Policijos pareigūnė Ingrida, gyvendama mažame Subačiaus miestelyje, Kupiškio rajone, atrado aistrą daržininkystei. Nors darbe ji būna rimta ir susikaupusi, grįžusi namo ji pasineria į veiklą, kuriai reikia itin didelio švelnumo ir meilės - daržininkystę.
Mėgstantiems įvairias daržoves, Ingrida siūlo pažvelgti į jos šiltnamį ir suprasti, kad tai tikras pomidorų rojus. Ji neapsiriboja tik tradicine raudona pomidorų spalva, o eksperimentuoja su įvairiomis veislėmis, spalvomis ir skoniais.
Pomidorų Rojaus Įkūrimas
Mintis įsirengti šiltnamį ir daržą Ingridai kilo vos tik atsikrausčius į naujus namus. vaikystę ir jaunystę praleidusi kaime, ji neatsitiktinai pasirinko daržininkystę. Visada patikdavo sėti, pikuoti daigus ir auginti, tačiau niekada neatkreipdavo dėmesio kaip tai daryti teisingai. Darydavo viską taip, kaip mama, pomidorų derliumi nesiskundė ir to užtekdavo. Pirmi metai nuosavame šiltnamyje buvo hibridinių pomidorų metai, tuomet užaugo pilnomis kekėmis vaisių pasipuošę pomidorai - kiekis buvo tikrai stulbinantis. Džiaugėsi, pirmą kartą savarankiškai užsiauginusi tiek pomidorų, užteko visiems ir sau, ir draugus bei kolegas apdalinti. Tačiau pomidorai buvo su lyg vienu visi vienodos formos ir skonio. Juokauja, kad nuobodus gyvenimas šiltnamyje tais metais buvo. Tada dar net nenumanė, kad pomidorai gali turėti tiek daug skirtingų skonių ir spalvų.
Pradėjusi daugiau domėtis pomidorų auginimu, jų formavimu ir priežiūra, Ingrida gavo praktiškų ir labai profesionalių patarimų iš grupių narių, kurie jau ne vienus metus augina keliasdešimt veislių. Akys raibo nuo įvairaus dydžio, formų ir visų vaivorykštės spalvų pomidorų. Dar labai nedrąsiai atsisiuntė pabandymui keletą rūšių veislinių pomidorų sėklų, vis dar manė, kad veislinius pomidorus gali auginti tik profesionalai, nes jų priežiūra daug sudėtingesnė, jie lengviau suserga ir yra daug reiklesni. Užaugę pomidorai nenuvylė, o tik dar labiau „užkabino“. Nors tenka pripažinti, buvo keista valgyti prinokusį, tačiau žalios spalvos pomidorą.
Veisliniai Pomidorai: Skonio Ir Spalvų Įvairovė
Šiais metais jau pusę šiltnamio Ingridos yra okupavę veisliniai pomidorai. Ji augina 30 veislių tokių kaip Dark Tiger, Maryland, Dragon eye‘s, Black beauty, Stripes of Yore, Irish Liquid, Red Beauty, Alice dream, Lovely Lush, Juodas De Barao, Blue Jollies, Chocolate Stripes ir kitos. Taip pat dvi lietuviškas veisles - Skariai ir Milda. Kiekvieną nuskintą veislinį pomidorą ji valgo su pasimėgavimu, bandydama „pajausti“ jo skonines savybes. O kada jau visi pradeda nokti vienu metu, tai jausmas, kad būna vien pomidorais ir gyva, nes visus juk norisi išragauti.
Mintimis jau planuoja, kokias veisles kitais metais sodins, kokių atsisakys, o kurioms dar duos šansą pasitaisyti. Turbūt taip ir susergama „pomidorlige“.
Ingridos Pomidorų Topas
Nors visas apibūdinti ir aprašyti užtruktų visą amžinybę, Ingrida išskiria keletą veislių, kurios paliko didžiausią įspūdį ir jau dabar užsitarnavo vietą šiltnamyje kitiems metams:
- Barry’s Crazy Cherry - pavadinimas pats kalbantis už save. Šimtai mažų pomidoriukų vienoje kekėje, veislė labai derlinga. Pomidoriukai sunokę tampa geltoni, labai saldūs ir sultingi, tikrai išskirtinio skonio. Auginti verta ne tik dėl skonio savybių, bet ir dėl nuostabaus vaizdo.
- Allice‘s Dream - greitai išpopuliarėjusi veislė dėl savo išvaizdos ir skonio. Saldus egzotinis skonis, tarsi būtų ne pomidoras, o vaisius. Gražus, stambus ir net pilnai sunokęs, nelinkęs trūkinėti pomidoras. Beje sunoko viena iš pirmųjų veislių, rekomenduojama išbandyti.
