Rolandas Rastauskas, plačiau žinomas slapyvardžiu RoRA, gimė 1954 m. spalio 13 d. Šiauliuose. Mokyklą baigė Palangoje. 1978 m. Vilniaus universitete įgijo anglų filologijos specialybę. Studijų metais jis stažavosi garsiuose teatruose užsienyje: Londono karališkojoje dramos akademijoje (RADA), Edinburgo „The Traverse“ ir Skarboro „Stephen Joseph“ teatruose. Tai neabejotinai suformavo jo gilų ryšį su teatru ir literatūra.
Profesinę karjerą Rolandas Rastauskas pradėjo 1978-1986 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur dirbo vyresniuoju redaktoriumi. Tuo pačiu metu jis dėstė Vilniaus universitete. 1986 m. persikėlė į Palangą ir tęsė akademinę veiklą Klaipėdos universitete, kur dėstė iki 2018 m. Jo intelektualinis akiratis, profesinė kompetencija, originalus mąstymas ir žaismingas bendravimo stilius pelnė jam kolegų autoritetą ir buvo labai mėgstamas studentų.
Rolandas Rastauskas 1972 m. debiutavo pjese „Lenktynių aitvaras“, kuri 1972 m. buvo pastatyta Jaunimo teatre. Šis debiutas atskleidė jo siekį derinti poeziją ir muziką, kas vėliau tapo viena iš jo kūrybos ašių.
Per savo ilgą ir vaisingą karjerą Rolandas Rastauskas išleido daugybę poezijos ir eseistikos rinkinių. Jo poezijoje atsispindėjo teatro, dailės ir muzikos menų sintezė, o eseistikoje jis nagrinėjo užsienio teatro festivalių ir Lietuvos scenos meno patirtis, visuomeninius bei kultūrinius reiškinius. Jo kūryba pasižymėjo išskirtine stilistika - pikantiškumu, intriga, paslaptimi ir netikėtais posūkiais kiekviename sakinyje. Šis neprilygstamas stilius tapo jo skiriamuoju ženklu.
Kai kurie jo svarbiausi kūrybos etapai ir publikacijos:
- 1987 m. - eilėraščių rinkinys „Albumas“.
- 1989 m. - pjesių knyga „Lenktynių aitvaras; Talmantas Žuvėdra“.
- 1992 m. - poezijos rinkinys „Tinginio raudos“.
- 1996 m. - poezijos rinkinys „Aktorius pasitraukia“.
- 2004 m. - esė rinkinys „Kitas pasaulis“ (pakartotinai išleistas 2013 m.).
- 2006 m. - eilėraščių ir CD knyga „Metimas“ (kartu su perkusininku Arkadijumi Gotesmanu).
- 2009 m. - antroji esė rinktinė „Privati teritorija“.
- 2011 m. - teatrinių istorijų knyga „Bermudų trikampis“.
- 2014 m. - rinktinių eilėraščių knyga „Vienišos vėliavos“.
- 2015 m. - esė ir kitų tekstų knyga „Trečias tomas“.
- 2021 m. - prozos knyga „Venecija tiesiogiai“.
- 2024 m. - paskutinė išleista knyga „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993-2023“.
Be savo literatūrinės veiklos, Rolandas Rastauskas aktyviai dalyvavo teatro kūrybinėje veikloje. 2001 m. jis parengė Bruno Schulzo prozos inscenizaciją „Klepsidros sanatorija“, kurią režisavo Oskaras Koršunovas Varšuvos teatre „Studio“. Jis taip pat surengė skaitymo performansus „Berlynalijos“ (2006) ir „Deguonis“ (2008) teatre „Meno fortas“, o 2016 m. parengė Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ scenarijų to paties pavadinimo spektakliui, kurį režisavo Eimuntas Nekrošius Varšuvos „Teatr Narodowy“.
Rolandas Rastauskas buvo daugelio tarptautinių kultūros projektų ir konferencijų dalyvis, meno festivalių konsultantas. Jis taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, buvo „Atgimimo“, „Lietuvos ryto“, „Akiračių“ (JAV) ir „Verslo klasės“ skiltininkas, o pastaruoju metu jo darbai buvo publikuojami kultūros leidinyje „Literatūra ir menas“.
Apie jo kūrybą ir asmenybę buvo sukurtas televizijos filmas „Vaikštūnas RoRa“ (2006 m., režisierius Juozas Javaitis). Jo kūryba ir indėlis į Lietuvos kultūrą buvo įvertinti daugybe premijų ir apdovanojimų:
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija (2000 m.).
- Ievos Simonaitytės literatūrinė premija (2005 m.).
- Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija (2006 m.).
- Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (2010 m.).
- Jotvingių premija (2015 m.).
- Ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2015 m.).
- Klaipėdos kultūros magistro vardas (2016 m.).
Rolandas Rastauskas mirė 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje, sulaukęs 69 metų. Jo išėjimas - didžiulė netektis Lietuvos kultūrai. Jo talentas, intelektas ir išskirtinis stilius paliko neištrinamą pėdsaką literatūroje ir teatre.
Atsisveikinimas su velioniu vyko rugsėjo 10-11 d. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje ir rugsėjo 11-12 d. Antano Mončio meno muziejuje Palangoje.

Rolando Rastausko kūryba išsiskyrė savo teatrališkumu. Kęstutis Navakas yra sakęs: „Kartais atrodo, kad autorius ne parašo savo tekstus, o juos suvaidina popieriuje, ne užrašo, o ištaria“. Jo tekstai neatsiejami nuo jo asmenybės - kupinos šamaniško žavesio, išskirtinių bruožų, kurie išskirdavo jį iš minios. Jo kūryba, nuolat reflektuojanti pasaulio kultūros vertybes ir kasdienybės reiškinius, neabejotinai išlieka nemirtinga.
Radži - KAUNO SPORTO HALĖ(2025).RADŽI GYVO GARSO SOLINIS KONCERTAS .
Vienas iš kolegų, filosofas ir leidėjas Viktoras Bachmetjevas, prisimena Rastauską kaip „talpaus sakinio ir apskritai trumpos formos meistrą, puikų stilistą. Ir nepamirštamą poezijos skaitovą, vieną iš nedaugelio Lietuvoje poeziją praktikavusį kaip performatyvų meną“. Jo balsas ir jo kūryba - tai dialogas, kuris tęsiasi ir nenutrūks.

Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kultūros ministras Simonas Kairys pareiškė užuojautą, pabrėždami Rastausko, kaip vieno ryškiausių ir atpažįstamiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų, indėlį į kultūrą. Jo išėjimas - „didžiulė, sunkiai nusakoma netektis“ Lietuvos kultūrai.

Rolandas Rastauskas paliko gilų pėdsaką Lietuvos literatūroje ir kultūroje. Jo unikalus stilius, intelektualumas ir gebėjimas sujungti skirtingas meno formas dar ilgai bus prisimenami ir vertinami.
tags: #rolandas #rastauskas #gime

