Ryto ratas - tai vienas iš svarbiausių dienos ritmo elementų, suburiantis grupės ugdytinius bendrai veiklai ir naujų įgūdžių įgijimui. Tai laikas, kai vaikai bendrauja, planuoja tolimesnę dienos veiklą, dalijasi įspūdžiais, klausosi grožinių kūrinėlių, eilėraščių ir dainelių. Ryto rato metu vaikai mokosi ne tik bendrauti, bet ir lavina kalbinius įgūdžius bei mąstymą.
Kasdieninė rutina darželyje
Darželio rutina užtikrina vaikams saugumo ir stabilumo jausmą, padeda suprasti, ko laukti kiekvieną dieną. Įprastą programą vykdančiuose darželiuose dienos rutina rodoma laikroduku ant sienos, padedančiu vaikams orientuotis laike. Vaikas atvyksta į darželį, dalyvauja rytinėje mankštoje, pusryčiauja. Vėliau visi susirenka į rytą ratą, kuris suburia grupės ugdytinius bendrai veiklai.
Po pusryčių prasideda rytas ratas, kurio metu vaikai pasisveikina, suskaičiuoja atvykusius vaikus, mokosi skaičiuoti ir pastebėti kitus žmones. Kalbamasi, mokomasi pasakoti istorijas, lavinami kalbiniai įgūdžiai ir mąstymas. Aptariama savaitės tema, mokomasi savaitės dienų, mėnesių pavadinimų, kalendoriaus ir kitų svarbių dalykų.
Vėliau vyksta ugdomoji veikla arba kūrybinis darbelis. Mažesniems vaikams (iki 3 m.) veikla orientuota į smulkiosios motorikos ugdymą: lipdymą, krapštymą, piešimą. Vyresni vaikai atlieka konkretesnes užduotis, mokosi taisyklingai laikyti pieštuką, suprasti ir pabaigti užduotį. Po priešpiečių, kurių metu vaikai valgo vaisius arba pieno produktus, vaikai eina žaisti į kiemą.
Pietų metas, po kurio seka pasaka prieš miegą ir poilsis. Miego svarba augimui ir vystymuisi yra itin didelė. Po pietų miego vaikai keliasi, ruošiasi pavakariams, o popietėmis vyksta būrelių veikla, kurioje lavinami vaikų meniniai ir sportiniai gebėjimai.
Vakarienė, po kurios vaikai žaidžia grupėje arba darželio kieme, pasirenka veiklą ir atsisveikina su draugais. Ši tvarkinga rutina padeda vaikams jaustis saugiai ir užtikrintai.
Ryto rato svarba Montessori grupėje
Ryto ratas Montessori grupėje yra puiki, rami ir turininga dienos pradžia. Jis suburia grupės ugdytinius bendrai veiklai, naujų įgūdžių įgijimui, sužinojimui kažko naujo. Susėdę ratu, vaikai džiaugiasi atėjusiais, galvoja apie tuos, kurie neatėjo, kalbasi apie tai, kaip jaučiasi, apie tai, kas gero ir svarbaus įvyko ar dar įvyks grupėje, namie ir pasaulyje.
Ryto rate aptariama, kokia diena laukia, keliami klausimai ir ieškoma atsakymų, diskutuojama, kuriama, atliekamos grupinės užduotys. Tai puiki dienos pradžia, kai mokomasi ne tik išgirsti, bet ir tyliausią prakalbinti.
Neatsiejama „Ryto rato“ dalis - pirštukų žaidimai
Pirštukų žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką, kūrybinę vaizduotę, kalbą, dėmesingumą. Jie padeda vaikams išlaisvinti savo vidinį pasaulį, mokytis pamatyti ir suvokti grožį, estetiką, pažinti spalvas.
Pusiausvyros pratimai - judesių koordinacijos gerinimas
Tarp daugelio prasmingų užsiėmimų ir veiklos sričių Montessori grupėje ryto rato metu - pusiausvyros pratimai. Šie pratimai, atliekami einant linija, padeda lavinti vaikų judesius, gerinti koordinaciją. Vaikai mokosi valdyti savo kūną, įveikti kliūtis, tai suteikia jiems pasitikėjimo savimi.
