Redakcijos kūdikis Tautvydas gimė 2017 m. Tautvydo mama - žurnalo konsultantė, kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė (27 m.). Giedrė su kolegėmis veda mokymus mokyklėlėje „Sąmoningos mamos“, domisi aromaterapija, studijuoja vaikų miego ypatumus - į ją kreipiasi mamos iš visos Lietuvos, kai reikia sudaryti kūdikio miego planą, išmokyti miegoti naktimis.
Antrasis Tautvydo mėnuo kupinas įvairiausių atradimų ir patirčių. Turėjome ir džiaugsmingų, ir neramių akimirkų. Antrasis mėnuo prasidėjo būtiniausiais vizitais pas gydytojus specialistus. Apsilankėme pas ortopedą, neurologą, kardiologą. Visi patvirtino, kad kūdikėlis sveikas ir stiprus!
Per antrąjį mėnesį Tautvydo svoris padidėjo maždaug 900 g, tad dabar sveria kiek daugiau nei 6 kg. Mažylis ir toliau valgo tik mamos pieną, dieną - daug ir dažnai, kas 1,5-2 val. Ilgesnis tarpas būna pietų miegelio metu - apie 3 valandas.
Užtat naktį tarpai suretėjo tiek, kad vienu metu net ėmiau nerimauti, ar tai normalu! Įsivaizduokite, dar nė dviejų mėnesių neturintis mažylis kartais sugeba išmiegoti nevalgęs net 7-8 valandas. Vieną naktį Tautvydas suteikė galimybę patikrinti šį faktą. Prabudo, pradėjo verkšlenti. Paėmiau iš lovelės, išvysčiau, pakeičiau sauskelnes, suvysčiau ir padėjau į lovelę. Galvoju, nubėgsiu greitai į tualetą prieš maitinant. Nubėgau. Ateinu, o gi žiūriu miega mano princas!
Nepatogumas šioje situacijoje yra tik vienas: besikaupiantis pienas ir pritvinkusios krūtys. Kai leliukas pradėjo išmiegoti ilgesnius intervalus, laužiau galvą, ką daryti - žadinti vaikiuką, kad išvalgytų pieną, ar keltis ir nusitraukinėti. Kelias naktis žadinau Tautvydą apie 23 val. Buvo tiek įmigęs, kad, net nuėmus sauskelnes, normaliai nepabudo. Apie kokybišką pavalgymą nė nekalbu. Patraukė porą minučių ir užmigo. Kitam maitinimui atsibudo „savo laiku“ - apie 3 valandą.
Pasitarusi su žindymo konsultante ir savo sveiku protu nusprendžiau vaikiuko nežadinti. Tiesa, buvo pora naktų, kai pieno nenutraukinėjau, maniau, pažiūrėsiu, kas bus (eksperimentai su savimi - man būdingas reiškinys). Ir spėkit - kas buvo! O gi atsibudau ryte krečiama šalčio, iš skausmo plyštančia galva ir įtartinai nemaloniais pojūčiais krūtyse. Iškart supratau, kad prasideda mastitas. Ne juokais išsigandau, pradėjau įsivaizduoti antibiotikus, adatą, kuria traukia pūlius iš krūties, ir blogiausią scenarijų - kad negalėsiu maitinti mažylio. Mamiškos paranojos.
Tą dieną žindžiau daug ir dažnai, gydytojos patarimu, ant krūtų dėjau kopūstų lapus, tepiau medumi. Vis dėlto vakare užkilo temperatūra iki 39,4ºC. Jaučiausi tragiškai. Dėkojau Tautvydui, kad jis, lyg tyčia, buvo labai ramus ir noriai žindo pieną - po kiekvieno maitinimo ateidavo tikras palengvėjimas. Po sunkios, beveik bemiegės nakties (stipriai karščiavau), dažno krūtų masažavimo ir kompresų keitimo jaučiausi daug geriau. Ryte karščiavimas praėjo, krūtų skausmas sumažėjo. Supratau, kad susigriebiau pačiu laiku, mastitas neįsibėgėjo! Bet buvo baisu, nė vienai mamai nelinkiu to patirti.
