Menu Close

Naujienos

Pilvo pokyčiai ir diskomfortas nėštumo metu

Nėštumas - tai nuostabus moters gyvenimo laikotarpis, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas. Tačiau, kada ir kaip pradeda didėti pilvas, kokie veiksniai tai lemia ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime išsamų gidą apie pilvo augimą ir su juo susijusį diskomfortą nėštumo metu.

Kada pradeda didėti pilvas nėštumo metu?

Nors nėra vieno konkretaus laiko, kada visoms nėščiosioms pradeda rodytis pilvas, paprastai tai įvyksta pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo trimestro pradžioje, maždaug 12-16 nėštumo savaitę. Pirmus tris nėštumo mėnesius gimda dar nedidelė, telpa mažajame moters dubenyje, todėl didėjančio pilvelio nematyti. Tik dar po mėnesio gydytojas per apžiūrą gali užčiuopti kietą, apvalios formos iškilumą - tai didėjanti, auganti gimda. Pats vaisius pakankamai didelis, kad imtų matytis iš išorės, pasidaro tik antrajame trimestre. Vienoms nėščioms moterims pilvas pasimato gana greitai, o kitoms - tik į nėštumo pabaigą. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau. Jeigu tai ne pirmas Jūsų nėštumas, pilvukas pasirodys anksčiau.

Antrą kartą pastojusios moters pilvukas išryškėja greičiau nei per pirmąjį nėštumą. Tai gali būti tiesa: moters, besilaukiančios ne pirmo vaikelio, pilvas labiau išryškėja, atsikiša, nes pilvo sienos raumenys labiau prasiskyrę, jie neturi iki pirmo nėštumo buvusios įtampos. Antrą kartą gimdančioms pilvas gali pradėti ryškėti šiek tiek anksčiau, nes pilvo sienos raumenys jau būna labiau prasiskyrę ir neturi tokios įtampos, kaip prieš pirmąjį nėštumą. Antrasis, trečiasis ir kiti nėštumai apskritai gali labai ženkliai skirtis nuo pirmojo. Pavyzdžiui, anksčiau atsikiša pilvas, greičiau gebėsite identifikuoti vaisiaus judesius, o gimdymas gali būti ir lengvesnis, ir greitesnis.

Tačiau tai tik bendros tendencijos, o realus laikas gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktorių.

Veiksniai, lemiantys pilvo augimą

Pilvo augimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:

  • Kūno svoris prieš pastojimą: Moterims, turinčioms mažesnį kūno svorį prieš nėštumą, pilvas gali pasirodyti anksčiau.
  • Mityba nėštumo metu: Subalansuota mityba, turinti įtakos vaisiaus vystymuisi, atsispindi ir pilvo augime.
  • Vaisiaus vystymosi eiga: Vaisiaus augimo tempas tiesiogiai veikia pilvo dydį.
  • Pilvo raumenų stiprumas: Gerai išvystyti pilvo raumenys gali ilgiau „slėpti“ nėštumą.
  • Nėštumų skaičius: Jei tai ne pirmas nėštumas, pilvas gali pasirodyti anksčiau dėl jau išsitampiusių pilvo raumenų.
  • Vaisiaus padėtis: Vaisiaus padėtis gimdoje taip pat gali paveikti pilvo formą ir dydį.
  • Vaisiaus vandenų kiekis: Vaisiaus vandenų kiekis gali kisti visą nėštumo laikotarpį.
  • Gimdos ypatumai: Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų.
  • Motinos svoris: Moterims, turinčioms antsvorio, pilvas gali būti sunkiau pastebimas.

Svarbu pažymėti, kad pilvo dydis ir būsimo vaikelio dydis paprastai yra nesusiję dalykai. Kartais iš pilvo dydžio galima pasakyti, ar laukiatės daugiau nei vieno vaiko.

Nėštumo savaitės ir pilvo dydis

Gimdos dugno aukštis: kaip matuojamas pilvo augimas?

Pilvo augimas nėštumo metu matuojamas naudojant vadinamąjį gimdos dugno aukštį. Atsigulus, gydytojas išmatuoja ilgį nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus. Pradedama matuoti nuo 20-os nėštumo savaitės.

