Dirbti iki pirmųjų sąrėmių dabar madinga, bet ar verta? Tai klausimas, kuris kyla daugeliui būsimų mamų. Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir gerove, o darbas, ypač fizinis ar stovimas, gali kelti papildomų iššūkių.
Lietuvoje likus dešimčiai savaičių iki numatytos gimdymo datos, valstybė (ir darbdavys) būsimą mamą išleidžia mokamų nėštumo ir gimdymo atostogų. Tai teisė - ne pareiga, todėl kiekviena moteris sprendžia, pasinaudoti ja ar ne. Jei būsima mama nusprendžia atostogomis pasinaudoti, jos jai ir duodamos. Beje, visos iškart, dalimis nedalijamos. Motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį iškart išmokama už visą atostogų laikotarpį, t. y. už 70 kalendorinių darbo dienų iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo, ir yra lygi 100 proc. pašalpos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio. Moteriai, kuri nepasinaudoja teise išeiti atostogų prieš gimdymą, pašalpa mokama už 56 dienas po gimdymo.
Gydytoja akušerė ginekologė Ingrida Kravčenkienė pabrėžia: „Labai svarbu tinkamai susidėlioti vertybes.” Ji teigia, kad nėštumo ir gimdymo atostogų neinanti moteris yra ta, kuri savo pečiais nori paremti ne tris, o visus keturis namų kampus. Nors tai nėra blogai, tačiau, anot jos, kad moteris neranda laiko sau, o atsiduoda vien darbui, turbūt labiausiai priklauso nuo to, kaip ją auklėjo. Turėdama galimybę dirbti net ir paskutinėmis nėštumo savaitėmis moteris gali gerai jaustis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, ypač jei darbas išties yra mėgstamas, teikia džiaugsmo ar net yra galimybė dirbti namuose.
„Kas kita, jei moters darbas yra fiziškai sunkus, pavyzdžiui, 8 val. per dieną ji turi stovėti prie staklių. Tokiu atveju esu griežta ir sakau, kad taip elgdamasi ji nepaiso ir net pažeidžia savo kūdikio interesus. Svarbu nepamiršti, kad nėštumas - taip pat fizinis darbas, ypač nelengvas paskutinį trimestrą. Koks krūvis tenka nėščiajai, kuri vienu metu dirba du fizinės jėgos reikalaujančius darbus?” - klausia gydytoja.
Moksliniai tyrimai ir jų išvados
Mokslinių tyrimų apie tai, kokią įtaką kūdikiui ir mamai turi sprendimas, eiti arba ne nėštumo ar gimdymo atostogų, nėra daug. Nėra ir palyginamųjų studijų, kuo skiriasi kūdikiai mamų, kurios iki gimdymo turėjo galimybę pailsėti, ir mamų, kurios visą laiką dirbo. Todėl darant išvadas tenka pasikliauti vos keliais mokslininkų pastebėjimais.
Pirmoji pastebėta tendencija: moterys, kurios yra užsibrėžusios tikslą dirbti iki gimdymo, dažniau gimdo prieš laiką, gimdymai dažniau baigiasi cezario pjūvio operacija, o naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Tai lemia patiriama įtampa, fizinis krūvis, poilsio stygius, netinkama, nepakankama mityba. Vadinasi, atostogų nauda akivaizdi.
Tyrimai taip pat parodė, kad akivaizdžiausia nauda pastebima išėjus atostų likus keturioms savaitėms iki gimdymo. Atostogų išėjus anksčiau, t. y. ilgesnių (šešios savaitės ir ilgiau), nėštumo atostogų tokia akivaidi nauda nepastebėta. Galbūt kaip tik todėl, pavyzdžiui, JAV moteris turi dvi savaites nemokamų atostogų iki gimdymo. Lietuvoje sąlygos yra idealios, nes atostogos ne tik ilgiausios Europoje, bet dar ir mokamos. Kai tokios sąlygos, kūdikiai turėtų gimti laiku, natūraliai, sveiki ir gero svorio.