Dabar, kai nemalonūs „įspūdžiai“ atslūgo, pagalvojau, kad labai gerai, kad man taip nutiko… Kaip gi specialistė, dirbanti su mamomis ir kūdikiais, praktiškai nežino, kas yra mastitas!? Būtinai turiu paminėti, kad, sergant mastitu, man labai padėjo ramunėlių ir levandų eteriniai aliejai, tiksliau - mano kurtas mišinys „Saldžių sapnų“. Juo, lengvai praskiestu, kelis kartus per dieną masažavau krūtis. Šie eteriniai aliejai stipriai veikia antiuždegimiškai, antibakteriškai ir nuostabiai, tikrai nuostabiai malšina skausmą!
Dienos metu Tautvydas būdrauja vis ilgiau. Jo dienotvarkė:
- Nuo vieno miego pabaigos iki kito miego pradžios praeina 1 val.
- Miego trukmė: 7-8 val.
- Pirmas miegelis: 8.45-9.30 val.
- Antras miegelis: 16.30-17 val.
- Trečias miegelis: 19 val.
Privalau dar kartą paliaupsinti dienotvarkę! Aš neįsivaizduoju, kas būtų, jei diena būtų chaotiška ir jeigu negalėčiau nuspėti savo mažylio ritmo… Taip gera žinoti, kad kūdikis visada kokybiškai ir pakankamai pailsėjęs. Taip gera matyti, kai jis po miego būna geros nuotaikos. Dienotvarkės laikymasis naudingas abiems pusėms. Manau, ir pati mama daug geriau jaučiasi, kai gali nuspėti dienos eigą, galų gale kažką pasiplanuoti.
Pasigirsiu, kad kai Tautvydui buvo 5 savaitės, vieną šeštadienį, per pietų miegelį mudu su vyru pasprukome į kiną! Miegantį Tautvydą močiutė pavežiojo miške, o kai mažasis nubudo, aš jau buvau namuose. Pietų miegelio metu pamažu pradėjau darbuotis. Kolegės vis prikaišioja: „Žadėjai, kad nedirbsi bent 4 mėnesius, tai ką gi čia dabar darai?!“. Negaliu kitaip! Mamos atakuoja laiškais, prašo pagelbėti, pakonsultuoti. Negaliu atsakyti, noriu visoms padėti. Sutinku pakonsultuoti valandėlę, o likusį laiką skiriu pasivaikščiojimui lauke arba trumpam pietų miegeliui kartu su mažyliu. Žodžiu, visi patenkinti, niekas nenuskriaustas. O ir ta mano šviežia patirtis labai naudinga darbe: kaip tyčia, dabar dauguma klienčių - naujagimių mamos.
Ilgąjį pietų miego mano mažylis dažniausiai miega lauke. Net per didžiausius šalčius apmuturiuoju leliuką vilnoniais pledais, užsegu į šiltą vokelį, patepu veiduką sviestmedžių aliejumi ir išvežu miegoti į terasą. Kol vaikelis toks mažas, jam pabūti lauke įmanoma tik miego metu ir tik vežimėlyje. Tai ypač galioja gimusiesiems žiemą. Lauk pavasario, kai oras bus šiltesnis, o Tautvydas didesnis, tuomet būtinai eisime į lauką būdravimo metu.
Kadangi esu visiškai įtikėjusi gryno oro nauda, Tautvydas į lauką vežamas kiekvieną dieną bet kokiu oru. Kai buvo itin šaltos dienos, išveždavau pusvalandžiui, tuomet parveždavau keliolikai minučių namo sušilti, po to vėl išveždavau. Tikiu, kad kuo daugiau mažylis bus gryname ore, tuo labiau užsigrūdins, tuo mažiau ateityje sirgs. O ir šiaip miegas lauke yra geras dalykas: grynas oras, natūralus baltasis triukšmas (įvairūs gamtos garsai).