Galioja taisyklė, kad gimdos dugno aukštis atitinka nėštumo savaitę, plius minus 2 cm. T.y. jeigu Jūs esate 28-oje nėštumo savaitėje, gimdos dugno aukštis turėtų būti 26-30 cm. Tačiau atminkite, kad net ir nukrypimas nuo šios taisyklės dar jokiu būdu nereiškia, kad kažkas negerai. Dėl to visuomet konsultuokitės su gydytoju, kuris, reikalui esant, atliks papildomų tyrimų.

Gimdos dugno aukščio matavimas

Kūno svorio augimas nėštumo metu

Svorio augimas nėštumo metu yra natūralus ir būtinas procesas, užtikrinantis vaisiaus vystymąsi. Rekomenduojamas svorio prieaugis priklauso nuo moters KMI (kūno masės indekso) prieš nėštumą:

  • Jeigu pastojimo metu Jūsų KMI buvo vidutinis (18,5-24,9), pirmojo trimestro metu turėtumėte priaugti po 0,4-2,1 kg per savaitę, antrojo ir trečiojo trimestro metu - po 0,4-1 kg per savaitę.
  • Jeigu Jūsų KMI pastojimo metu buvo 18,5 ar mažesnis, per nėštumą turėtumėte priaugti maždaug 12,5-18,5 kg.
  • Jeigu KMI buvo 25-29, per nėštumą kūno svoris turėtų padidėti 7-11,5 kg.

Kietas pilvas nėštumo metu: kada sunerimti?

Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti.

Kas laikoma „kietu pilvu“?

Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime. Kartais pilvo sukietėjimas pasireiškia kaip epizodinis pojūtis, kartais - pasikartojantis ir lydimas kitų pojūčių, pavyzdžiui, spaudimo į apačią ar nedidelio skausmo nugaros srityje.

Ar tai visada yra nerimą keliantis ženklas?

Ne, kietas pilvas nėštumo metu ne visada reiškia pavojų. Daugeliu atvejų tai - natūrali reakcija į gimdos raumenų tempimą ar nedidelį susitraukimą. Pavyzdžiui, Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių susitraukimai) būdingi antrąjį ir trečiąjį trimestrą ir dažniausiai yra visiškai normalūs. Visgi, jei kietumas kartojasi dažnai, tampa skausmingas arba pasireiškia kartu su kitais simptomais (kraujavimu, skysčio netekimu, spaudimu dubens srityje), tai gali būti ženklas, kad reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja

Pilvo kietėjimas nėštumo metu gali būti susijęs tiek su visiškai normaliais fiziologiniais procesais, tiek su tam tikromis organizmo reakcijomis, kurios reikalauja daugiau dėmesio. Žemiau pateikiame pagrindines priežastis, kodėl pilvas gali tapti kietas - nuo visiškai nekenksmingų iki potencialiai pavojingų situacijų.

  • Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai): Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre. Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna:
    • Nereguliarūs
    • Neskausmingi arba lengvai nemalonūs
    • Trunkantys trumpai (iki minutės)
    • Pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus
    Nors jie gali sukelti nerimą, šie susitraukimai nėra pavojingi ir dažniausiai nekelia rizikos nei mamai, nei kūdikiui.
  • Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje: Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi. Kartais šis spaudimas pasireiškia kietumu ar veržimo pojūčiu, ypač judant, stovint ilgą laiką ar greitai atsistojus iš sėdimos padėties. Tokio pobūdžio kietumas nėra susijęs su sąrėmiais ir dažniausiai praeina savaime - jis atsiranda dėl mechaninių pokyčių, o ne dėl gimdos susitraukimų.
  • Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas: Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai. Tai gali sukelti trumpalaikį pilvo sukietėjimą, ypač po valgio ar esant vidurių užkietėjimui. Skirtingai nuo gimdos sukietėjimo, šio tipo kietumas dažnai jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje arba šonuose, ir gali būti lydimas „gurgimo“, tempimo ar spaudimo pojūčio. Gera naujiena - šią priežastį dažnai galima palengvinti sureguliavus mitybą ir judėjimą.
  • Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai: Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai. Jei ilgai stovima ar vaikščiojama, pilvo raumenys gali pertempti ir sukelti kietumo pojūtį. Tai labiau būdinga antrame ir trečiame trimestre. Nors tai nėra tikras gimdos susitraukimas, moteriai gali atrodyti, kad pilvas sukietėja. Dažnai padeda poilsis, šiluma ar specialūs nėščiųjų pratimai.
  • Priešlaikinio gimdymo rizika: Svarbiausia priežastis, dėl kurios būtina atkreipti dėmesį į kietą pilvą - tai galimas priešlaikinio gimdymo požymis. Jei sukietėjimai pasireiškia dažnai, tampa reguliarūs, stiprėja, lydimi skausmo ar kitų simptomų (kraujo, vandens netekimo, spaudimo į apačią) - tai gali būti ženklas, kad prasideda gimdymas, nors nėštumo terminas dar nėra pasiektas. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Geriau pasirodyti profilaktiškai, nei praleisti ankstyvus signalus.

