Nėštumo metu motinos mityba turi didelę įtaką būsimo vaiko augimui ir vystymuisi. Mokslininkai nustatė, kad motinos, kurioms gimdoje trūko maistinių medžiagų, gimdo mažesnius kūdikius. Tuo tarpu tėvai, kurių motinos netinkamai maitinosi nėštumo metu, dažnai turi mažesnio ūgio vaikus, šiems sulaukus dviejų metų amžiaus. Tyrimo autorius dr. Andrew Prentice’as iš Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos sakė: „Šis tyrimas rodo, kad gali prireikti kelių kartų, kad būtų eliminuotas augimo sutrikimas ir stabdymas, mat tam įtakos turi šios tarpgeneracinės įtakos.“ Jis pridūrė, kad mitybos informacijos programas reikėtų vertinti ne vien pagal jų tiesioginį poveikį.
Mokslinis Tyrimas Gambijoje
Mokslininkai tyrė vaikus, gimusius kaimiškose Gambijos apylinkėse nuo 1972 iki 2011 metų. Šis Afrikos regionas buvo pasirinktas dėl to, kad vienintelis metuose lietingas sezonas sukuria „derliaus“ ir „alkio“ laikotarpius. Tyrėjai įvertino dalyvių gimimo svorį ir ūgį, taip pat jų ūgį, sulaukus dvejų metų. Rezultatai parodė, kad tie tėvai, kurie patys būdami motinų įsčiose negavo pakankamai maistinių medžiagų, susilaukia mažesnių atžalų. A. Prentice’as teigia: „Mitybos intervencijos, tokios kaip praturtinto maisto programos, vargingai gyvenančiose šalyse dažnai nutraukiamos dėl akivaizdaus tiesioginio poveikio nebuvimo.“ Tyrimo rezultatai buvo publikuoti leidinyje „The FASEB Journal“.
Riebalų Įtaka Nėštumo Metu
Praėjusį mėnesį buvo atliktas kitas panašus tyrimas ir paaiškėjo, kad daug riebalų nėštumo metu gali padidinti krūties vėžio riziką net trims ateities kartoms. Tyrimo metu paaiškėjo, kad besilaukiančios pelės, maitinamos daug riebalų turinčiu maistu, patiria genetinius pokyčius, kurie didina riziką, kad jų atžaloms išsivystys krūties vėžys. Be to, tai sumažina organizmo reakciją į gydymą ir neigiamai veikia ligos prognozes. Minėti genetiniai pokyčiai, kurie perduodami ateities kartoms, išsivysto per antrąjį nėštumo trimestrą. Daug riebalų turinti mityba sukelia uždegiminius procesus, kas jau anksčiau buvo susieta su didesne vėžio rizika. Tyrimo autorė dr. Leena Hilakivi-Clarke iš Džordžtauno Lombardi vėžio centro įsitikinusi: „Iš 1,7 milijono naujų krūties vėžio atvejų, diagnozuotų 2012 metais, 90 procentų nenustatytos žinomos priežastys. Sugretinus šiuos faktus ir mūsų tyrimo rezultatus, išties kyla mintis susimąstyti apie maistą.“
Pelių Dauginimosi Ypatumai
Moksliniai tyrimai rodo, kad pelių reprodukcijos sėkmė glaudžiai priklauso nuo patelės sveikatos, amžiaus ir mitybos kokybės. Jaunos, bet jau fiziškai subrendusios pelės veda gausiausias vadas. Pelės garsėja savo neįtikėtinu vaisingumu - vos kelios patelės gali sukurti ištisą populiaciją per kelis mėnesius. Vidutiniškai viena pelė atsiveda nuo 6 iki 12 jauniklių, tačiau šis skaičius gali svyruoti priklausomai nuo rūšies, amžiaus, mitybos, sveikatos ir net metų laiko. Laukinės pelės, gyvenančios gamtoje, paprastai veda mažiau jauniklių - jų energija išsiskirsto tarp išlikimo ir palikuonių priežiūros. Tuo tarpu naminės ar laboratorinės pelės, gyvenančios šiltoje, stabilioje aplinkoje su nuolatiniu maistu, turi kur kas palankesnes sąlygas, todėl jų vados paprastai gausesnės.
| Pelių rūšis | Vidutinis jauniklių skaičius vadoje | Vadų skaičius per metus | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Naminė pelė (Mus musculus) | 6-12 | 7-10 | Dažniausiai veisiasi ištisus metus, jei aplinka šilta ir yra maisto. |
| Laukinė pelė (Apodemus sylvaticus) | 4-8 | 3-5 | Veisiasi pavasarį ir vasarą; žiemą paprastai ilsisi. |
| Laboratorinė pelė (BALB/c ar C57BL/6) | 8-14 | 8-10 | Specialiai veisiamos dėl didelio vaisingumo ir palikuonių išgyvenamumo. |
| Afrikinė daugianarė pelė (Mastomys natalensis) | 10-18 | 8-12 | Vienos iš produktyviausių rūšių; dažnai naudojamos moksliniuose tyrimuose. |
Tokie reprodukcijos rodikliai leidžia suprasti, kodėl pelės taip greitai užkariauja naujas teritorijas. Pelės yra vienos iš vaisingiausių žinduolių pasaulyje. Vos kelių savaičių sulaukusi jauna patelė jau gali turėti savo pirmąją vadą. Pelių nėštumas trunka vos 19-21 dieną. Vos po kelių savaičių gimsta nauji jaunikliai, o motina jau po paros vėl gali būti pasiruošusi poruotis. Gamtoje pelės dažniausiai veisiasi pavasarį ir vasarą, kai šilta ir gausu maisto. Nuolatinis nėštumas vargina net ir tokią ištvermingą rūšį kaip pelės. Toks augimo greitis yra viena priežasčių, kodėl pelės taip greitai kolonizuoja naujas teritorijas.