Yra tik vienas niuansas - tai miegas vežimėlyje. Jei kūdikį įpratinsime visada miegoti tik vežimėlyje, užmigdyti dienos miego lovelėje gali būti tikras iššūkis. Juk vis tiek ateis ta diena, kai reikės miegoti lovelėje! Lovelėje viskas kitaip, sutikite. Esu ne kartą mačiusi tėvų „paturbintus“ vežimėlius: visokiais kartonais ir porolonais prailgintas sportines vežimėlių dalis tam, kad jose ir toliau galėtų miegoti vyresni vaikai. Čia tik laikinas pabėgimas nuo problemos. Tad draugiškas patarimas: kai mažyliui sukanka 3-4 mėnesiai, sąmoningai pradėkite kartais migdyti ir lovelėje. Net jei lauke būtų tobulas oras. Viskas dėl to, kad ateityje būtų lengviau. Pastebėta, kad vaikai, kurie ilgojo pietų miego miega vežiojami, kur kas prasčiau miega lovelėje nakties metu.
Kūdikio pilvelio priežiūra
Kodėl? Kartais turime reikalų su pilveliu. Tfu tfu tfu, diegliai mažojo žmogučio nekankina, bet dujos gana dažnai pučia pilvuką. Gerai bent tiek, kad šiek tiek padirbėjus mažasis labai efektyviai išsipurpsi ir vėl stoja palaiminga ramybė.
Bezdukus iš pilvelio varome mankšta (kojytės lenkiamos prie pilvuko), pasivažinėjimais ant didžiojo gimnastikos kamuolio, šilumos kompresais (labai geras reikalas yra vyšnių kauliukų pagalvėlė), nešiojimu poza „tigras medyje“, ir, žinoma, pilvelio masažu. Šias priemones reikia taikyti kompleksiškai ir metodiškai, tada problema išsprendžiama labai efektyviai.
Masažui galima naudoti aliejų mišinį „Ramus pilvelis“. Jo sudėtyje yra levandų, mandarinų ir ramunėlių eterinių aliejų. Levandos ir ramunėlės mažina spazminius skausmus, o mandarinai tonizuoja virškinimo sistemą, mažina pilvo pūtimą, gerina žarnyno peristaltiką. Turinčios namuose „kvapniąją vaistinėlę“ šį mišinuką gali pasigaminti pačios: į 50 ml migdolų aliejaus reikia įlašinti 5 lašus levandų, 5 lašus mandarinų ir 2 lašus ramunėlių eterinių aliejų.
Daugkartinės sauskelnės - gamtos ir patogumo derinys
Pagaliau pradėjome naudoti daugkartines sauskelnes! Tautvydo šlaunytės suapvalėjo ir nebeskęsta medžiaginių sauskelnių raukiniuose ir klostėse. Mamos, skaičiusios mano pasakojimą apie pirmąjį Tautvydo mėnesį, tikriausiai prisimena, jog pačioje pradžioje būdravimo metu laikydavau mažylį be sauskelnių, tik su medvilninėmis kelnytėmis ir leisdavau jam čiurkšti į jas, kiek tik patinka. O dabar daugkartinių sauskelnių laikas!
Dievinu šį išradimą! Išradimu daugkartines sauskelnes vadinu todėl, kad jos taip padarytos, jog nė kiek neprimena senoviškų medžiaginių vystyklų, apie kuriuos mūsų mamos ir močiutės pasakoja siaubingas istorijas: kaip juos reikėjo virinti, gręžti, džiovinti, lyginti, ir kaip mes jas per kelias minutes vėl sudirbdavome. Dabartinės medžiaginės sauskelnės nerealiai patogios naudoti (panašu, kad patogios ir dėvėti).
Aš naudoju vadinamąsias kišenines arba „trys viename“. Savo išvaizda primena įprastas sauskelnes, tarsi kelnaitės, užsegamos lipukais arba spaustukais. Pasiūtos iš minkštos, švelnios medvilnės išorėje, o viduje slepiasi išmanusis bambuko anglies pluoštas, kuris mažyliui pasišlapinus lieka sausas. Kur dingsta šlapimas? Jis susigeria į specialų įklotuką, kuris dedamas į sauskelnių kišenę (yra toks atskiras skyrelis įklotukui). Jei mažylis pasišlapina tik kartą arba negausiai, sušlampa tik įklotukas, sauskelnės tiek viduje, tiek išorėje lieka sausos, tad kartais pakanka pakeisti tik įklotą. Jei sysiuko daugiau, keičiu sauskelnes kitomis.
