Cezario pjūvis (CPO) - tai sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai, kas laukia vėliau, dar kelia nemažai klausimų. Nuo to laiko, kai, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris, buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų.
Cezario pjūvis - tai operacija, kurios metu per pjūvį, atliktą pilvo sienoje ir gimdoje, gimsta naujagimis. Tai chirurginė procedūra, skirta gydyti grėsmingas komplikacijas, keliančias pavojų motinos ir (arba) vaisiaus gyvybei, arba jų išvengti. Tik dėl svarbių medicininių priežasčių atliktos operacijos yra naudingos motinos ar naujagimio sveikatai. Ir, atvirkščiai, moksliniai duomenys rodo, jog nepagrįsta planinė cezario pjūvio operacija yra susijusi su didesniu pavojumi tiek moters, tiek naujagimio, vėliau - ir vaiko sveikatai.
Cezario pjūvio priežastys ir planavimas
Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų. Svarbu ne tik indikacija, tačiau ir kaip greitai reikia atlikti cezario pjūvį. Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes. I grupė (neatidėliotina operacija) - atliekama kaip įmanoma greičiau (per 30 minučių nuo sprendimo priėmimo iki vaisiaus gimimo). II grupė (skubi operacija) atliekama nedelsiant (per 75 minutes). III grupė - atliktina operacija, kurią reikia atlikti tinkamai pasiruošus, neatidedant ilgesniam laikui, nes gali kilti pavojus gimdyvės ar vaisiaus sveikatai. IV grupė - planinė operacija, atliekama pacientei ir ligoninės personalui patogiu metu.
Planinė cezario pjūvio operacija gali būti atliekama dėl:
- Ankstesnės cezario pjūvio operacijos, kurios metu gimdoje atliktas vertikalus pjūvis, arba atliktos daugiau nei viena cezario pjūvio operacija. Šie veiksniai padidina gimdos plyšimo riziką gimdymo natūraliais takais metu.
- Ankstesnio gimdos plyšimo siuvimo ar kitokios gimdos ertmę atveriančios operacijos, pvz., miomos pašalinimo.
- Daugiavaisio nėštumo. Kai kuriais atvejais dvynius galima gimdyti natūraliais takais, tačiau laukiantis trynių, ketvertuko ir t.t. numatoma atlikti cezario pjūvio operaciją.
- Numatomo stambaus vaisiaus.
- Netaisyklingos vaisiaus padėties (pvz., skersinės padėties). Tačiau vaikelio padėtis gali keistis daug kartų.
- Diagnozuotos placentos pirmeigos. T. y. kai placenta yra prisitvirtinusi taip žemai, kad iš dalies ar visiškai dengia gimdos kaklelį.
- Gimdymo takuose esančios kliūties, kuri apsunkintų gimdymą natūraliais takais, pvz., gimdos miomos, pakitusių dubens kaulų anatomijos po buvusių traumų.
- Vaisiui nustatytos patologijos, dėl kurios natūralus gimdymas nėra saugus.
- Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiojimo ir prieš gimdymą nustatytos didelės viruso kopijų koncentracijos kraujyje.
Pasitaiko atvejų, kai gimdymas numatomas natūraliais takais, tačiau dėl gimdymo metu įvykusių komplikacijų atliekama skubi cezario pjūvio operacija. Dažniausios to priežastys:
- Gimdos kaklelis nustoja vertis ar vaisius nesileidžia gimdymo takais gimdymo metu, o gimdymo veiklos stimuliavimas neduoda rezultatų. Jei vaisiaus būklė gera, galima laukti keletą valandų. Tokiais atvejais įtariama, kad kaulinis dubuo yra per siauras šiam vaikeliui.
- Gimdymo personalui kyla nerimas dėl vaisiaus širdies ritmo ir nusprendžiama, kad vaisius patiria per didelį stresą, kad ištvertų gimdymą.
- Virkštelė iškrenta pro gimdos kaklelį. Taip atsitikus, cezario pjūvio operacija turėtų būti atlikta nedelsiant. Iškritusi virkštelė spaudžiama gimdos kaklelio ir pirmeigės dalies, dėl to gali nutrūkti vaisiaus aprūpinimas deguonimi.
