Šokiruojanti statistika ir visuomenės požiūris į abortus Lietuvoje – ką turėtum žinoti?

Abortas, lotyniškai reiškiantis vaisiaus pašalinimą, yra sudėtingas medicininis ir etinis klausimas, turintis gilias socialines ir asmenines pasekmes. Tai yra procedūra, kurios metu moters gimdoje esantis gemalas ar vaisius yra sunaikinamas chirurginiu ar medikamentiniu būdu. Legalūs abortai atliekami tik medicininėse įstaigose ir prižiūrint gydytojui, tuo tarpu neteisėtas abortas, vadinamas kriminaliniu, kelia didelę riziką nėščiajai.

Daugumoje šalių nėštumo nutraukimas yra leidžiamas tik iki 12 nėštumo savaitės, o neteisėtas jo atlikimas laikomas nusikaltimu. Lietuvoje, kaip ir buvusioje TSRS, abortai iki 1955 m. buvo draudžiami, išskyrus būtinus medicininius atvejus, o vėliau buvo įvesta griežtesnė tvarka.

Abortų atlikimo tvarka ir rizika

Dirbtinis nėštumo nutraukimas gali turėti neigiamos įtakos tiek fizinei, tiek psichologinei moters sveikatai. Apvaisintos kiaušialąstės pašalinimas iš gimdos didina komplikacijų riziką, tokią kaip stiprus kraujavimas, gimdos infekcijos ir uždegimai. Itin retai gali pasitaikyti kiaušintakių nepraeinamumas, lemiantis antrinį nevaisingumą. Taip pat pastebimai didėja priešlaikinių gimdymų rizika, kuri kyla su abortų skaičiumi. Didžiausia komplikacijų rizika yra pirmojo nėštumo metu, kuomet dažniau pažeidžiami audiniai, o itin retais atvejais vėlesnių nėštumų metu gali įvykti persileidimai. Kuo vėlesnėje nėštumo stadijoje atliekamas abortas, tuo didesnė rizika kyla komplikacijų, kartais gali prireikti pakartotinės procedūros.

Psichologiniu aspektu, moteris po aborto gali jausti kaltę, nerimą, depresiją ar kitus nervų sistemos sutrikimus, kurie gali būti susiję ir su partnerio atstūmimu. Tačiau svarbu pažymėti, kad tyrimai JAV parodė, jog per penkerių metų laikotarpį po aborto tik 6 proc. moterų jautė neigiamas pasekmes.

Visuomenės požiūris į abortus

Visuomenėje abortų klausimas vertinamas itin nevienareikšmiškai. Nėra vieningos nuomonės, nuo kurios nėštumo stadijos (apvaisinimo, gemalo ar vaisiaus) žmogus turėtų būti laikomas atskiru individuumu. Dėl šios priežasties dalis žmonių abortą laiko žmogžudyste, kiti mano, kad gyvybė prasideda tik tada, kai vaisius gali išgyventi ne motinos organizme, o abortą vadina logišku sprendimu. Dalį pasisakančių prieš abortus skatina religiniai įsitikinimai ir nuodėmės samprata, kiti remiasi moraliniais argumentais. Kita vertus, nemaža dalis žmonių abortą traktuoja kaip esminę moters teisę pasirinkti, ką daryti su savo kūnu.

2010 m. apklausa parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, motinos sveikatos ar kitų priežasčių. Kategoriškai abortų nepateisina vos 9,2 proc. respondentų. Tai rodo, kad bažnyčios įtaka visuomenėje silpnėja.

Vėlesni tyrimai patvirtina šią tendenciją. 2021 m. apklausoje, su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę nutraukti nėštumą, jeigu nenori gimdyti, sutiko 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė.

Galima pastebėti, kad požiūris į abortų draudimą keitėsi laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2022 m. Jei 1994 m. už besąlygišką abortų uždraudimą ar apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų, tai 2022 m. tokią nuomonę išsakė tik 13 proc. Tuo pat metu nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išaugo nuo 70 proc. (1994 m.) iki 78 proc. (2022 m.).