Taip pat svarbu ir tai, kaip moteris „atostogauja”. Jei į darbą neina, bet, pavyzdžiui, namuose yra dar du vaikai ir ji juos prižiūri: verda valgyti, tvarko namus ir t. t., tai tokios atostogos turėtų būti prilygintos darbui.
Švedų mokslininkų rekomendacijos būsimoms mamoms yra tokios: jei mama dirba sunkų ir įtemptą darbą (padavėja, pardavėja, fabriko darbuotoja ir pan.), eiti nėštumo ir gimdymo atostogų iki gimdymo likus keturioms savaitėms būtina. Jei moteris atostogų neina, darbdaviams rekomenduojama iki numatytos gimdymo datos likus dviem savaitėms sumažinti nėščiosios darbo krūvį. Didelio moterų, kurios atostogų išėjo likus dviem savaitėms, ir tų, kurios jų išėjo likus keturioms savaitėms iki gimdymo, skirtumo mokslininkai nepastebėjo.
Tyrimas taip pat parodė, kad jei moteris dirba fiziškai lengvą darbą, pavyzdžiui, biure prie kompiuterio, 8 val. per dieną, tai gimdymui įtakos tai, ar moteris ėjo atostogų ar ne, neturėjo. Todėl patarimas būtų toks: jei kiti darbai netrukdo svarbiausiam moters darbui, tegul ji juos dirba.
Darbo sąlygų įtaka nėštumui yra svarbus aspektas. Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Sėdimas darbas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių: kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą ir riebalų deginimą.
Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių. Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys gali būti mažesni, o dirbančioms daugiau valandų per savaitę - gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Tai rodo, kad nėščiųjų darbo sąlygos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.
Stovimo darbo rizika nėštumo metu
Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali būti paveikti darbo sąlygų. Stovimas darbas, ypač ilgas valandas, gali padidinti riziką susirgti tam tikromis nėštumo komplikacijomis.
Galimos problemos, susijusios su stovimu darbu nėštumo metu:
- Kojų venų varikozė: Ilgas stovėjimas gali sutrikdyti kraujotaką kojose, didinti spaudimą venoms ir sukelti venų varikozę. Nėštumo metu ši rizika dar labiau padidėja dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujo tūrio.
- Kojų tinimas: Stovimas darbas gali sukelti kojų tinimą, ypač nėštumo pabaigoje, kai organizme sulaikoma daugiau skysčių.
- Nugaros skausmai: Nėštumo metu svorio centras pasislenka, o stovimas darbas gali sustiprinti nugaros skausmus.
- Priešlaikinis gimdymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas stovėjimas darbe gali būti susijęs su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika.
- Persileidimo rizika: Esant dideliam fiziniam krūviui ir nepalankioms darbo sąlygoms, padidėja persileidimo rizika.
Sėdimo darbo poveikis nėštumui
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje dominuoja technologijos, darbas kompiuteriu tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tačiau nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme, todėl svarbu įvertinti, kaip ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti nėščiąją ir jos kūdikį.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupiamos gaunamos kalorijos kaip riebalai.
Neretai sakoma, kad nėščiajai kompiuteris turėtų tapti griežčiausiu tabu. Tačiau tai tėra dar vienas mitas. Realiai jokio kenksmingo kompiuterio poveikio vaisiui ar jo ryšio su ankstyvu persileidimu bei priešlaikiniu gimdymu nenustatyta. Taigi kompiuteris nėščiajai kenkia lygiai taip pat, kiek ir bet kuriam kitam žmogui. Ir ne mistiniu spinduliavimu, neva sukeliančiu apsigimimus, o nebent skaudama nugara, galva ar paaštrėjusiu hemorojumi.