- Placenta pradeda atsiskirti nuo gimdos sienos prieš laiką. Šios būklės metu operaciją taip pat reikia atlikti nedelsiant, nes atsiskyrus placentai nutrūksta vaisiaus aprūpinimas deguonimi.
- Pastebima genitalijų herpes infekcija, kai prasideda gimdymas ar nuteka vaisiaus vandenys. Rekomenduojama atlikti operaciją, siekiant, kad vaisius išvengtų infekcijos.
Prieš atliekant operaciją gydytojas turi Jums paaiškinti, kodėl reikia atlikti cezario pjūvio operaciją, suteikti informaciją apie natūralaus gimdymo ir operacijos privalumus ir riziką bei paprašys pasirašyti cezario pjūvio operacijos sutikimo formą. Jei Jūsų nėštumą ar gimdymą prižiūri akušeris, iškilus komplikacijų, tolesnę priežiūrą jis perduos gydytojui.
Pasiruošimas cezario pjūvio operacijai
Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Atvykdama į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus. Iki operacijos gimdyvė turi būti nevalgiusi 8 val. kieto maisto, 6 val. skysčių. Klizmos neatliekamos. Rekomenduojama nukirpti plaukus gaktos srityje. Nusiprausti po dušu. Nakčiai gali būti skiriama nerimą ir baimę mažinančių medikamentų.
Prieš operaciją Jus konsultuos anesteziologas, bus paaiškinti galimi anestezijos būdai bei paprašyta pasirašyti anestezijos sutikimo formą. Dažniausiai atliekama regioninė, t. y. spinalinė arba epidurinė anestezija, kai vaistų nuo skausmo suleidžiama į stuburo kanalą, kad nejaustumėte apatinės kūno dalies, tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti sukelta ir bendroji nejautra. Reikėtų išgerti vaistų, mažinančių skrandžio rūgštingumą, kad operacijos metu, atsiradus bendrosios nejautros būtinybei, Jūsų skrandžio turinys nepatektų į kvėpavimo takus ir jų nepažeistų. Likus 15-60 min. iki operacijos, suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė infekcijos profilaktikai.
Į šlapimo pūslę bus įkištas kateteris, kad būtų galima stebėti, kiek ir koks šlapimas teka iš šlapimo pūslės. Į veną taip pat bus įkištas kateteris, kad prieš operaciją ir jos metu būtų galima suleisti reikiamų vaistų.
Cezario pjūvio operacijos eiga
Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino, ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti. Moteris turi suprasti, kad tai, kas daroma, tikrai yra reikalinga ir saugu, privalo pasitikėti personalu.
Operacijos metu dirba trys specialistų komandos - gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos. Atvežus moterį į operacinę, ją pasitinka slaugytoja anestezistė, moteris guldoma arba pasodinama ant operacinio stalo, įvedamas intraveninis kateteris, anesteziologas atlieka nuskausminimą. Jei pagal akušerinę situaciją yra laiko ir nėra kontraindikacijų, daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą. Jei laiko neturime arba regioninės nejautros atlikti negalima, nejautra būna bendrinė (intubacinė). Ji atliekama tada, kai visa komanda yra pasiruošusi atlikti operaciją tam, kad kuo mažiau medikamentų patektų į vaisių.
Sukėlus anesteziją ir pasirengus operacijai, operacinis laukas bus uždengtas taip, kad nematytumėte atliekamų veiksmų, ir tik tada prasidės operacija. Prasidėjus operacijai, svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant.
Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis, kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija. Iš gimdos gydytojas ištrauks Jūsų naujagimį, perkirps virkštelę (esant galimybei, bus leidžiama virkštelei nustoti pulsuoti ir tik tuomet ji bus perkirpta) ir perduos jį gydytojui neonatologui, kad jis apžiūrėtų ir įvertintų būklę. Išvedant naujagimį iš gimdos yra lyg imituojamas gimdymo procesas - kontroliuojama jėga spaudžiamas gimdos dugnas, kad naujagimis užgimtų per atliktą pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Gydytojai neonatologai priima naujagimį, teikia pagalbą, juo rūpinasi. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių - pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys.