Abortų statistika Lietuvoje

Lietuvoje abortai yra legalūs, o jų tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai. Nėštumo nutraukimas moters pageidavimu leidžiamas iki 12 savaitės, jei nėra kontraindikacijų. Nors skaičiai atrodo kaip pliusas, už kiekvieno skaičiaus slepiasi žmogus. Per metus gimsta apie 27 tūkst. kūdikių, atliekama per 3 tūkst. abortų. Nėštumo nutraukimo operacijų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja: nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m., t. y. daugiau nei 10 kartų. Ši tendencija siejama su visuomenės išprusimu reprodukcijos srityje ir kontracepcijos metodų populiarėjimu.

2022 m. oficialiai buvo atlikti 8024 abortai, iš kurių 7891 - dėl moters noro, 133 - dėl medicininių indikacijų. 2008 m. jų atlikta 9031, 2007 m. - 9596.

Į Krizinio nėštumo centrą per metus kreipiasi apie 300 moterų, apie du trečdalius jų - dėl neplanuoto nėštumo. Apie 50-60 proc. moterų, kreipusiųsi į centrą, galiausiai apsisprendžia pagimdyti.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys nori nutraukti nėštumą, dažnai yra santykiai su vaiko tėvu. Taip pat svarbu paminėti, kad nepriklausomybės pradžioje, lyginant su 1990 m., abortų skaičius sumažėjo daugiau nei 10 kartų, o požiūris į abortus - liberalėjo.

Istorinis kontekstas ir nelegalūs abortai

XX amžiuje, ypač tarpukario Lietuvoje, abortai buvo uždrausti ir dažnai atliekami nelegaliai, kas neretai baigdavosi moterų mirtimis. Tuometinė spauda mirgėjo pranešimais apie nelegalių abortų žalą, o pagrindinėmis priežastimis įvardintos:

Sunki materialinė padėtis: Moterys, dirbdamos sunkų fizinį darbą ir turėdamos daug vaikų, sunkiai galėjo išlaikyti dar vieną.
Gausios šeimos: Skurdo sąlygomis dažnos krikštynos ir laidotuvės privertė moteris galvoti apie apsisaugojimą nuo naujo kūdikio.
Tragiška netekėjusių moterų padėtis: Nesantuokinės moterys susidurdavo su socialine stigma ir ekonominiais sunkumais.
Ekonominis faktorius: Nėščios moterys buvo nepageidaujamos darbdavių, nes nėštumas mažino jų darbingumą.
Neišsilavinimas: Mažas visuomenės raštingumas ir informuotumas apie šeimos planavimą.

1931-1933 m. Kaune buvo užregistruoti 70, 108 ir 128 nelegalių abortų atvejai. Palyginimui, Latvijoje 1929 m. kasmet atlikta apie 10 000 abortų, iš kurių 9000 nelegalūs. Nors sunku palyginti tikslius skaičius, tikėtina, kad Lietuvoje situacija buvo panaši, o daugelis nelegalių abortų baigdavosi mirtimi. Pavyzdžiui, 1930 m. spauda rašė, kad Lietuvoje kasmet miršta apie 700 moterų dėl abortų.

Visuomenėje vyravo klaidinga nuomonė, kad abortus daro tik netekėjusios moterys, tačiau 1920-1923 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje kreipėsi 354 moterys, iš kurių net 323 buvo ištekėjusios.

Tarpukario valdžia, siekdama paskatinti gimstamumą, teigė, kad moterys turi pareigą gimdyti. Spaudoje buvo nerimaujama dėl gyventojų prieauglio mažėjimo, baiminantis, kad "slavai gali mus nušluoti".

Abortų teisė ir jos ribojimai ES šalyse

Didžiojoje Britanijoje abortai legalizuoti 1967 m., o JAV - 1973 m. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių abortai yra legalūs ir teisės aktais praktiškai nekontroliuojami. Tačiau trys ES šalys - Lenkija, Airija ir Malta - turi itin griežtus draudimus. Portugalija ir Ispanija, ilgą laiką draudusios abortus, juos legalizavo dėl išaugusių nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei.

Airijos patirtis rodo, kad draudimai gali turėti tragiškų pasekmių. Po Savitos Halappanavar mirties, kuri mirė nuo kraujo užkrėtimo, nes jai nebuvo leista nutraukti nėštumo, net ir esant gyvybei pavojui, Airijos moterys protestavo, reikalaudamos savo teisių. Tačiau net ir po šio įvykio valdžia tik priėmė sprendimą atidžiau spręsti klausimą dėl nėštumo nutraukimo, kai gresia pavojus moters gyvybei.