Pasakysiu iš patirties (pirmasis vaikas irgi augo su medžiaginėmis sauskelnėmis): skirtumas tarp vienkartinių ir daugkartinių sauskelnių yra tik tas, kad daugkartines vakare reikės praskalauti trumpojoje skalbyklės programoje. Na, gal kiek dažniau medžiagines reikės keisti, ne kas dvi valandas, bet kas valandą ar pusantros. Bet didelio nepatogumo nėra, o gėrio natūralioje vystyklystėje yra labai daug: sveika, neparaudusi, neiššutusi užpakaliuko oda, jokių toksinių medžiagų, kurios iš įprastų sauskelnių per odą patenka į organizmą, mažesnis šiltnamio efektas, o ir ortopedai labai vertina tai, kad su daugkartinėmis sauskelnėmis vaikiukas priverstas kojytes išskėsti plačiau, nei su vienkartinėmis, tai esą labai gera klubų displazijos profilaktika!
Medžiaginių sauskelnių priežiūra labai paprasta, jas pakanka išskalbti 40ºC laipsnių temperatūros vandenyje ir išdžiovinti ant šildytuvo (džiovinti elektrinėje džiovyklėje negalima). Turiu 6 kelnaites ir 12 įklotukų, su tiek išsiverčiame dvi dienas, nes kelnaites keičiu ne kaskart, kartais pakanka pakeisti tik įklotuką. Dar galiu išduoti paslaptį: vaikai, augę su medžiaginėmis sauskelnėmis, daug geriau jaučia savo kūną, todėl kur kas anksčiau išmoksta prašytis ant puoduko!
Sveikatos stiprinimas ir profilaktika
Virusų ir gripų laiką pragyvenome, tfu tfu tfu, sėkmingai. Arvydo mokykloje buvo paskelbtas karantinas, tuo labai džiaugiausi. Ligų laikotarpiu namuose kasdien garinome eterinius aliejus, kad maksimaliai palaikytume švarų ir gana drėgną orą. Taigi stengiamės palaikyti pakankamą oro drėgmę - apie 50 proc. Drėgnesniu oru lengviau kvėpuoti, Arvydas mažiau krenkščia (žiemos sezonu jis nuolat tai daro), o mažylis mažiau šnopuoja.
Pastebėjau, kad kai namų oras tampa labai sausas (30-40 proc.), Tautvydui ima kimštis nosis. Jis ima kažkaip įtartinai kriuksėti, kvėpuodamas nežymiai švokščia, o kai žinda krūtį, tai išvis atrodo, kad nosyje pilna snargliukų. Bandžiau išsiurbti, nieko nėra, vadinasi, ne sloga. Labai geras, pigus ir efektyvus sprendimas - drėkinti nosies gleivinę paprasčiausiu augaliniu aliejumi. Ne visai tuo, kurį pilame į keptuvę, bet šalto spaudimo, ekologiškas migdolų, sezamų ar alyvuogių aliejus tikrai tiks. Ypač šiam reikalui tinka sviestmedžių aliejus (sviestas), kurį dažna mama naudoja kūdikio odelės priežiūrai ar odos apsaugai nuo šalčio.
Ligų profilaktikai garinome pačius švelniausius eterinius aliejus, nes prie mažylio negalima naudoti tradicinių žiemos aliejų: arbatmedžio ar eukalipto. Vietoj jų rinkomės levandų, mandarinų, ramunėlių, pušų aliejus, o labiausiai mums patiko ir geriausiai kvėpavimą palengvino rozalinų (viržinių mirtenių) eterinis aliejus. Čia toks arbatmedžio eterinio aliejaus giminaitis, tik labai švelniai kvepia ir tinka net patiems mažiausiems kūdikėliams. Aliejus gariname elektriniu garintuvu, kitaip vadinamu difuzoriumi. Man šis daiktas yra tiesiog penkmečio pirkinys! Neįsivaizduoju ligų sezono be šio prietaiso. Jei matau, kad vaikai pradeda sirguliuoti, iškart jungiu garintuvą.
