Rima Bakšienė yra žinoma Lietuvos kalbininkė, politinė ir visuomenės veikėja, aktyviai dalyvaujanti šalies kultūriniame gyvenime. Jos darbas ir iniciatyvos reikšmingai prisideda prie Lietuvos regionų puoselėjimo ir kultūros sklaidos.
Profesinė karjera ir mokslinė veikla
Rima Bakšienė gimė 1972 m. sausio 6 d. Plyniuose (Šakių raj.). Ji yra lietuvių kalbininkė, daktarė. 1995 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgydama humanitarinių mokslų magistro laipsnį ir gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo kvalifikaciją.
Profesinę karjerą pradėjo 1994-1996 m. kaip lietuvių kalbos mokytoja Gerosios Vilties vidurinėje mokykloje Vilniuje. Vėliau, 2001-2015 m., dirbo Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių kalbotyros katedroje dėstytoja, o nuo 2013 m. - docentė. Nuo 1994 m. Rima Bakšienė dirba Lietuvių kalbos institute Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriuje, o nuo 2015 m. - Geolingvistikos centre. Nuo 2018 m. eina vyriausiosios mokslo darbuotojos pareigas.
Rima Bakšienė yra autorė ir bendraautorė mokslinių veikalų, tarp kurių:
- Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas (2004)
- Klaipėdos krašto aukštaičiai: tekstai ir kontekstai (su D. Vaišniene, 2014)
- Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidės: Marijampolės šnekta (2016)
- Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai (2022)
Indėlis į kultūros judėjimą ir visuomeninę veiklą
Rima Bakšienė yra aktyvi Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja, nuosekliai prisidedanti prie šalies kultūrinio gyvenimo puoselėjimo. Jos pastangos ir iniciatyvos yra svarbios skatinant regionų kultūrinę plėtrą ir sklaidą.
Dalyvavimas Pagramančio Mažosios Kultūros Sostinės Atidaryme
2016 m. Rima Bakšienė dalyvavo Pagramančio miestelio, tapusio viena iš dešimties Lietuvos mažųjų kultūros sostinių, atidarymo renginyje. Kartu su kitais Seimo nariais ir Tauragės rajono savivaldybės atstovais ji pasveikino miestelį su šiuo svarbiu įvykiu.
Kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė, Rima Baškienė pabrėžė Lietuvos kultūros mecenato Ramūno Karbauskio inicijuoto Lietuvos mažųjų kultūros sostinių judėjimo svarbą. Šis judėjimas, prasidėjęs Naisiuose, sėkmingai išplito po įvairius Lietuvos miestelius ir kaimus, sulaukdamas didelio visuomenės pripažinimo.
Už aktyvią veiklą įgyvendinant Lietuvos mažųjų kultūros sostinių judėjimą, Rima Baškienė įteikė seniūnui Jonui Samoškai LR Seimo atminimo medalį.
Į Kultūros Judėjimą
Rimos Bakšienės dalyvavimas ir parama Lietuvos mažųjų kultūros sostinių judėjimui demonstruoja jos tvirtą įsipareigojimą skatinti kultūrinį gyvenimą Lietuvos regionuose. Yra daug norinčių, kad šis judėjimas tęstųsi, suteikdamas galimybę daugiau kaimų ir miestelių pasivadinimui garbingu Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardu. Tai ne tik atgaivintų kultūrinį gyvenimą, bet ir pakeistų požiūrį į Lietuvos kaimą.
Julijos Galbuogienės Kūrybos Pristatymas
Rima Bakšienė taip pat prisidėjo prie Julijos Galbuogienės kūrybos pristatymo. Bibliotekininkė Jūratė Korsakaitė, pristatydama knygos autorę, pastebėjo, kad pagal Julijos Galbuogienės eilėraščius galima būtų surašyti jos biografiją, ir pavadino ją „gyvenimo eiliuotoja“. Julija Galbuogienė, gimusi Sūduvoje, Antanavo kaime, ilgą laiką gyvena Skirsnemunėje, kur užaugino sūnų ir dukrą. Eiliuoti pradėjo būdama brandaus amžiaus, išėjusi į užtarnautą poilsį. Ji tapo literatų būrelio prie Jurbarko neįgaliųjų draugijos, vėliau - literatų klubo „Švieselė“ nare. 2013 m. Julija jau rašė sau, šeimai, giminei, tėviškei. Klubas „Švieselė“ vertina jos kūrybą kaip širdies dosnumo apraišką. Julija Galbuogienė taip pat laimėjo pirmą vietą eilėraščių apie Elektrėnus konkurse, parodydama gilų susidomėjimą ir kruopštų darbą tyrinėjant Elektrėnų istoriją ir kultūrą.