Braxton-Hicks sąrėmiai

Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti?

Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Labai svarbu atpažinti, kada situacija nebekeliauja į „normalios nėštumo eigos“ sritį ir reikia skubiai reaguoti. Kuo anksčiau pastebimi įtartini simptomai, tuo greičiau galima imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių pasekmių.

Nerimą keliantys simptomai

Jei pilvas sukietėja dažnai ir tai lydi tam tikri simptomai, tai gali būti priešlaikinio gimdymo, infekcijos ar kitų sveikatos sutrikimų požymis. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:

  • Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai
  • Pilvo kietumas, kuris nepraeina po poilsio ar pozos pakeitimo
  • Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje
  • Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros
  • Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas)
  • Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn
  • Silpnumas, galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas

Jei pasireiškia bent vienas iš šių simptomų - tai signalas, kad reikia nedelsti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju arba kreiptis į nėščiųjų priėmimą, jei:

  • Pilvas kietėja daugiau kaip 4-6 kartus per valandą prieš 37 nėštumo savaitę
  • Sukietėjimas trunka daugiau kaip 1 minutę ir yra skausmingas
  • Poilsis ir vandens vartojimas nesumažina sukietėjimų
  • Pajuntamas neįprastas spaudimas į dubenį ar skausmas gimdos srityje
  • Nėštumo judesiai sulėtėja ar tampa neįprasti

Net jei simptomai nėra labai ryškūs, tačiau moteris jaučia nerimą - verta pasirodyti gydytojui. Daugeliu atvejų galima greitai nuraminti situaciją arba laiku pradėti gydymą, jei to reikia. Geriau vienas papildomas vizitas per daug nei vienas per mažai.

Ką daryti, jei pilvas nėštumo metu dažnai sukietėja?

Sukietėjęs pilvas gali būti tiek laikinas nepatogumas, tiek rimtesnio proceso ženklas. Svarbiausia - mokėti reaguoti į savo kūno signalus ir imtis tinkamų veiksmų. Kartais pakanka tiesiog pailsėti, o kartais reikia iš karto kreiptis į gydytoją. Šiame skyriuje pateikiame aiškią dviejų krypčių strategiją - ką galite padaryti pati, ir kada būtina kreiptis pagalbos.

Namų priemonės ir savipagalba

Kai pilvo kietėjimas pasireiškia retai, neskausmingai ir nėra lydimas nerimą keliančių simptomų, galima pabandyti savarankiškai palengvinti būklę. Štai keletas dažniausiai veiksmingų priemonių:

  • Pakeiskite kūno padėtį. Jei stovite - atsisėskite arba atsigulkite ant šono. Jei gulite - atsikelkite ir pasivaikščiokite. Kartais gimda tiesiog reaguoja į vienodą padėtį.
  • Gerkite daugiau vandens. Dehidratacija - dažna treniruočių sąrėmių priežastis. Išgerkite stiklinę ar dvi vandens ir stebėkite, ar situacija pagerėja.
  • Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus. Lėtas, gilus kvėpavimas gali sumažinti raumenų įtampą ir padėti nusiraminti.
  • Šilta vonia ar dušas (ne karšta!) dažnai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti gimdos tonusą.
  • Išvenkite pervargimo ir streso. Ilgalaikis fizinis ar emocinis stresas gali sukelti raumenų įtampą, įskaitant gimdą.
  • Reguliarus lengvas judėjimas - pavyzdžiui, trumpi pasivaikščiojimai - padeda virškinimui ir mažina pilvo pūtimą, kuris taip pat gali sukelti kietumo pojūtį.

Visada stebėkite, ar šios priemonės padeda. Jei poilsis ar pozos keitimas sušvelnina pojūtį - greičiausiai tai fiziologinis kietėjimas.

