Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota. Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos.
Kaip pasiruošti nėštumui - klausimas, kurį turėtų užduoti kiekviena moteris bent 3-6 mėnesius prieš planuojamą pastojimą. Tinkamas pasiruošimas gali reikšmingai padidinti pastojimo tikimybę ir sumažinti komplikacijų riziką.
Nėštumo planavimas: partnerystė ir atsakomybė
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštį, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo, žinoma, yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Manau, šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui.

Pasirengimas nėštumui: medicininiai aspektai
Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje.
„Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti pas ginekologą ir atlikti kraujo, šlapimo, citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti, aptariama sveika, pilnavertė mityba. Pasak B. Ramanauskienės, reikia suprasti, kad geriausia pastoti yra tuomet, kai pora yra sveika, todėl patikros metu atradus grėsmę galinčių kelti faktorių pirmiausia siūloma juos pašalinti, išgydyti.
Suplanuokite vizitą pas gydytoją akušerį ginekologą, šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą. Jeigu turite sveikatos problemų, sergate lėtinėmis ligomis, suplanuokite vizitus pas atitinkamus specialistus, pasitarkite ar reikalingi papildomi tyrimai ar gydymo korekcija planuojant nėštumą. Peržiūrėkite visus vaistus su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog jie yra saugūs nėštumui.

Reikalingi tyrimai ir papildai
- Atlikite bendrą kraujo tyrimą, feritino (parodo organizmo geležies atsargas), vitamino D tyrimą.
- Mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo būsimai mamai būtina vartoti folio rūgštį arba kompleksinius vitaminus, padedančius sukaupti reikalingas organizmo atsargas sveikam pastojimui.
- Omega -3 papildai. Omega-3 riebalų rūgštys , riebalų rūšis, natūraliai randama daugelio rūšių žuvyse, padeda skatinti kūdikio smegenų vystymąsi.
- Vitamino D papildai jeigu yra nustatytas jo trūkumas. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme.
Jei planuojate pastoti ir esate vyresnė nei 35-erių, „Fertilovit® F 35 plus“ gali būti kaip tik Jums! Šis vitaminų ir mineralų kompleksas sukurtas specialiai brandesnio amžiaus moterims, norinčioms palaikyti savo vaisingumą. Maisto papildas, specialiai sukurtas moterims, planuojančioms nėštumą ir turinčioms policistinių kiaušidžių sindromą.
Sveikas gyvenimo būdas
Siekite sveiko svorio, nes per mažas arba per didelis svoris gali paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą. Valgykite įvairius vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, liesus baltymus ir sveikus riebalus. Venkite daug gyvsidabrio turinčių žuvų, nepasterizuotų pieno produktų ir žalių ar nepakankamai paruoštų mėsų. Išlaikykite gerus įpročius, tokius kaip pakankamai miegoti, gerti pakankamai skysčių ir vengti perteklinio kofeino. Reguliariai mankštinkitės (bent 150 minučių per savaitę), kad palaikytumėte sveiką kūną ir sumažintumėte stresą. Meskite rūkyti, nes tai gali paveikti vaisingumą ir pakenkti kūdikiui. Susilaikykite nuo alkoholio ir narkotikų medžiagų.

Psichologiniai nėštumo aspektai
Nėštumas baimina kone kiekvieną būsimą mamą. Vis dėlto nėščiųjų baimės keičiasi. Anksčiau daugiau nerimo keldavo išvaizdos pokyčiai, dabar baiminamasi dėl darbo vietos praradimo, karjeros sunkumų, moterys yra linkusios atidėti nėštumą, kol baigs mokslus, pasieks norimų karjeros aukštumų.
Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko , visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Didžiausi negalavimai nėščiąją kamuoja pirmąjį nėštumo trimestrą - pykinimas, vėmimas, jautrumas kvapams. „Jei nuolat sau kartosite: „Man viskas gerai, aš jaučiuosi gerai“, tai iš tiesų suveiks. Optimistinis nusiteikimas padeda išgyventi pirmojo trimestro negalavimus, kai net ir tai, ką anksčiau ypatingai mėgote, dabar kelia pykinimą ir vėmimą. Taip organizmas pats parodo, ko jam reikia ir ko ne - jei, pavyzdžiui, nuo kavos kvapo pykina, tiesiog venkite jos“, - sako B. Pirmojo trimestro metu itin svarbu suprasti, kad nebūtina valgyti to, ko nesinori, ar valgyti daugiau nei norisi. Praėjus pirmiesiems trims mėnesiams apetitas sugrįš, savijauta pagerės.
Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.
Mitai ir realybė
Įvairių mitų, besilaukiant kūdikio, visada buvo ir bus. Jie turbūt perduodami iš kartos į kartą. Tačiau kiekviena moteris nusprendžia - tikėti jais ar ne. Kitas mitas, kurį taip pat dažnai girdžiu nėštąsias sakant: jei megsiu nėštumo metu, virkštelė gali apsivyti aplink kūdikio kaklą. Dar yra sakoma, jog nėštumo metu moteris negali kilnoti rankų. Tame gali būti šiek tiek tiesos, jei nėščiosios kasdienis darbas susijęs su nuolatiniu rankų pakėlimu (pvz. gal jai reikia prekes sandėliuoti ir dėlioti į lentynas ir pan.) - tai gali turėti šiek tiek įtakos pilvo raumenų įsitempimui ir gimdos susitraukimams. Ir dar netikėkite mitais apie nėščiosios pilvuko dydį bei formą - tai tikrai niekaip nesusiję su vaikelio lytimi. Tai susiję su moters fiziologija, t.y.