Jeigu operacijos metu naujagimio ir Jūsų savijauta bus gera ir leis operacinės galimybės, naujagimis gali būti trumpam paguldytas Jums ant krūtinės. Tuo metu operuojantis gydytojas atskirs placentą, patikrins, ar gimdos ertmėje neliko placentos ir vaisiaus dangalų likučių, ir pradės pasluoksniui užsiūti audinius. Po vaisiaus gimimo gimdos ir kitų audinių sluoksnių užsiuvimas truks apie 30 minučių. Siūlai, kuriais susiūs gimdą, ištirps savaime. Odą susiūs siūlais, kuriuos išims prieš Jums išvykstant namo, arba išvykusi iš ligoninės nuvyksite pas savo šeimos gydytoją, kad juos išimtų.
Ar naujagimiui gimti per CPO yra lengviau nei natūraliu būdu? Pjūvis pilvo sienos audiniuose, ypač gimdoje, gali būti atliktas tik tam tikro pločio, todėl naujagimį išimti, ištraukti per tokį pjūvį tikrai nėra lengva. Komplikacijų gali pasitaikyti 1-3 proc. atvejų - kraujosruvos, galūnių kaulų, kaukolės, raktikaulio lūžiai, nervų patempimas. Dažniausiai pasitaiko vaisiaus odos pažeidimas įpjaunant (apie 70 proc. Vaisiui natūralus gimdymas yra lyg ženklas, kad jis tuoj gims, prasidės gyvenimas naujoje aplinkoje, reikės prie jos prisitaikyti. Tai vyksta fiziologiškai, gimdymas vaisių brandina. CPO metu gimimas įvyksta labai greitai, dažniausiai užtrunka 5-10 min. Taigi, tie fiziologiniai pokyčiai neįvyksta. Vaisius gimimo metu slinkdamas gimdymo takais yra suspaudžiamas, iš kvėpavimo takų išstumiami vaisiaus vandenys, gleivės, todėl būna lengviau įkvėpti, lengviau išsiskleidžia plaučiai.
Atsigavimas po cezario pjūvio
Po operacijos būsite perkelta į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas bus stebima Jūsų būklė. Jei Jūsų naujagimis bus sveikas ir gerai jausis, jis bus atneštas Jums į palatą, kur galėsite būti kartu. Po cezario pjūvio operacijos gulėsite ligoninėje nuo 3 iki 5 parų.
Po CP operacijos moteris perkeliama į intensyviojo stebėjimo palatą, kur kelias valandas stebima būklė (dažniausiai iki ryto). Moteris dažnai krečia drebulys, gali pykinti arba labai imti miegas. Po CP operacijos praėjus 2 val. Keltis iš lovos galima po 6 val. Pirmos 24 val. Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės.
Pirmosiomis paromis po operacijos skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja. Foley kateteris ištraukiamas kaip galima greičiau, tai yra, kai tik moteris gali atsikelti ir pati vaikščioti, nueiti iki tualeto. Jei moters ir vaisiaus būklė leidžia, naujagimis, jį apžiūrėjus gydytojui neonatologui, dedamas mamai ant krūtinės ir gali būti kartu su mama iki operacijos pabaigos. Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė - kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis.
Gerti po spinalinės ar epidurinės nejautros galima pajutus troškulį (kada kada rekomenduojama praėjus 2 valandoms). Valgyti rekomenduojama, kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos metu suleistų medikamentų įtakos - dažniausiai tai įvyksta praėjus 6-8 valandoms. Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją, būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, (stebima ir ar nėra šlapimo pūslės pažeidimų, nes ji yra šalia gimdos ir yra rizika būti užkliūdytai operacijos metu), neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Ištraukus kateterį, pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug - prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Praėjus maždaug 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Pirmomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja. Foley kateteris ištraukiamas kaip galima greičiau, tai yra, kai tik moteris gali atsikelti ir pati vaikščioti, nueiti iki tualeto.
Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapinantis jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokite prižiūrintį mediką. Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, kas galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis.
Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą. Praėjus kelioms dienoms po CP operacijos, turėtumėte pajusti norą tuštintis. Kartais tai gali išgąsdinti, nes moterys bijo stipriau stangintis, kad nepakenktų pjūvio randui. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą. Gerkite daug vandens, valgykite skaidulingą maistą, mažinkite nuskausminamųjų vaistų vartojimą.
Kūnas po cezario pjūvio ir po natūralaus gimdymo. Natūralu, kad po lengvo ir greito gimdymo kūnas ir protas atsigauna lengviau nei po ilgo ir varginančio gimdymo. Pirmosiomis paromis po operacijos mamos sveikata rūpinasi medicinos personalas, svarbu nesidrovėti užduoti rūpimus klausimus, prašyti pagalbos ir būtinai vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo. Jie nepakenks nei laktacijai, nei vaikeliui, o kaip tik suteiks moteriai daugiau galimybių juo pasirūpinti.
Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu). Judint sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.
Atnaujindama lytinius santykius klausykite savo kūno, tai bus tarsi naujas pirmas kartas. Pasirūpinkite savo komfortu. Lytiniame gyvenime po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jei matinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą.
Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti su pykinimu), paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.
Kai kurioms moterims po CP reikia stiprių nuskausminamųjų. Kitos jaučiasi sąlyginai gerai ir po kelių dienų pamiršta skausmą apskritai. Tai gali priklausyti nuo individualios skausmo tolerancijos, nuo to, kas įvyko operacijos metu arba prieš ją, arba nuo to, kaip moteris vertina savo gimdymą. Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolis arba paracetamolis su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, kas po gimdymo yra tikrai nemalonu. Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai.
Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t. y. viena ištinsta, o kita ne.
Pagrindinė priežastis, kodėl po operacijos tinsta kojos (gali tinti ir rankos) yra prieš operaciją, jos metu bei po jos lašinami skysčiai. Būtent šis skysčių perteklius lemia tinimą. Kita priežastis - nėštumo metu moters organizme esantis didelis progesterono kiekis atpalaiduoja kraujagysles, todėl skysčiai ilgiau užlaikomi audiniuose. Tinimui atlėgti prireikia maždaug savaitės-dviejų.
Iš karto po CP operacijos gali niežėti odą, ypač veido. Tai yra šalutinis spinalinio nuskausminimo poveikis ir trunka tol, kol vaistai pašalinami iš organizmo, t. y. Kol galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje.
Kartais dar operacijos metu moterys ima drebėti taip, kad net kalena dantimis. Taip nutinka todėl, kad spinalinio/epidurinio nuskausminimo metu suleisti medikamentai atpalaiduoja kraujagysles ir kūnas praranda daug šilumos. Šis drebulys gali tęstis ir pooperaciniu laikotarpiu, bet išnyksta, kai iš organizmo pasišalina anestetikai. Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos - peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Jis atsiranda, kai į pilvo ertmę operacijos metu patenka oro (to išvengti neįmanoma). Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją.
Kaip atrodo pjūvis? Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima.
Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduojama išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu.
Pradėkite nuo švelnaus aplinkinių audinių masažo, toje vietoje, kur prasideda nejautri odos zona. Masažuokite randą (ar zoną aplink) kasdien 6-12 mėn. Gali jaustis tempimas. Rando audinių laisvinimas kiek malonesnis būna odai esant šiltai, pvz., po dušo. Pirštų pagalvėlėmis stumkite odą ir po ja esančius audinius link rando, bet ne per jį. Palaikykite kelias sekundes. Spauskite taip stipriai, kad po pirštais jaustumėte judėjimą. Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Fascija yra lyg plėvė, atskirianti organų, raumenų ir kraujotakos sistemas, apsaugantis nuo trinties. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis (tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių).
Kūnas į randą reaguoja kaip į nuolatinę pažaidos vietą, kurioje nepavyksta tinkamai įdarbinti audinių. Pjūvio vieta ima kietėti. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o rando masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta.
