Menu Close

Naujienos

Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimas ir ugdymas Lietuvoje

Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.

Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.

Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.

Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.

Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas

Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.

Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.

Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.

Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.

Vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas

Ugdymo metodai ir pritaikymai

Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokykos bendrosiose klasėse.

Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).

Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei.

Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui.

Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.

Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.

Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.

Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.

Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.

Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.

Metodai ir priemonės specialiųjų poreikių vaikų ugdymui

Vertinimas ir pasiekimai

Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas.

Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus.

Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Į pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą įrašomi ugdymo programos dalykų pavadinimai, jų kodai, dalykų metiniai įvertinimai. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.

Užduotys bus pritaikomos ne tik mokiniams, turintiems regos sutrikimų, kaip buvo iki šiol, bet ir mokiniams, turintiems klausos, autizmo spektro, taip pat bendrųjų mokymosi sutrikimų. Mažinami reikalavimai teksto apimčiai, pratęsiamas užduočių atlikimo laikas.

„Siekiame realiai didesnės specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių įtraukties, taip pat ir per pasiekimų patikrinimus, ir per brandos egzaminus. Ugdymo tvarka, ta pagalba, kurią šie mokiniai įprastai gaudavo kiekvieną dieną per pamokas, neturėtų esmingai skirtis atliekant pasiekimų patikrinimus ir brandos egzaminų užduotis, tuo labiau kad mokiniai per egzaminus ir taip patiria didesnį nerimą. Svarbi naujovė, kad teksto kūrimo užduotyse bus pateikiamos specialios įvestys, planai, nukreipiamieji klausimai tiems mokiniams, kurių gimtoji kalba yra lietuvių gestų, taip pat nešiojantiems kochlearinius implantus, turintiems įvairiapusių raidos, bendrųjų mokymosi sutrikimų. Skaitiniai teksto suvokimo užduočiai trumpinami iki trečdalio, pagal tai adaptuojami klausimai. Nauja ir tai, kad mokiniams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų (pvz., autizmo sindromą), PUPP, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų užduoties forma galės būti pritaikoma individualiai, atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą.

Mokiniams, turintiems regos, įvairiapusių raidos, mokymosi, elgesio ar emocijų sutrikimų, brandos egzaminų metu gali būti leidžiama neperkelti atsakymų į atsakymų lapus. PUPP ir brandos egzaminų užduotis mokinys, turintis judesio, neurologinių, specifinių mokymosi (rašymo), įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat rašantysis Brailio raštu, galės atlikti vienas atskiroje patalpoje ir naudotis kompiuteriu, kuriame neįdiegta teksto rašybos ir gramatikos tikrinimo programa. Mokiniams per egzaminus ar PUPP taip pat leidžiama daryti fizinio aktyvumo pertraukas. Brandos egzaminų centrai taip pat turės būti aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kuriomis naudojasi laikantieji PUPP ir brandos egzaminus, pvz., FM sistemomis, teksto didinimo priemonėmis ir pan.

Atsiranda pakeitimų ir vertinimo sistemoje. Vertindami atliktas užduotis, kurias atliko mokiniai, turintys silpnaregystę, taip pat judesio, padėties, neurologinių, įvairiapusių raidos sutrikimų, egzaminų vertintojai šiems mokiniams būdingų raidžių rašysenos netikslumų nelaikys klaidomis. Užduotyse, skirtose kalbos pažinimo ir vartojimo gebėjimams patikrinti, taškai, kuriais norima įvertinti kalbos supratimą iš klausos, bus neįskaitomi. Taip pat nebus vertinami tokių mokinių taškai, skirti leksinėms / stilistinėms ir retorinėms raiškos priemonėms pažinti ir tikslingam vartojimui įvertinti.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai prašymus dėl PUPP ir brandos egzaminų užduočių formos, vykdymo ir vertinimo instrukcijų pritaikymo turi pateikti mokyklos vadovui. Prašymai pritaikyti egzaminus teikiami kartu su prašymu laikyti dalykų brandos egzaminus.

Pasiekimų vertinimo pritaikymas specialiųjų poreikių mokiniams

Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP)

Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) yra organizuojamas siekiant stebėti, kaip mokiniams sekasi mokytis, ir, analizuojant duomenis, spręsti, ką galima daryti, kad jų mokymasis gerėtų. Tai atskleidžia platesnį paveikslą, kaip sekasi mokytis mūsų vaikams, parodo, kuriose srityse ir kurias kompetencijas sekasi geriau ugdyti, o kurias silpniau.