- Sart Roloise - gražuolis pomidoras. Skonis nėra labai išraiškingas, tiek kiek vaizdas. Nesaldus, labiau gal gaivus ir vandeningas pomidoras. Gana greitai augantis ir nokstantis. Kuo daugiau saulės gauna, tuo labiau tamsėja ir skonis būna labiau išreikštas.
- Blue Jolies - turbūt viena iš labiausiai išgirtų veislių dėl savo skonio. Išbandžius supranti, kad visos pagyros skirtos ne veltui, tikrai labai įdomaus ir išraiškingo skonio pomidoras. O tiek įvairių spalvų ant vienos kekės dar neteko matyti, nenuvylė visomis prasmėmis. Kitais metais užims garbingą vietą šiltnamyje.
- Juodas De Barao - be galo derlinga veislė. Visas krūmas aplipęs kekėmis, pomidorai kompaktiški, nedideli, tvirti ir gerai laikosi sunokę. Turi savitą skonį, šiek tiek su rūgštele.
- Black Beauty - labiausiai dėmesį patraukianti veislė dėl savo spalvos. Neįprastai atrodantys, tamsiai violetiniai, šešėlyje visai juodi pomidorai. Pomidoro vidus tamsiai raudonas, skonis - šiek tiek rūgštokas, tačiau išvaizda atperka viską.
- Red Beauty - savo išvaizda žavinti veislė. Pomidoras šiek tiek salstelėjęs, neišraiškingo skonio.
Hibridiniai Pomidorai: Derlius Ir Atsparumas
Kitoje šiltnamio pusėje, kaip visada, įsikūrę hibridiniai pomidorai dėl labai gausaus jų derliaus ir atsparumo visoms negandoms. Gal ir jie nepasižymi kažkokiomis ypatingomis skonio savybėmis, tačiau niekada ne „apvagia“. Derlius visada stabilus, vaisiai netrūkinėja, pomidorai transportabilūs. Kasmet šiek tiek kinta rūšys, tačiau savo vietą išsikovoję šiltnamyje „Tolstoi“, „Colibri“ ir ankstyvasis „Uragan“. Taip pat auginami „Toivo“, „Adam“, „Cherolla“, „Belle“ ir „Tamaris“.
Nuspręsta daugiau pasodinti vėlyvesnių pomidorų, kad derlius džiugintų ilgiau nei praeitais metais. Lauko lysvėje visada apie dešimt daigų įsikuria „Betalux“ žemaūgių lauko pomidorų. Juokaujama, kad iš hibridinių pomidorų negaila nei sultis spausti nei vakuoti juos, o šitokio grožio veislinius pomidorus užsiauginus gaila juos net skinti. Taigi kol kas šiltnamyje lygiosios, ir vietos užtenka tiek hibridiniams, tiek ir veisliniams pomidorams.
Arbūzų Atradimas
Be pomidorų, Ingrida atrado ir kitą aistrą - arbūzų auginimą. Jai puikiai pavyksta suderinti pomidorų su arbūzais auginimą. Abi veiklos teikia labai didelį malonumą tiek akims, tiek mūsų pilvams. Per tris metus daržininkavimo nesu patyrusi didelių nesėkmių, pomidorų derlius džiugino nuo pat pradžių. Tikiuosi, kad taip bus ir toliau.
KODĖL VERTA AUGINTI ARBŪZUS?
Daržininkavimo Paslaptys Ir Taisyklės
Kai tik pranyksta šalnų pavojus ir oro temperatūra nusistovi ties šiltesniais orais, Ingrida atidaro šiltnamio abi duris visai vasarai. Naktimis niekada jų neuždarinėja, nes yra įsitikinusi, kad būtent nuo per naktį uždaryto šiltnamio susikaupusi drėgmė prišaukia ligas pomidorams, oro cirkuliacija yra labai reikalinga mylimiems pomidorams.
Ūgtelėjus pomidorų daigams ir juos priraišiojus, pradeda mulčiuoti šiltnamio žemę nupjauta žole. Kai ji apdžiūna, vis papildomi kitu sluoksniu. Labai pasiteisinęs dalykas sakoma yra mulčiavimas, ne taip greitai išgaruoja vanduo, o ir žemė visada išlieka supurenta. Taip pat galima pamiršti šiltnamio ravėjimą visai vasarai. Laistydama pomidorus, Ingrida nusižengia taisyklei, kad negalima lieti šaltu vandeniu. Žino, kad negerai daro, kad sukelia jiems stresą, tačiau kol kas laisto tik taip - tiesiai iš šulinio su žarna ir labai gausiai. Priklauso, žinoma, dar ir nuo oro temperatūros, bet dažniausiai į mėnesį ne daugiau 3-4 kartų.