Medicininės pagalbos svarba

Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (skausmas, kraujavimas, spaudimas į apačią, vaisiaus judesių pakitimai), nereikia eksperimentuoti namuose. Tokiu atveju:

  • Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą arba šeimos gydytoją
  • Jei tai nutiko savaitgalį ar vakarais - važiuokite į nėščiųjų priėmimą
  • Geriau pasitikrinti profilaktiškai ir būti nuramintai, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata

Gydytojas gali atlikti gimdos tonuso vertinimą, vaisiaus širdies tonusų stebėjimą ar gimdos kaklelio ilgio matavimą, kad būtų aišku, ar nėra grėsmės priešlaikiniam gimdymui.

Kietas pilvas nėštumo metu #nėštumas #nėščia

Nėštumo savaitės ir trimestrai: trumpas gidas

Prieš gilinantis į pilvo augimo klausimą, svarbu susipažinti su nėštumo skaičiavimo sistema. Nėštumas trunka apie 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis skirstomas į tris trimestrus:

  • Pirmas trimestras: 0-12 savaitės. Šiuo metu vyksta intensyvus embriono vystymasis, formuojasi organai ir sistemos.
  • Antras trimestras: 13-28 savaitės. Kūdikis auga ir stiprėja, o būsimos mamytės savijauta dažnai pagerėja.
  • Trečias trimestras: 29-40 savaitės. Vaisiaus augimas spartėja, ruošiamasi gimdymui.

Kada sunerimti dėl pilvo augimo?

Svarbu prisiminti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus, todėl nereikėtų pernelyg nerimauti, jei pilvas pradeda matytis anksčiau ar vėliau nei tikėtasi. Tačiau yra keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:

  • Jei pilvas visai neauga.
  • Jei pilvas auga per greitai.
  • Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą ar kraujavimą.

Ką daryti, kai pradeda matytis pilvas?

Kai pilvas pradeda ryškėti, tai puikus metas pradėti rūpintis savo kūnu ir pasiruošti motinystei:

  • Apsilankykite pas gydytoją.
  • Pradėkite vartoti nėščiosioms skirtus vitaminus.
  • Laikykitės sveikos mitybos.
  • Sportuokite.
  • Atsipalaiduokite ir mėgaukitės nėštumu.

Vaisiaus judesiai: kaip stebėti?

Nėra jokių griežtų normų, kiek ir kaip intensyviai turėtų judėti vaikelis, nes kiekvienas vaisius turi savitą ramybės ir budrumo ciklą. Paprastai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai.

Nuo 30 nėštumo savaičių galima aiškiai išskirti vaisiaus ramaus miego, aktyvaus miego ir pabudimo (būdravimo) būsenas, kurios nepriklauso nuo motinos aktyvumo. Ramus vaisiaus miegas trunka 20 - 40 min., išnešioto vaisiaus - 50 - 75 min., tačiau retai būna ilgesnis nei 90 min.

Gydytojai pataria nėščiosioms stebėti judesius trečiąjį trimestrą tam, kad suvoktų vaikelio ritmą, jo ramius ir aktyvius periodus, judėjimo dažnį, intensyvumą.

Yra du būdai, kaip stebėti vaisiaus judesius:

  • Judesių serijų stebėjimas. Vaisiaus būklė gera, jei būdama aktyvi, nėščioji pajunta ne mažiau kaip 10 judesių per 12 val.
  • Registravimas lentelėje. Pasirinkite Jums patogų laiką, tik pageidautina, kad kasdien tai darytumėte panašiu laiku ir ne trumpiau kaip 30 minučių. Optimalus vaisiaus judesių skaičiavimo metas - popietė ir vakaras. Vaisiaus būklė gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 val.

Jei per 30 min. vaisius nesujuda, tai sekite dar 30 min. Jei vaisius nesujuda, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.

Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Ar tai normalu? Ar tai reiškia, kad prasideda sąrėmiai? O gal tai pavojinga kūdikiui? Tokie klausimai dažnai kyla būsimosioms mamoms, ypač pirmą kartą laukiančioms vaikelio.

Sumažėjo vaisiaus judesiai. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.

Pilvo nusileidimas prieš gimdymą

Artėjant gimdymo terminui, nėščiosios pilvas gali staiga pasikeisti - šiek tiek pasmunka žemyn. Taip nutinka dėl to, kad vaisius apsiverčia žemyn galva ir ruošiasi gimdymui.