NMPP Tikslai ir Svarba

NMPP yra reikalingi visai švietimo sistemai stebėti ir tobulinti. O kiekvienoje mokykloje mokytojai ir mokyklos vadovybė, matydami vertinimo rezultatus, gali nuspręsti, ką ir kaip, ugdant konkretų vaiką, reikia pakeisti, kokias užduotis skirti, kokios individuali pagalba jam būtina.

Patikrinimų Dalyviai ir Format

Patikrinimuose ketvirtoje klasėje privalo dalyvauti visi pagal pradinio ugdymo programą besimokantys mokiniai, jei nustatyta tvarka nėra atleisti nuo dalyvavimo. Patikrinimo užduotis mokiniai atlieka elektroniniu būdu mokyklose. Kiekvienam mokiniui skiriamas kompiuteris. Ketvirtokams elektroniniam testui atlikti skiriama 60 min.

Vertinimas ir Rezultatai

Visos NMPP užduotys įvertintos automatiškai. Elektroninė vertinimo sistema kiekvienam mokiniui užduoties atlikimo lange pateikia preliminarų įvertinimą taškais. Galutinis įvertinimas pateikiamas ir pagal surinktų taškų skaičių, ir pasiekimų lygį. Po NMPP kiekvienas mokinys užduoties atlikimo lange mato savo gebėjimų įvertinimą. Iki mokslo metų pabaigos informacija apie rezultatus skirtingų ataskaitų formatu teikiama mokyklai ir savivaldybei. Ataskaitas rekomenduojama mokykloms naudoti ugdymo proceso tobulinimui, asmeninės pažangos planavimui.

Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turintys Mokiniai NMPP

Atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius bei pedagoginės psichologinės tarnybos išvadas ir rekomendacijas, užduočių atlikimo laikas gali būti pratęsiamas 50 proc. nustatyto laiko. Taip pat numatoma galimybė pritaikyti užduočių turinį ir vertinimą.

Mokiniams, turintiems regos, įvairiapusių raidos, mokymosi, elgesio ar emocijų sutrikimų, brandos egzaminų metu gali būti leidžiama neperkelti atsakymų į atsakymų lapus. PUPP ir brandos egzaminų užduotis mokinys, turintis judesio, neurologinių, specifinių mokymosi (rašymo), įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat rašantysis Brailio raštu, galės atlikti vienas atskiroje patalpoje ir naudotis kompiuteriu, kuriame neįdiegta teksto rašybos ir gramatikos tikrinimo programa. Mokiniams per egzaminus ar PUPP taip pat leidžiama daryti fizinio aktyvumo pertraukas.

Pagalba Mokiniams, Nepasiekusiems Patenkinamo Rezultato

Per NMPP nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, mokiniui kitais mokslo metais turi būti sudaromas individualus jų mokymosi pasiekimų gerinimo planas.

Pokyčiai Nuo 2024-2025 Mokslo Metų

Nuo 2024-2025 mokslo metų atsisakoma patikrinimų 6 klasėje. Mokinių pasiekimų patikrinimai 4, 8 ir 10 (II gimnazijos) klasėse tampa privalomi. Dešimtokai, laikydami lietuvių, matematikos ir anglų patikrinimus, turėtų gauti bent 4 balus iš 10.

PUPP Svarba Nuo 2024-2025 Mokslo Metų

Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) slenkstiniu lygiu, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m.

Pagalba Aštuntokams

Šiais mokslo metais nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo metu surinkę keturis ir mažiau balų šie mokiniai nuo 2023 metų rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauks papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokai, 2025 metų pavasarį, jie laikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Nepasiekus šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais.

Mokinių Pasirinkimai Po 8 ir 10 Klasių

Kaip ir iki šiol, po 8 ir 10 klasių mokiniai galės rinktis, kur jie nori mokytis - gimnazijoje ar profesinėje mokykloje. Svarbiausia yra suteikti pagalbą mokiniams, kurie turi spragų, padėti geriau pasirengti mokytis aukštesnėse klasėse, ar tai būtų profesinė mokykla, ar gimnazija.