Pomidorų Lapų Skynimas: Diskusijos Ir Balansas
Dėl lapų šalinimo pomidorų augintojų grupėse vyksta didelės diskusijos. Viena pusė yra už pilną lapų išskabimą vos tik susiformavus vaisiams, nes lapų juk nevalgysime. Kiti kaip tik palieka visus lapus ir leidžia pomidorams augti „džiunglėse“. Ingrida mano, kad visų lapų skabyti tikrai nereikia, nes turi būti išlaikytas balansas. Augalas per lapus gauna maistines medžiagas, todėl badauti jo palikti negalima. Tačiau ir neskabomi pomidorai negaus pakankamai saulės, vėdinimas bus prastas ir pomidorai sirgs. Šalina lapus nuo augalo apačios iki pirmos susiformavusios kekės. Taip pat vieną kitą iš vidurio, kur labai susipina pomidorų lapai, kad būtų geresnė oro cirkuliacija ir augalai gautų daugiau saulės.
Augant pomidoro daigui, jį formuoti stengiasi su viena viršūne. Nebent pražiopsi ir užauga antra, tada pagaili ir palieka, bet ne daugiau. Mėgsta, kai jos šiltnamis atrodo tvarkingai, o ne kaip „džiunglės“, kurios kelia tik stresą.
Tręšimas Ir Kenkėjų Prevencija
Pagrindinis tręšimas, jeigu jį būtų galima taip pavadinti, tai tik sodinant pomidorų daigus į nuolatinę vietą. Į duobutes visada deda pelenų, žuvies miltų (kartais ragų miltų) ir perpuvusio mėšlo. Praeitais metais bandė pomidorų daigus palaistyti išgirtu dilgėlių raugu, tai daigai išaugo gigantiški, manau buvo jiems per daug azoto. Juk visur reikalingas saikas. Rudenį nuėmus pomidorų derlių ir ištuštinus šiltnamį, vietoj jų pasėja garstyčių. Vėliau, kai jos paauga, nupjauna ir perkasą žemę.
Ingridos šiltnamį, atrodo, aplenkia kenkėjai. Neteko dar sutikti nei pomidorų daigų siaubūno kurklio, nei viską naikinančio šliužo. Karkvabalių lervų tik vieną kitą jeigu randa, tai greitai su jomis „susitvarkau“. Profilaktiškai į šiltnamį tarp pomidorų daigų jiems į draugiją pasodina keletą gvazdikėlių (serenčių). Sodina tikėdama, kad jų skleidžiamas kvapas atbaido kenkėjus, kiek tame tiesos - nežino.
Derliaus Ruošimas Žiemai
Vasarą tik pradėjus nokti pirmosioms kekėms, pavargusiems nuo beskonių plastmasinių prekybos centrų pomidorų savi švieži pomidorai tampa tikra atgaiva gomuriui. Tik tada, kai jau nebespėjama suvalgyti, vienu metu greitai pradedančius nokti pomidorus, ateina eilė juos ruošti žiemai. Labai mėgsta pomidorus drebučiuose, t.y. su želatina. Vakuoja ir nepjaustytus pomidorus marinate.
Taip pat nei vienos žiemos neapsieina be adžikos ir naminio pomidorų padažo. O šiemet įsigijo dar ir vaisių bei daržovių džiovyklę ir jau spėjo išbandyti su pomidorais, gaunasi iš tiesų labai gardūs pomidorų traškučiai!
Daržininkystė Kaip Tendencija
Daržovių auginimą tikriausiai galima vadinti ryškiausia pasauline nūdienos tendencija, atspindinčia vartotojų norą auginti daržoves patiems. Stilius - tai mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Vis dažniau ir sodai kuriami, siekiant atspindėti pasirinktą stilių. Ši kryptis nusako troškimą išlaikyti natūralų laukinį grožį. Sodas kaip socialinė oazė ir gyvenamosios erdvės tęsinys. Šios krypties stiprėjimą patvirtina ir auganti sodo baldų, maisto ruošimo lauke įrangos bei vidaus kiemų šildytuvų paklausa. Nors miestuose sodelių paklausa yra milžiniška, ji negąsdina jaunųjų sodininkų… Vis labiau viešosiose erdvėse plintanti „partizaninė sodininkystė“ patvirtina, kad vietos stoka nėra pakankama priežastis šiems entuziastams atbaidyti. Sodininkystės teikiamas malonumas, džiaugsmas dėl sunkaus darbo ir intensyvių pastangų teikiamų rezultatų yra begalinis. Sodininkams šiltnamis reiškia kur kas daugiau, nei tik vietą augalams auginti.