Verta įsigyti korsetą po gimdymo, tik labai svarbu tinkamai jį užsegti. Tai daroma atsigulus, pristačius kojas ir pakėlus dubenį. Randas turėtų būti prižiūrimas kaip po bet kokios kitos operacijos. Pirmosiomis dienomis svarbu užtikrinti švarą ir sausumą, esant poreikiui - dažniau keisti pleistrą.
Žindymas po cezario pjūvio
Žindyti po CPO gali būti kiek sudėtingiau, nes mamai sunkiau tinkamai priglausti vaikelį. Įprastai rekomenduojama žindyti gulint ant šono, bet ši pozicija nėra tinkama mokymuisi, dažnai vaikelis priglaudžiamas netinkamai ir jam sunkiau valgyti, traumuojami speneliai. Po operacijos, ypač - jei ji buvo planinė, gali prireikti daugiau laiko, kol prasidės laktacija, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad žindyti nepavyks.
Jei ligoninėje nepavyko pradėti sėkmingai žindyti, galite pasikviesti nepriklausomą akušerę ar žindymo konsultantę į namus. Jos padeda pirmiausiai nusiraminti mamai, o tada parodo tam tikras technikas, kaip sėkmingai sugrįžti nuo mišinio prie krūties. Jei vis dėlto nutinka taip, kad maitinti iš krūties nėra galimybės, net ir maitindama iš buteliuko laikykite kūdikį prie savęs oda-oda kontakte taip, lyg maitintumėte iš krūties. Tai labai svarbu ryšio formavimuisi ir kūdikio vystymuisi.
Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu. Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama.
Jei sergate hipertenzija, labai svarbu atidžiai stebėti savo būklę prieš ir po cezario pjūvio. Taip, galite maitinti krūtimi po cezario pjūvio.
Jei matinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą.
Cezario pjūvio operacijos saugumas ir rizikos| gyd. Eglė Savukynė
Emocinės būsenos ir pagalbos paieška
Emocinių būsenų paletė po CPO labai įvairi. Dalis moterų šios operacijos nori pačios, dalis vertina neutraliai, o dalis susiduria su saviplaka: „nepajėgiau pagimdyti pati“, „mano kūnas nesugebėjo“. Tokios mintys yra labai žmogiškos, bet ne visai teisingos. Gimdymas yra socialinis vyksmas, kuriam įtakos turi daugybė - DAUGYBĖ! - kintamųjų.
Be visų fizinių nepatogumų, cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”), savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija. Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais.
Kada ieškoti pagalbos? Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būklė ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų.
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sėkmės istorija?
Apie 60-80 proc. moterų po sėkmingai buvusios CPO pagimdo natūraliais takais, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus. Patariamas bent 24 mėnesių laiko tarpas.
Atsigavimas po cezario pjūvio (Cezario pjūvio) yra labai svarbus etapas, reikalaujantis dėmesio ir priežiūros. Atsigavimo laikas kiekvienam žmogui gali skirtis, tačiau paprastai pacientai gali tikėtis likti ligoninėje apie 3-4 dienas po operacijos. Pirmosios 24 valandos: Po cezario pjūvio būsite stebimi pooperacinėje palatoje. 2 - 3 dienos: Palaipsniui pradėsite užsiimti lengva veikla, pavyzdžiui, trumpais atstumais vaikščioti. Savaitės 1-2: Dauguma moterų gali grįžti prie lengvų namų ruošos darbų. Tačiau reikėtų vengti sunkaus svorio kilnojimo ir didelio fizinio krūvio. Skausmo valdymas: Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl skausmo malšinimo. Žaizdų priežiūros: Pjūvio vietą laikykite švarią ir sausą. Emocinė parama: Normalu po gimdymo patirti įvairių emocijų. Dauguma moterų gali grįžti prie įprastos veiklos per 6-8 savaites po cezario pjūvio. Tačiau prieš atnaujinant bet kokią didelio intensyvumo veiklą ar mankštą, būtina įsiklausyti į savo kūną ir pasikonsultuoti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