Tyla Montessori grupėje - vidinio pasaulio pažinimas
Tyla Montessori grupėje - kolektyvinis pasiekimas, kurį vaikai pasiekia valios pastangomis, suvaldydami savo judesius. Tyloje vaikai mokosi išgirsti garsus, kuriuos sukelia žmogaus judesiai, atpažinti įvairių daiktų kritimo garsus. Tai padeda vaikams suprasti, kad žmoguje yra vidinis gyvenimas, lavina jų gebėjimą susikaupti.
Emocinio intelekto ugdymas ryto rate
Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą (EI) kaip apie vieną svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmę gyvenime. Ikimokykliniame amžiuje šie įgūdžiai tik pradeda formuotis, todėl tai yra itin palankus metas juos ugdyti.
Vienas populiariausių metodų - „Kimochis” programa, kurios metu vaikai supažindinami su minkštais žaislais-personažais, turinčiais skirtingus charakterius ir išreiškiančiais įvairias emocijas. „Kimochis” personažai padeda vaikams identifikuotis su skirtingomis emocinėmis būsenomis ir mokytis jas išreikšti žodžiais, o ne impulsyviais veiksmais.
Kitas inovatyvus metodas - „Emocijų kampelis”, tai speciali erdvė, kurioje vaikai gali nusiraminti, kai jaučia stiprias emocijas. Darželiuose taikomi ir kiti metodai, kaip antai žaidimas „Emocijų detektyvai”, kurio metu vaikai mokosi atpažinti emocijas iš nuotraukų, situacijų aprašymų ar muzikos kūrinių.
Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų. Tėvai kartu su vaikais gali dalyvauti dirbtuvėse, mokytis žaidimų ir technikų, kurias gali taikyti namuose. Iniciatyvos kaip „Emocijų lagaminėlis” padeda vaikams ugdyti emocinį intelektą šeimoje.
Nepaisant akivaizdžios naudos, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių - nevienodas pedagogų pasirengimas. Kitas iššūkis - kultūriniai skirtumai požiūryje į emocijas. Tačiau darželiai organizuoja teminius tėvų susirinkimus, kviečia psichologus skaityti paskaitas apie emocinio intelekto svarbą.
Emocinio intelekto ugdymo nauda atsiskleidžia per konkrečias vaikų sėkmės istorijas. Vaikai, kurie nuo mažens mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, paauglystėje rečiau susiduria su elgesio ir emociniais sunkumais. Investicija į vaikų emocinį intelektą yra investicija į visuomenės ateitį.
J. Bortkevičienė - MASTERCLASS - Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą? (Trailer)
Veiklos darželyje
Darželyje vyksta įvairi edukacinė veikla, skirta visapusiškam vaiko vystymuisi. Kūno kultūros užsiėmimai sporto salėje padeda ugdyti fizines kūno galias ir judesio kultūrą, vaikai mokosi atlikti sportinius judesius, aktyviai tenkina savo judėjimo poreikį.
Muzikiniai užsiėmimai lavina ne tik klausą ir ritmo pojūtį, bet ir daro įtaką visam vaiko asmenybės vystymuisi. Muzikos klausymasis lavina vaizduotę, moko abstrakčiai mąstyti ir dirbti komandoje.
Dailės studijoje dailės mokytoja lavina ir ugdo vaikų meninius gebėjimus. Kurdami, eksperimentuodami ugdytiniai išlaisvina savo vidinį pasaulį, mokosi pamatyti ir suvokti grožį, pažįsta spalvas. Čia jie ne tik piešia, eksperimentuoja, bet kuria unikalius dailės darbelius naudodami inovatyvias priemones.
Prevencinių užsiėmimų erdvėje vaikai susipažįsta su saugaus eismo taisyklėmis, mokosi saugiai elgtis gatvėje, kieme. Taip pat supažindinami su socialinio-emocinio ugdymo programa „Siautukai“.
Darželio seklyčioje po pietų miego vaikams vedami etnokultūros užsiėmimai. Čia skamba žemaitiška tarmė, žaidžiami lietuvių liaudies žaidimai, ugdytiniai susipažįsta su liaudiškomis tradicijomis, menu, tautosaka.