Kiti nėštumo metu galimi pilvo diskomforto sukėlėjai

Nėštumo metu pilvo srityje gali atsirasti įvairių pojūčių, ne visada susijusių su pilvo augimu ar gimdos susitraukimais.

  • Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: Dėl hormoninių pokyčių ir spaudimo virškinimo sistemoje gali atsirasti dujų kaupimasis, pilvo pūtimas, spazmai. Tai gali sukelti pilvo skausmą su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, kartais panašų į sąrėmį.
  • Gastritas: Nėštumo metu gali paūmėti skrandžio uždegimas (gastritas), pasireiškiantis apetito netekimu, pykinimu, vėmimu, raugėjimu, spaudimo pojūčiu viršutinėje pilvo dalyje.
  • Negimdinis nėštumas: 1-2 nėštumo mėnesį negimdinis nėštumas fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Tai gali sukelti pilvo skausmą, kraujavimą.
  • Preeklampsija ir eklampsija: Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai. Šios būklės, nors ir ne tiesiogiai susijusios su pilvo augimu, gali sukelti bendrą blogumą ir pilvo srities skausmus.
  • Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos. Sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja.

Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertenzija, lėtinė hipertenzija), būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją dėl pilvo skausmo ar kraujavimo?

Bet koks kraujavimas iš makšties iki gimdymo, net ir nedidelis, reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, ypač jei jis aštrus, intensyvus, lydimas pykinimo, vėmimo, karščiavimo, ar skausmas neatsileidžia, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali reikšti ūminę chirurginę patologiją (pvz., apendicitą, cholecistitą, kasos uždegimą, opų prakiurimą) arba ginekologines problemas (pvz., negimdinį nėštumą, gimdos plyšimą).

Esant nestipriam pilvo apačios ar kryžkaulio srities maudimui, pagausėjusioms išskyroms iš makšties pradžioje pakanka kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį, atsakys į klausimą, ar yra priešlaikinio gimdymo pradžia, ir nuspręs ką toliau daryti.

Skausmas, kurį jaučia nėštumo metu moterys, gali būti susijęs su gimdos augimu, raiščių tempimu, pilvo pūtimu, vidurių užkietėjimu. Tačiau jei skausmas yra intensyvus, nuolatinis ar jam būdingi kiti nerimą sukeliantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.

Pilvo skausmo priežastys nėštumo metu

Kaip elgtis prasidėjus gimdymo sąrėmiams?

Jei pirmieji sąrėmiai prasideda naktį, pasistenkite pamiegoti ir taupyti jėgas gimdymui. Jeigu negalite, užsiimkite kokia nors išblaškančia veikla. Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jeigu jaučiatės neblogai, galite likti namuose, pažįstamoje aplinkoje, stenkitės kuo daugiau judėti. Jeigu jaučiatės prastai, visada geriau vykti į ligoninę.

Gimdos susitraukimų, kurie yra nereguliarūs, neintensyvūs, įvairios trukmės (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių) pasitaiko jau nuo nėštumo vidurio ir nėščioji jų metu jaučia maudimą pilvo apačioje, kartais strėnose. Gimdos kaklelis dėl to nekinta (netrumpėja ir nesiveria).

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas gali įvykti 22-37 nėštumo savaitę. Jo priežastys gali būti įvairios: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m.) ir kt.

Svarbu prisiminti, jog tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kurių pagalba nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose.

Priešlaikinio gimdymo rizikos veiksniai

Pirkinių sąrašas nėštumo metu

Nėštumo metu gali prireikti įvairių pirkinių, kad jaustumėtės patogiai ir pasiruoštumėte kūdikio atėjimui:

  • Folio rūgšties tabletės
  • Indeliai šlapimo tyrimams
  • Kelnės su platesniu liemeniu ar specialios nėštukės kelnės

Ką keisti gyvenime nėštumo metu?

Nėštumas - tai metas, kai reikia atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą ir įpročius:

  • Kava: Apsiribokite 1-2 puodeliais per dieną arba geriausia jos visai atsisakyti.
  • Sportas: Sportuoti nėštumo metu patartina, tačiau rinkitės lengvas sporto rūšis, pavyzdžiui, vaikščiojimą, plaukiojimą, jogą.

tags: #saltas #pilvas #nestumo #metu