Kūdikio galvytės formos priežiūra
Vienas didžiausių nerimų, kuris kankino mane šį mėnesį, - tai Tautvydo galvytė. Apžiūrėjusi galvelę atidžiau, pastebėjau, kad ji šiek tiek asimetriška. Kadangi mažylį saugumo sumetimais visada guldžiau pagal visus reikalavimus ant nugaros, jis nugulėjo galvelę. Ne paslaptis, kad kūdikių kaukolės kaulai minkšti ir paslankūs, tad kaukolės forma labai greitai deformuojasi, jei tik yra nuolatinis spaudimas į tą pačią vietą.
Ėmiau ieškoti informacijos apie nugulėtą galvytę ir nustebau, kad lietuvių kalba jos labai mažai! Pasirodo, kad lietuviai nelaiko to rimta problema, nors pasaulyje apie tai seniai ir daug kalbama. Kreiva galvytė, arba plagiocefalija, yra ne tik estetinė problema, ilgainiui tai gali sukelti fizinių negalavimų. Lengviau atsipūčiau, kai lietuvių kalba radau informatyvų puslapį www.kudikiogalvyte.lt. Jame pateikti vertingi patarimai ir aprašoma speciali, galvytės formą koreguojanti pagalvėlė, kuri pasaulyje pripažinta kaip labai efektyvus neįsisenėjusios plagiocefalijos gydymo būdas. Iškart užsisakiau. Ji taip pasiūta, kad, paguldžius kūdikį, galvelė patogiai įsistato į ortopediškai suformuotą įdubimą, ir spaudimas į pakaušį sumažėja, kaip rašoma, keturis kartus. Ir dar rekomenduojama kuo mažiau laikyti vaikutį įvairioje „įrangoje“ - gultuke, vežimėlyje, autokėdutėje, kur pakaušis gauna tiesioginį spaudimą.
Vyresniojo brolio adaptacija
Prisipažinsiu, kol laukiausi Tautvydo, šiek tiek jaudinausi, kaip vyresnėlis Arvydas priims leliuką. Arvydas - mūsų karaliukas, lepūniukas, kol brolis negimė, vis dar buvo vadinamas mažiuku, o kartais, juokais, ir leliuku. Ir staiga tam leliukui reikėjo suaugti. Ir jis iš tiesų ūgtelėjo! Pasirodo, mano! Ir emociškai per šiuos du mėnesius Arvydukas ūgtelėjo. Visi tai pastebėjo. Pasidarė rimtesnis, mažiau verkšlena, išmoko palaukti savo eilės, natūraliai tapo savarankiškesnis, paslaugesnis.
Aišku, iš pradžių buvo visko. Kad ir kaip džiaugėsi naujuoju šeimos nariu, mačiau, jog širdelėje sumaištis, liūdesys ir nesaugumo jausmas. Tai labai aiškiai reiškėsi nuolatiniu verkšlenimu, pykčio priepuoliais, tėvų erzinimu ir kvailu užsispyrimu. Bet juk mes su vyru suaugę, sąmoningi žmonės, suprantame, kad vaikui sunku, jam, kaip ir mums, reikia šiek tiek laiko prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, ir kad savo neįprastu elgesiu jis tiesiog sako: „Ei, atkreipkite dėmesį ir į mane!“. Visas Arvydo nesąmones stengiausi priimti su meile, nors, pripažinsiu, būdavo ir silpnumo valandėlių.
Kartą, neištvėrusi to, kaip Arvydas elgiasi (specialiai triukšmavo ir mėtė daiktus, kai migdžiau mažylį), kilstelėjau ant jo balsą, o paskui apsiverkiau, kad taip pasielgiau. Įtampa atslūgo tada, kai dviese su Arvydu išsiruošėme į kiną ir suvalgyti ledų. Lygiai taip, kaip buvo prieš gimstant broliui. Manau, jis suprato, kad mūsų santykiai nepasikeitė, jis man ir toliau svarbus ir aš, nors ir turėdama dar vieną vaiką, vis dar labai vertinu laiką su juo. O šiaip Arvydas yra šaunuolis: jis pats pasisiūlo man padėti.
Žindymas susirgus
tags: #redakcijos #kudikis #tautvydas
