Visi tėveliai susiduria su kūdikių odos iššutimais: drabužėliai ir sauskelnės trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse. Visa tai sukelia odos pažeidimus. Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojant su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Vystyklų bėrimas - tai odos ir jos raukšlių, apgaubtų vystyklais ar sauskelnėmis, uždegimas. Jis kyla dėl to, kad šlapiuose vystykluose užsilaiko drėgmė, kaupiasi bakterijos, gaminančios amoniaką, kuris dirgina odą. Naujagimių ir kūdikių oda - net 5 kartus plonesnė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas. Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Taigi, kodėl kūdikių ir naujagimių oda šunta?
Pagrindinės iššutimų priežastys
Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku. Kartais kūdikio užpakaliukas parausta dėl mamos valgomų karvės pieno produktų, kiaušinių, kviečių, egzotinių vaisių. Krūtimi maitinančios mamos atsiradus kūdikio iššutimams, turėtų vengti rūgščių vaisių, riešutų, šokolado ir kavos. Motinos pieno pakeitimas nujunkomu maistu ar vaiko liga (pvz. viduriavimas) taip pat gali sukelti užpakaliuko bėrimus. Kai kurie kūdikiai netoleruoja tam tikrų sauskeklnių sudėties elementų, odos priežiūros produktų, vonios priedų.
Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų. Šio pobūdžio bėrimas atsiranda dėl neišsivysčiusių kūdikio prakaito liaukų. Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami.
Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus.
Kaip išvengti iššutimų?
Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai. Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta. Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atvira ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min. Galima oro vonias daryti keliais etapais: leisti kūdikiui pabūti nuogam iki pusės, paskui nuo pusės. Kūdikis greitai siunčia termoreguliacinius signalus, kai jam šalta, oda greitai tampa marmurinė, atvėsta galūnės. Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku.
Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra.
Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Norėdami sutaupyti ir radę neblogą akciją, tėvai įsigyja kelias sauskelnių pakuotes, tačiau kūdikis jas spėja išaugti. Tad per mažos sauskelnės gali būti iššutimų priežastis, be to, dažniau pasitaiko „avarijų“. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios.
Sauskelnes kūdikiui rekomenduojama keisti bent kas 3-4 valandas. Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus. Keičiant sauskelnes jau tapo įprasta naudoti drėgnąsias servetėles. Sveikai odai jos gali tikti, tačiau odelei iššutus servetėlėse esantys konservantai ir kvapikliai neabejotinai pablogins situaciją - sudirgins ir taip jau pažeistą odą. Pastebėjus pirmuosius odos sudirgimo požymius reikėtų pasirūpinti, kad odelė būtų sausa - kuo dažniau keisti sauskelnes.
Specialistai nerekomenduoja naudoti muilo. Nereikėtų pernelyg dažnai prausti užpakaliuko muilu - muilą naudokite, tik kai vaikas pasituština. Po prasimo kūdikio odą reikėtų nusausinti švelniu natūralaus pluošto (pavyzdžiui, medvilniniu ar bambukiniu) rankšluosčiu. Sausą odelę profilaktiškai galima patepti specialiu apsau giniu kremu, o užpakaliukui paraudus ir iššutus jį reikėtų tepti kiekvieną kartą keičiant sauskelnes. Jeigu nėra apsauginės plėvelės ir ant žaizdos nuolatos patenka dirgiklio (išmatų ir šlapimo), paraudimas tik didėja.
Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?
Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Jeigu iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Jeigu kūdikio odelė yra labai skausminga ir matomas uždegimas - kūdikio higienai skirkite ypatingą dėmesį. Jei Jūs laikotės visų odos priežiūros rekomendacijų, o kūdikio užpakaliukas vis vien yra paraudęs ar iššutęs pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku.
Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Kūdikio higiena
Kaip ilgai gali trukti iššutimas?
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio mitybą ir galimas alergines reakcijas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
tags: #raudonas #kudikio #uzpakaliukas