Lenkijoje, nors abortai ir nelegalūs, kai kurie gydytojai už didelius pinigus juos atlieka. Tačiau dauguma lenkių renkasi keliauti į užsienį, įskaitant Lietuvą. Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį dėl griežtų draudimų.

Reprodukcinės sveikatos ir lyčių lygybės aspektai

Abortų klausimas glaudžiai susijęs su lyčių lygybe ir reprodukcinėmis teisėmis. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė teigia, kad visuomenė skaidrėja ir pradeda suvokti, jog reprodukcinė sveikata yra žmogaus teisių dalis. Svarbu, kad moterys turėtų teisę rinktis ir suprastų, kad moters kūnas yra vientisas.

Nors abortas yra moters teisė, jis neturėtų būti laikomas tinkama šeimos planavimo priemone. Siekiant išvengti nepageidaujamų nėštumų, būtinas kokybiškas lytinis švietimas mokyklose, atsakingas vyrų požiūris ir prieinamos bei efektyvios kontracepcijos priemonės. Nepageidaujamas nėštumas yra dviejų partnerių problema, todėl atsakomybė turi būti dalinama.

Valstybė turėtų užtikrinti, kad moterys turėtų galimybę planuoti savo šeimą ir gyvenimą, nepriklausomai nuo jų pasirinkimo - natūralūs šeimos planavimo metodai ar moderni kontracepcija. Trūksta reprodukcinės sveikatos strategijos, šeimos planavimo ir kontracepcijos prieinamumo programų.

Abortų priešininkai argumentuoja, kad ginant moters teisę planuoti savo gyvenimą, pamirštama užsimezgusio vaisiaus teisė į gyvybę. Tačiau teisės aktuose vartojama asmens, o ne gyvybės sąvoka, ir asmeniu, įgyjančiu visas teises, laikomas tik gimęs žmogus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja imtis reguliavimo priemonių nuo pradžių - per lytinį ugdymą ir švietimą mokykloje, kvalifikuotas gydytojų paslaugas dėl šeimos planavimo ir prieinamą kontracepciją.

Šiuo metu Lietuvoje svarstomos įstatymų pataisos, kurios gali apriboti abortų prieinamumą. Tai kelia didelius debatus ir susirūpinimą dėl moterų teisių ir sveikatos.

Viena iš svarbių komplikacijų po aborto gali būti ne visiškai atliktas abortas (apie 2 % atvejų), infekcijos (mažiau nei 1 %), nesėkmingai atliktas abortas (apie 0,2 % atvejų), gimdos sienelės perforacija ar kraujavimas.

Svarbu pažymėti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl moterims tenka pačioms mokėti už šią paslaugą. Kainos privačiose klinikose svyruoja nuo 250 Eur už ankstyvo nėštumo nutraukimą iki 500 Eur už 10 savaičių nėštumą.

Europos žmogaus teisių teismas nagrinėja bylas, susijusias su abortų apribojimu. Viena lietuvė laimėjo bylą prieš Airiją, nes dėl trukdžių atlikti abortą savo šalyje, ji turėjo vykti į Didžiąją Britaniją ir patyrė komplikacijų.

Lietuvoje veikia Krizinio nėštumo centrai, kurių tikslas - atkalbėti moteris nuo aborto. Nors dauguma mano, kad tai gerai, psichologai ir medikai perspėja, kad privalomos konsultacijos ir laukimo periodai gali būti žmogaus teisių pažeidimas, jei jie sukuria barjerą jau priimtam sprendimui.

Siekiant sumažinti abortų skaičių, svarbu ne tik užtikrinti teisę į saugų abortą, bet ir stiprinti prevencines priemones: gerinti lytinį švietimą, didinti kontracepcijos prieinamumą ir kurti visuomenę, kurioje moterys jaustųsi saugios ir palaikomos.

Pasaulyje kasmet apie 500 tūkst. moterų miršta dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, pusė jų - dėl nelegalių, nesaugių abortų. Valstybė turi pareigą ginti žmogaus teises, tačiau šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškios pozicijos ir strategijos reprodukcinės sveikatos srityje.