Arūnė sako, kad dabar tų klaidų nebedarytų - tačiau jos kiemo apželdinimas, prasidėjęs nuo vejos sėjimo, dabar jau atrodo stilingai ir nenuobodžiai. Arūnė pasakoja, kad kai jie atsikraustė gyventi, 10 arų sklypas buvo visiškai tuščias. O išsikėlus iš betono apsupties, tiesiog norėjosi žalumos. Taigi jie pasėjo veją - visame sklypo plote, kiek tik buvo neužimta. Ilgainiui veja nusibodo, neteikė džiaugsmo. Nusprendusi, kad profesionalo pagalba labai brangi, Arūnė pati ėmėsi darbo: nuvažiavo į kelis medelynus, nusipirko augalų. Įsivaizdavo, kad dabar jau tikrai viskas atrodys gerai. Arūnė internete rado „Geltono karučio“ organizuojamus kursus ir pagalvojo, kad juose kaip tik gaus žinių, kurių tuo metu jai trūko. Visų pirma apsilankė kursuose „Modernus sodas ir daržas“, kuriuose analizuojami svarbiausi auginimo principai - nuo sėkmingo sėklų sėjimo iki laistymo gudrybių - bei atsakingai pasveriama, kada verta naudotis tradiciniais sodininkavimo metodais, o kada verta pasinaudoti naujovėmis (vedė Ingė Auželienė).
- prie pat terasos atsirado dar vienas gėlynas. Kadangi ten yra išėjimas iš virtuvės, šis gėlynas ne tik gražus, bet ir funkcionalus: uodžiamas, valgomas. L. - kai kuriuos augalus L. Puodžiūtė pasiūlė sukeisti vietomis, kad jie geriau derėtų spalviškai. Prieš tai ji buvo prisipirkusi geltonų ir bordo spalvos gėlių, bet jas susodinus, to gražaus vaizdo išgauti nepavyko, kontrastas jai buvo per ryškus. Lina Puodžiūtė bordo spalvos augalus pasiūlė susodinti į vieną grupę, taip suformuodama salą, o geltonus atitraukė tolėliau. Rykštėtosios soros, pasipuošusios raudonais lapeliais, dera su alūnių ryškiais žiedynais.
Alpinariumas yra ne pats madingiausias dalykas dabar, tačiau tuo ir žavingi kursai - gali kurti savo aplinką ne tik pagal madas, bet ir pagal savo skonį. Arūnė puikiai suderino abu dalykus, o L. Alpinariumas buvo sklypo priekinėje dalyje, kitaip tariant - reprezentacinėje zonoje, kuri pasitinka grįžtančius namiškius ir jų svečius. Alpinariumas buvo labai siauras - po korekcijų jis padvigubėjo: kad atrodytų proporcingai, buvo atsižvelgta į namo padėtį, trinkelių dydį. Jame atsirado didesnių pušų, taip pamaskuota tvora ir sukurtas didesnis kontrastas tarp vejos ir alpinariumo.
Naujakuriai, kuriems kiemo apželdinimas yra naujas ir nepatirtas dalykas, bijo į savo sklypą įsileisti didelius medžius. Kažkaip nedrąsu ir tiek. Arūnė svajojo apie paukščių klegesį, o ir sklypo plotas leido, tad nutarta rinktis medžius - ypač tuos, kurie veda vaisius, kad žiemą jie būtų maisto šaltinis atskrendantiems paukščiams. Taip prie jau augusios rojaus obels atsirado šermukšnis, lazdynas ir medlieva. Vėliausiai pasodintas daugiakamienis beržas.
- Išimta nereikalinga veja. Čia jau šeimininkai darbavosi. Kad nereikėtų daug kasti patiems, Arūnės vyras išsinuomojo aparatą, kuris pjauna žolę juostomis.
- Specialistė kieme išdėliojo visus augalus kartu su vazonėliais į jų būsimas augimo vietas.
- Šeimininkė pati ėmėsi sodinimo darbų. Vietą daržui Arūnė parinko pati, kursuose ji pasitikrino savo sprendimą ir vietos jau nebekeitė. Kursuose mokoma, kad patogiausia, jei daržas yra ūkinės zonos dalis: tada ir šiltnamis, ir lysvės, ir komposto dėžė, ir pašiūrė įrankiams, ir vandens priėjimas - viskas po ranka. Kitaip reiktų piktžolių kibirą per visą kiemą nešti, jei tik komposto dėžė toli.
Kai Arūnės paklausė, ar atsukus laiką ji kurtų savo kiemą kitaip, ji atsakė, kad apgailestauja, jog „Geltono karučio“ kursų nepamatė anksčiau. Ji sako, kad jei būtų į kursus nuėjusi anksčiau, nebūtų turėjusi tiek daug išlaidų. Tačiau Arūnė atgal nebesižvalgo ir džiaugiasi tuo, ką sukūrė savo kieme dabar.
Kontaktinė Informacija
- Pašto adresas: Vytauto pr. 13, Kaunas, 44354 Kauno m. sav., Lietuva
- Telefonas: +370 620 88455
- Svetainė: rojausdarzas.lt