Psichologinis nėštumas
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Tikslios psichologinio nėštumo priežastys nėra aiškios, tačiau tai siejama ir su fiziologiniais, ir su psichologiniais veiksniais. Manoma, kad daugiausia įtakos turi psichologiniai veiksniai, kai moters smegenys gautus signalus interpretuoja kaip nėštumą ir skatina hormonų estrogeno ir prolaktino išsiskyrimą. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui. Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą. Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščios partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m.
Parama nėštumo metu ir po gimdymo
Nėra svarbu, ar tai būtų pirmas, ar antras nėštumas, visada moterys jaudinasi, nerimauja ir tie devyni kūdikio laukimo mėnesiai kaskart yra kitokie. Keisčiausia yra tai, jog mes ruošiamės tuos mėnesius, daug kalbame, bet kai jau ateina tas metas, pvz. Aš visuomet raminu, kad akušerijoje niekas neįvyksta staiga. Žinoma, yra tam tikrų situacijų, kai būtina skubiai vykti į gimdymo įstaigą, t.y. staiga atsiradęs kraujavimas iš gimdymo takų arba nubėgę žali vaisiaus vandenys.
Dažnai pamirštama apie 4-tąjį trimestrą - pogimdyvinį laikotarpį. Gimus kūdikiui, gyvenimas, rodos, pasikeičia kardinaliai. Kaip moteriai nepamesti savęs? Taip, dažniausiai mes linkę kalbėti apie tris nėštumo trimestrus, į šoną nustumdami pogimdyvinį periodą. Todėl šiame laikotarpyje kaip ir nėštumo metu labai svarbūs artimiausieji žmonės. Žinoma, naujagimis nuo šiol yra dėmesio centre, tačiau moteriai svarbu nepamiršti savo vyro, o jam - savo moters. Pirmosios šešios savaitės - tai laikas, kai mažylis pripranta prie tėvų ir puikiai atpažįsta. Naujiems tėvams reikia priimti ir džiaugsmą, ir skausmą, ir naujus iššūkius. Pogimdyviniu metu mama gali greitai nugrimzti į nerimą ar pogimdyvinę psichozę. Norint išvengti pogimdyvinės depresijos, turi būti laikas, skirtas atskirai mamai ir tėčiui iškart po gimdymo. Vyras kasdien ar kas antrą dieną turi išleisti savo moterį pasivaikščioti bent valandą (kad ir aplink namą su arbatos puodeliu). Vyras tai pat gali porą valandų pabūti vyriškoje kompanijoje. Trumpas poilsis duos labai daug emocinio stiprumo. O paaugus vaikeliui, pora turi susikurti sąlygas pabūti tik dviese, bent trumpam, kai vaikutį pažiūrės močiutė ar auklė.

Pagalbos galimybės
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. Pogimdyminės depresijos centras (dalis paslaugų nemokamos) - švietimas bei informacija apie depresiją po gimdymo, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams. ir 17-21 val. KRIZIŲĮVEIKIMO KOMANDA - esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
Kai moterys mano, kad yra nėščios, joms sužinoti tiesą - labai nemalonu. Gydytojai šią žinią turėtų pranešti labai švelniai ir suteikti visą būtiną psichologinę paramą. Psichologinį nėštumą gali išgyventi ir vyrai, susitapatinę su nėščios partnerėmis. Vyrų psichologinio nėštumo simptomai panašūs į moterų: pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmai ir kt. Dažniausiai psichologinį nėštumą išgyvena jauni iki 30 m.

tags: #psichologinis #pasiruosimas #nestumui