Jei monitoriaus parametrai nustatyti tinkamai, jo spinduliai akims nekenkia. Tačiau ilgai dirbant su kompiuteriu akys, be abejo, pavargsta. Jos parausta, sausėja, gali pradėti niežėti ar ašaroti. Taip organizmas ginasi nuo pernelyg ilgo sėdėjimo nemirksint. Jei žvilgsnio į monitorių kampas nepatogus, akis gali paskausti, ilgainiui įtempto žvilgsnio skausmas persismelks ir į galvą.
Patarimai, kaip derinti darbą ir pasirūpinti savimi nėštumo metu
Dalijamės patarimais, kaip tai padaryti kuo diplomatiškiau, kad būsima naujiena netaptų kliūtimi ateinančių mėnesių darbui.
1. Žinokite savo teises
Atlikite namų darbus ir išsiaiškinkite, kokios socialinės garantijos jums priklauso. Skirtingi scenarijai yra būsimoms mamoms, dirbančioms pagal darbo sutartį ar išrašančioms sąskaitas už paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Jei kyla neaiškumų, visuomet galite pasikonsultuoti su „Sodra“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, kurie atsako į visus kylančius klausimus apie priklausančias išmokas, terminus. Be to, prieš šį svarbų pokalbį ir jūs jausitės tvirčiau, jei žinosite savo teises.
2. Pirmiausiai - vadovas
Net jei su kolegomis sutariate lyg geriausi draugai, šią naujieną pirmiausiai turite pranešti savo tiesioginiam vadovui, o tada tik jiems. Būtų nemalonu, jei šią naujieną skyriaus vedėjas išgirstų, pavyzdžiui, rūkomajame. Jei įmonėje yra personalo skyrius - galite pirmiausiai apsilankyti jame ir susitarti, kada tai pasakysite vadovui ir viešai.
3. Apgalvokite datas
Dauguma moterų darbdaviui apie nėštumą papasakoja pirmo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje. Dažniausiai todėl, kad jau sumažėja persileidimo tikimybė, bet dažnai ir dėl matytis pradedančio pilvuko. Tačiau jei jūsų įmonėje darbai planuojami ne savaitėmis, o mėnesiais į priekį, galbūt verta pagreitinti prisipažinimą. Tai svarbu ir toms, kurių darbas yra itin specifinis ir jus pavaduosiantį specialistą rasti nėra lengva. Jei žinote preliminarią datą, praneškite, kada planuojate išeiti į vaiko gimdymo atostogas (vadinamą dekretą).
4. Darykite tai asmeniškai
Prisiminkite, tai yra pirmas kartas, kai vadovui pasakote, jog esate nėščia, tačiau ne paskutinis, kai su juo kalbatės. Būkite diplomatiškos ir mandagios, nepasakokite ilgos pastojimo istorijos ar intymių smulkmenų, tiesiog trumpai ir konkrečiai pasakykite patį faktą.
5. Pirmiausiai, nusiraminkite
Dirbančios mamos dažnai nerimauja dėl savo tolimesnės karjeros, todėl prisipažinimą atidėlioja. Prisiminkite, kad kitų žmonių nuomonė vaikų klausimais nepriklauso nuo jūsų situacijos.
Fizinė aktyvumas ir poilsis
Saikingas fizinis aktyvumas yra naudingas nėštumo metu, tačiau svarbu vengti per didelio krūvio ir sporto šakų, galinčių sukelti kritimo pavojų. Tinka vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai.
Rekomendacijos:
- Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis.
- Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros.
- Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens.
Nėščiosios pavargsta kur kas greičiau, todėl joms reikia daugiau ilsėtis, miegoti, nepervargti. Namų buities darbai niekur nepabėgs - Jūsų gera savijauta šiuo (ir bet kuriuo kitu!) gyvenimo etapu yra kur kas svarbesnė, nei tas plonas dulkių sluoksnis ar viena kita po pietų likusi neplauta lėkštė. Nepamirškite, jog kai kurie buities darbai Jums nuo šiol yra griežtas tabu - jei turite katę, paprašykite, kad jos kraiko dėžutę išvalytų kas nors iš namiškių, nes jums nemaža rizika užsikrėsti toksoplazmoze. Skalbinių džiaustymo pareigas taip pat perleiskite artimiesiems - Jums negalima nei sunkiai kelti, nei aukštai kilnoti rankų.