Pelių priežiūra ir Reprodukcija
Pelės, nors ir mažos, yra labai rūpestingos motinos. Jos pasirūpina lizdu, šiluma, maistu ir apsauga. Jaunikliai pirmąsias savaites yra visiškai priklausomi nuo motinos. Jie akli, be plaukų ir negali reguliuoti kūno temperatūros. Pirmas dvi savaites nereikėtų keisti lizdo pakratų, nebent pastebima drėgmė ar nešvara. Svarbu užtikrinti šilumą ir tylą, nes pelės jautriai reaguoja į triukšmą ir vibracijas. Taip pat rekomenduojama skirti joms papildomo maisto, ypač baltymų turinčio pašaro, kuris padeda atsigauti po gimdymo. Paprastai jaunikliai pradeda vaikščioti po 2 savaičių ir valgyti kietą maistą po 3-4 savaičių.
Jei namuose gimė laukinės pelės vada, situacija kiek kitokia. „Turėjau dvi peles, maniau - mergaites. Po mėnesio jų narvelyje jau bėgiojo dešimt mažylių!“ - dalijasi patirtimi augintojai. Laikant laboratorines peles mokslo tikslais, būtina turėti griežtą populiacijos kontrolę dėl jų nepaprastai greito dauginimosi.
Nėštumo Testų Istorija
1938 metais daktaras Edwardas R. Elkanas „Britų Medicinos žurnale“ rašė, jog nėštumo testą atlikti galima pasinaudojus Afrikine naguotąja varle. Ši varlė buvo eksportuojama į daugelį pasaulio šalių specialiai nėštumo testams atlikti. Gydytojai siųsdavo moterų šlapimo mėginius į varlių laboratorijas, kur laborantai suleisdavo nedidelį šlapimo kiekį į užpakalinę varlės koją. Jeigu varlė ovuliuodavo, tai reikšdavo, jog moteris, kuri pateikė šlapimo mėginį, yra nėščia, o nėštumo hormonas - chorioninis gonadotropinas - paskatino varlės ovuliaciją. Šis metodas buvo žymiai geresnis nei naudotas prieš tai, nes nereikėdavo žudyti gyvūnų. Vis dėlto, septintajame dešimtmetyje varles ėmė keisti imunologinių testų rinkiniai, o pirmasis namuose naudojamas nėštumo testas buvo parduotas XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tik 1988 metais vaistinių lentynas pasiekė šiuolaikiški nėštumo testų rinkiniai.
Pelių Biologinė Reikšmė ir Santykis su Žmonėmis
Pelės yra daug daugiau nei tik maži graužikai, kartais užsukantys į mūsų namus. Jos priklauso žinduolių grupei, kuri yra labai svarbi ekosistemoms, lydi žmones nuo priešistorinių laikų ir šiandien yra esminės tiek moksliniuose tyrimuose, tiek naminių gyvūnėlių pasaulyje, deja, taip pat kaip žemės ūkio bei miesto kenkėjai. Biologinėje klasifikacijoje pelės genties Mus jos priskiriamos Animalia karalystei, Chordata tipui, Mammalia klasei, Rodentia būriui, Muroidea antšeimiui, Muridae šeimai ir Murinae pošeimiui. Jos gerai atskiria šviesą nuo tamsos, bet praktiškai nesuvokia spalvų, todėl daug labiau priklauso nuo kitų jutimų.
Artumoje žmonių gyvenviečių gyvenančios populiacijos elgiasi kaip komensalai ir naudojasi praktiškai visu turimu maistu. Miesto teritorijose, be materialinės žalos saugomiems maisto produktams, elektros laidams, tekstilės gaminiams ar šilumos izoliacijai, pelės yra didelė problema. Tačiau nekontroliuojamas biocidų ir rodenticidų naudojimas gali turėti neigiamų pasekmių.
Mouse Facts: WHAT is a MOUSE? 🐁 Animal Fact Files
Pelės netgi keliavo į kosmosą, dalyvaudamos mikrogravitacijos eksperimentuose. Po H5N1 paukščių gripo protrūkio Kinijoje 2006 m. Normavimo laikotarpiais, tokiais kaip Antrasis pasaulinis karas, Anglijoje tokie preparatai kaip „pelės grietinėlėje“ buvo naudojami kaip maisto papildas, o pelės vis dar laikomos maisto šaltiniu ir šiandien. Senovės Egipte pelės buvo kai kurių gyvūnų dalis.
tags: #peles #nestuma #prognozuoja
