkraft Tirol“ (Austrija), „die reihe“ (Austrija), „KammarensembleN“ (Švedija), „pianocircus“ (Didžioji Britanija), „Icebreaker“ (Didžioji Britanija), „Agon Orchestra“ (Čekija) ir daugelis kitų.
Nakas taip pat pasireiškė kaip muzikos teoretikas ir publicistas. 2001 m. jis parašė pirmąjį lietuvišką vadovėlį mokykloms apie XX a. muziką - „Šiuolaikinė muzika“. Nuo 2011 m. jis vadovavo internetiniam muzikos žurnalui „modus-radio.com“. Jo kūryba neapsiriboja vien muzika; jis sukūrė vaizdo ir muzikos instaliacijas, tokias kaip „Aporija“ (2006 m.) ir „Evangelija pagal kalvį Ignotą“ (2007 m.).
Nuo 2008 m. Šarūnas Nakas plėtoja ilgametį projektą „100 istorijų: Nacionalinių muzikos legendų muziejus“. Tai multimedijos instaliacijų ir trumpų eksperimentinių begarsių vaidybinių filmų serija, skirta lietuvių kompozitoriams. Šiame projekte panaudojama dokumentinė medžiaga, nuotraukos ir archyviniai fragmentai, apimantys beveik visą nacionalinės muzikos šimtmetį, suteikiant jam dokumentinio kino bruožų.
Parodų Kuratorius ir Kelias į Tarptautinį Meną
Šarūno Nako universalumas atsiskleidžia ir jo veikloje kaip parodų kuratoriaus. 2009 m. jis buvo tarptautinės dailės parodos „Spalvų ir garsų dialogai. M. K. Čiurlionio ir amžininkų kūryba“ muzikos dalies kuratorius Nacionalinėje dailės galerijoje. Taip pat jis inicijavo ir kuravo meninę bei mokslinę parodą „Juzeliūno kabinetas: Modernėjantis lietuviškumas“ (2016-2017 m.).
Jo kūriniai buvo pristatyti tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose, o jo muzika įrašyta į CD rinkinius Didžiojoje Britanijoje (2001 m.), Švedijoje (2005 m.) ir Lietuvoje (1997, 2002, 2003, 2010, 2011, 2013, 2014, 2019, 2022 m.).
Šarūno Nako Muzikos Ypatumai
Šarūnas Nakas laikomas vienu iš radikaliausių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių. Jo modernaus meno samprata glaudžiai susijusi su antiromantiniu formos, garso ir erdvės suvokimu. Kompozitoriui itin svarbi idėjų laisvė ir jų konstruktyvus įgyvendinimas. Jo kūrinių struktūroje derinamos įvairios išraiškos priemonės: nuo diatonikos ir natūralaus garsaeilio iki mikrointervalinių struktūrų, nuo triukšmų iki gamtos garsų, nuo Indijos ritmų iki skirtingų stilių dermės.
Muzikologė Rūta Goštautienė pastebi, kad Nako kūryba, nors ir inspiruota technologinės muzikos gamybos, išlaiko savitą radikalumą. Jis pasirenka radikalesnį kelią nei daugelis, besivadovaujančių skaitmeninėmis technologijomis. Net kurdamas akustiniams instrumentams, kompozitorius perteikia „skaitmeninę vaizduotę“ per ritminį, dinaminį, faktūrinį struktūravimą ar tembrų intensyvinimą. Tokio specifinio post-technologinio garso ir iš jo plėtojamų struktūrų neįmanoma ignoruoti.
Kas iš tiesų formuoja baimę, kas pelnosi iš „šešėlio“ ir ar Baltijos valstybės-tik šachmatų figūros?
Žymesnieji Kūriniai
- Merz-machine virtualiam orkestrui (1985; versija 6 fortepijonams, 1997)
- Ričerkarai 7 instrumentams (1985)
- Motetas 3 sopranams, tenorui ir bosui (1985, W. Shakespeare’o žodžiai)
- Chronon klarnetui, trimitui, violončelei, kontrabosui, fortepijonui ir mušamiesiems (1992-1997)
- Ziqquratu-2 mušamiesiems, fortepijonui, preparuotam fortepijonui, fleitai, smuikui ir elektronikai (1999)
- Prie Dangaus vartų realiems garsams (2000)
- Aporija 13 instrumentų (2001)
- Drang nach Westen
Šarūnas Nakas yra ne tik kompozitorius, bet ir menininkas, nuolat ieškantis naujų išraiškos formų ir plėtojantis šiuolaikinės muzikos ribas.