Sėdimo darbo neigiamą poveikį galima sumažinti:
- Keičiant padėtį: Kas pusę valandos ar valandą atsistokite, pasivaikščiokite, darykite tempimo pratimus.
- Sėdint ant gimnastikos kamuolio: Tai padeda stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, gerina laikyseną.
- Dirbant stovint: Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti stovėdami.
- Kelis kartus per dieną patupėkite: Pilnomis pėdomis remkitės į grindis.
- Kontroliuojant laikyseną: Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
- Kvėpuojant diafragma: Aktyvuojant pilvo sieną.
- Darant pertraukas: Bent 30 min. darbe kas 1 valandą daryti 5-10 min. pertraukas.
Taip pat svarbu tinkamai įsirengti darbo vietą: nustatyti tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), užtikrinti patogią klaviatūros ir pelės padėtį, pasirinkti tinkamo aukščio kėdę ir stalą, reguliariai vėdinti patalpą ir drėkinti orą.
KAIP PASITURĖTI SVEIKĄ IR SPORTINĮ NĖŠTUMĄ | Pagrindinė informacija, mitų griovimas, patarimai
Mityba ir vitaminai nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti:
- Duona ir grūdiniai produktai
- Vaisiai ir daržovės (ypač žalios, kuriose gausu folio rūgšties)
- Baltymai (mėsa, žuvis, pieno produktai)
Svarbu vengti dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekį, tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų. Rekomenduojama per parą išgerti apie 2300 ml grynų skysčių.
Siekiant apsisaugoti nuo infekcijų, nėštumo metu patariama vengti:
- Termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių
- Neplautų vaisių ir daržovių
- Jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo
- Kepenų ir kepenėlių patiekalų (dėl didelio vitamino A kiekio)
Taip pat rekomenduojama riboti kofeino vartojimą iki 200 mg per dieną (1-2 puodeliai kavos).
Svarbiausi vitaminai ir mineralai nėštumo metu:
- Folio rūgštis: Svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Rekomenduojama vartoti 400 μg per parą.
- Kalcis: Rekomenduojama gauti 1000 mg per parą.
- Vitaminas D: Ypač svarbus, jei retai būnate saulėje. Rekomenduojama 1000-2000 TV per dieną.
- Geležis: Svarbi esant mažakraujystei.
Polivitaminai skiriami tik esant nepakankamai mitybai ar didesnei priešlaikinio gimdymo rizikai. Prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Teisinė apsauga nėščioms darbuotojoms Lietuvoje
Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga.
Garantijos ir lengvatos nėščiosioms darbe:
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.
- Motinystės išmoka: Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
- Atostos vaikui prižiūrėti: Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostoms ir trukti iki trejų metų.
- Darbdavys negali atleisti nėščiosios: Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu.
- Pirmumas kasmetinėse atostogose: Nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę ir gali prašyti suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
Kai kurios moterys dalijosi savo patirtimi, teigdamos, kad darbas gamyboje, ypač maisto, ir pykinimas - sunkiai suderinami dalykai. Kitos moterys, dirbusios fasuotoja fabrike po 12 valandų per dieną, visą dieną praleidusios ant kojų, pasakoja apie patiriamus sunkumus. Dar kitos, dirbusios statybinių prekių pardavėja, patyrė gresiantį persileidimą ir turėjo nutraukti darbą. Šios patirtys rodo, kad nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir imtis priemonių, kad išvengtumėte rizikos. Svarbu informuoti darbdavį apie nėštumą ir aptarti galimus darbo sąlygų pakeitimus.
tags: #rankdarbiai #nestumo #metu