Darželyje dirba pagalbos vaikui specialistai: logopedas, psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas. Specialistai padeda vaikams, turintiems kalbos, emocinių, elgesio ir raidos sutrikimų, dirba su vaikais individualiai pritaikytuose kabinetuose.
10.30-11.30 val. laikas grynam orui ir judėjimo laisvei darželio kieme. Čia sukurtos ir vaikams ugdyti pritaikytos erdvės - karstynių zonos, žaidimų su smėliu edvės, sporto aikštynas, „Pėdučių takas“, saugaus eismo zona, muzikos erdvė, kūrybinės dirbtuvės, gamtosauginė erdvė „Sėklyčių paslaptys“.
Popietėmis vyksta būrelių veikla, kurioje lavinami vaikų meniniai ir sportiniai gebėjimai. Muzikos būrelis kviečia mėgstančius dainuoti ir muzikuoti, o sportininkams vyksta krepšinio treniruotės ir smagių estafečių sporto būrelis.
Vyresniems vaikams vedami prevenciniai užsiėmimai, kur mokomasi spręsti įvairias situacijas ir iškilusias problemas, supažindinama su pavojais, tykančiais pasaulyje. Vykdoma patyčių ir smurto prevencija.
Valdorfo pedagogikos elementai darželyje
Lopšelyje-darželyje „Rugelis“ veikla vykdoma remiantis Valdorfo pedagogikos elementais. Vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas, palinkima visiems geros dienelės.
Po palinkėjimų susiskaičiuojama, kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Sakomas pasižadėjimas, vaikai susikaupia, nusiramina. Toliau seka pirštukų žaidimas, parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką. Vaikai dalyvauja žaidimuose tiek, kiek nori ir gali, neskubinami ir neraginami.
Ryto rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą. Šie žaidimai padeda vaikams išgyventi metų švenčių laukimo, ruošimosi joms ir bendrumo jausmą. Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai, kuri pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas - kaip ritualas.
Didelis dėmesys skiriamas metų šventėms, kurios padeda vaikams ugdytis dvasinius ir tikėjimo bei pasitikėjimo jausmus. Švenčių išgyvenimas vaikams suteikia pasitikėjimo, bendrystės jausmą. Svarbu, kad vaikas ne tik išoriškai stebėtų švenčių eigą, bet ir išgyventų pačius gražiausius jausmus.
Valdorfo metodika akcentuoja ritmą, judesį ir muziką. Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą, glaudžiai susijusi su jausmais. Euritmijos metu vaikai mokosi išreikšti džiaugsmą, nuotaiką, augimą per judesį. Euritmijos pagalba vaikai įvedami į raidžių pažinimą, geometrinių figūrų, formų suvokimą, pažinimą atliekant įvairius judesius.
Aplinka darželyje turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota. Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški, skatinantys vaiko vaizduotę ir provokuojantys kūrybiškumą. Primityvios lėlės suaktyvina vaiko fantaziją, ugdomas empatiškumas, globos, rūpestingumo savybės.
Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką užbaigti mintį, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ir ugdo tokias savybes, kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį.
Grupėje stengiamasi sukurti aplinką artimą namams. Ir suaugusieji ir vaikai sėdi prie vieno stalo, uždegama žvakelė. Mokomasi atsargiai apsieiti su ugnimi. Kiekvienoje grupėje stovi metų stalas, ant jo dedama viskas, kas randama gamtoje.
Vaikams leidžiama užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu. Būnant kieme taip pat galima piešti ir rašyti, skatinama žaislus pasidaryti iš gamtinių medžiagų. Didelis džiaugsmas vaikams kieme turėti galimybę prižiūrėti savo pasidarytus daržus, stebėti dygstančius ir augančius augalus.
Žygiai į parką vaikams visada sukelia daug teigiamų emocijų. Vaikai turi nuostabią galimybę stebėti gamtą, girdėti vėją, paukščių čiulbėjimą, tyrinėti gamtoje esančias spalvas. Žemės kalbos klausymasis reikalauja didelio vidinio susikaupimo.