Karjeros Specialistų Darbas Mokyklose

Mokyklose nuo šių mokslo metų pradėjo dirbti karjeros specialistai. Jų užduotis yra padėti atpažinti vaikų polinkius, interesus, gebėjimus ir padėti kiekvienam kuo taikliau pasirinkti norimą profesiją ar studijų kryptį ir patirti sėkmę.

Duomenų Analizė ir Pagalba

Reikalinga rimta stebėsena, kuri padėtų nustatyti, kur savivaldybėse ir mokyklose yra problemos. Turint tokius duomenis, galima tikslingai nukreipti papildomą pagalbą nacionaliniu lygiu. Mokinio krepšelyje yra numatytos lėšos mokinių individualiems poreikiams, jos gali būti panaudojamos konsultacijoms ar papildomoms pamokoms.

Patikrinimų Etapai

Siekiama, kad pereidami į aukštesnį lygmenį mokiniai neturėtų didžiulių spragų. Po 4 ir 8 klasės vaikai dažnai keičia mokyklą, ypač miestuose.

Mokytojų Konsultacijos

Visos mokyklos gali turėti papildomus matematikos ar kitų dalykų modulius ir konsultacijas. Tačiau kai kurios neturi. Viena iš priežasčių - mažos klasės ir atitinkamai mažai lėšų, nėra iš ko mokytojams mokėti atlyginimą.

Kitų Šalių Patirtis

Daugumoje pažangių, ekonomiškai stiprių valstybių tam tikras pasiekimų lygmuo yra būtinas siekiant mokytis aukščiausiose klasėse ar gimnazijose. Maždaug pusė EBPO šalių (17), priimdamos mokinius į vidurinio ugdymo pakopą, remiasi mokinių pasiekimų, visų ar tam tikrų dalykų, vidutiniais įvertinimais per vienerius ar kelerius mokslo metus baigiant pagrindinio ugdymo programą. 11 EBPO šalių remiasi pagrindinio ugdymo baigimo egzaminų rezultatais.

Matematikos NMPP Užduotys

Klasė Uždavinių skaičius Maksimali taškų suma
4 klasė 20 30
8 klasė 25-30 40

Lietuvių Kalbos ir Literatūros (Skaitymo) NMPP Užduotys

Klasė Uždaviniai Taškai Maksimali taškų suma
4 klasė Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas 15 25 (4 kl.) / 40 (8 kl.)
Teksto komponavimas 5
8 klasė Skaitymas, teksto supratimas ir literatūros bei kultūros pažinimas 20
Teksto kūrimas ir komponavimas 10

2024 m. liepos 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę ugdymo kokybę specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.„Nuo rugsėjo pirmos dienos vaikams klasėse, kurie turi tam tikrų specialiųjų poreikių, nebebus prievolės dviem mokytojams jiems padėti, greta mokytojo dirbti galės švietimo pagalbos specialistas ar psichologas ar kitoks specialistas, kuris reikalingas tam vaikui. Tai šiek tiek palengvins mokymosi procesą visai klasei, kadangi bus galima atitaikyti pagalbą teikiantį žmogų pagal konkretaus vaiko ar vaikų poreikius. Kartu tai bus didesnis pasirinkimas ir mokyklai - kokį specialistą turėti norės mokykla, kad atlieptų vaikų poreikius ir galėtų jiems padėti mokytis ir pagerintų mokymosi kokybę, žinoma, ir tam tikrą klasės drausmę, discipliną ar susikoncentravimą“, - Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė viena pataisų iniciatorių Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.Įstatyme įtvirtinta, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas, arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas. Švietimo pagalbą teikiantys asmenys, dalyvaujantys ugdymo procese, privalo atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.“Taip pat nustatyta, kad švietimo pagalbą teikiantys asmenys, dalyvaujantys ugdymo procese (išskyrus mokyklų psichologus, socialinius pedagogus, specialiuosius pedagogus, logopedus, tiflopedagogus, surdopedagogus ir kitus specialistus, teikiančius specialiąją pedagoginę pagalbą) priimti į darbą iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus privalo atitikti iki 2027 m. rugsėjo 1 d

Švietimo įstatymo pataisų įtaka specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymui

tags: #ar #specialiuju #poreikiu #vaikai #turi #laikyti