Psichologinė pagalba yra svarbi kiekvieno žmogaus gerovės dalis, tačiau ypač aktualu ją užtikrinti socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinės pagalbos poreikio nustatymo metodai, apimantys platų spektrą sričių nuo psichologinės pagalbos teikimo iki organizacinės psichologijos. Siekiama apibrėžti psichologinės pagalbos ir psichologinės paslaugos sampratas, aptarti įvairias psichologines paslaugas įmonėms ir jų vadovams, kalbėti apie psichologinės paslaugos poreikį bei nagrinėti paklausos psichologo paslaugoms aspektus. Taip pat gilinamasi į vadovo asmenybės bruožų ir savęs vertinimo svarbą, siekiant efektyvių organizacijos rezultatų.
Psichologinės Pagalbos ir Paslaugų Samprata
Psichologinė pagalba dažniausiai apibrėžiama kaip sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinės pagalbos samprata yra plati ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis.
Pasak autorių Ivanausko ir Dapkaus (2007), psichologinė pagalba tai veikla, atliekama profesionalių psichologų ir nukreipta komercinių ir nekomercinių įmonių (nepriklausomai nuo dydžio, organizacinės struktūros bei nuosavybės formos) bei fizinių asmenų poreikių aptarnavimui teikiant psichologines paslaugas (pvz., konsultacijas, mokymus, tyrimus ir kt.) siekiant išspręsti jų funkcionavimo bei plėtros problemas.
Psichologinė paslauga - tai tokia paslauga, kurią teikia profesionalus psichologas, panaudodamas dabartinės mokslinės psichologijos žinias. Paslaugos samprata, anot Kindurio (1998), tai - santykiai tarp tiekėjo ir paslaugos gavėjo (pvz., psichologo ir verslininko) bei jų bendradarbiavimas. Poreikio patenkinimas yra esminis paslaugos bruožas. Tam, kad paslaugos kokybė būtų galima įvertinti, reikalingi tikslūs kriterijai, pagal kuriuos ji gali būti matuojama.
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai psichologinė pagalba suvokiama kaip paslauga, kuria siekiama patarti, kokie būdai ir (ar) metodai galimi problemai spręsti, o paslaugos teikėjas - profesionalus specialistas (psichologas), turintis specifinių žinių kliento (verslininko) problemos sprendimo būdams parinkti.
Psichologinių Paslaugų Poreikis Versle
Versle veikia įmonės, o ten, kur veikia įmonės, pasireiškia ir žmonių psichologiniai ypatumai. Psichologiniai ypatumai vienaip ar kitaip veikia vadovo veiklą. Kartais - trukdo, mažina verslo efektyvumą ir pelningumą.
Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveikimą, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandos formavimą.
Atkreipiant dėmesį į psichologinių paslaugų verslui rinką, turime omeny ne tik pasiūlą, bet ir paklausą, t.y. turime atsižvelgti ir į organizacijų psichologinių paslaugų poreikius, kuriuos formuoja įmonių vadovai. Būtent paklausa turi formuoti teikiamų paslaugų spektrą. Kadangi psichologinių paslaugų poreikio aspektas tampa svarbus siekiant efektyvios organizacijos rezultatų, tad įdomu, kiek mūsų organizacijų vadovai šiandien naudojasi psichologinėmis paslaugomis ir kokiais ryšiais su šia problema yra susiję vadovų asmenybės bruožai bei vadovų savęs vertinimas.
Pagrindinės Psichologo Darbo Sritys Organizacijose
Psichologo darbas organizacijoje yra įvairiapusis ir apima daugybę sričių. Štai keletas pagrindinių:
Psichologinis konsultavimas
Psichologinio konsultavimo poreikis organizacijose didėja dėl didesnio dėmesio visuomenės, taigi ir darbuotojų, sveikatai ir didesnės organizacijų atsakomybės už darbuotojų gerovę. Tai apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.
Darbinio streso auditas
Stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai. Verslo psichologo darbas - ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei. Taip pat verslo psichologai organizacijoje gali vesti mokymus apie stresą, jo kilmę, požymius, pasekmes, supažindinama su būdais, kaip jį galima įveikti ar sumažinti.
Emocinio intelekto lavinimas
Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Emocinio intelekto lavinimas svarbu įmonių vadovams, nes jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis - pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tinkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų. Be to, vadovo tolerancija, pagarba kitų žmonių jausmams, nuoširdūs santykiai taip pat padės pavaldiniams jaustis saugiau, atviriau bendrauti tarpusavyje ir su vadovu.
Darbuotojų veiklos vertinimas
Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti (Mullins, 2004). Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą. Svarbus psichologinių metodų panaudojimas įvertinant socialinius, psichologinius, organizacinius veiklos aspektus (Aliašauskas, 2004).
Darbuotojų motyvavimas
Įmonės, kurios vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, kurios puoselėja ilgalaikio verslo planus ir kurios administracija nemenkai stengiasi mažinti veiklos riziką, stiprinti konkurencingumą, gali bei turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu - ir įmonės, ir darbuotojo - interesu, kūrimą. Verslo psichologas turėtų sukurti tokią motyvavimo sistemą, kuri apibrėžtų principus, pagal kuriuos įmonėje būtų rengiami darbuotojų poreikio planai bei parengiamos priemonės minėtiems planams įgyvendinti. Sudarant šiuos dokumentus turi būti atsižvelgta ir į verslui keliamus ilgalaikius ekonominius komercinius tikslus, o personalo išteklių strategijoje numatytos to laikotarpio personalo vadybos užduotys (personalo vadybos rodikliai). Be to, turėtų veikti darbuotojų paieškos, atrankos, darbuotojų priėmimo bei jų prisitaikymo aplinkoje sistemos.
Vidinio mikroklimato analizė
Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję.
Mokymų organizavimas
Mokymų planavimas ir organizavimas - tai mokymų poreikio ir turinio nustatymas; seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas.
Vadovo Asmenybės Bruožų ir Savęs Vertinimo Svarba
Asmenybės bruožų ir savęs vertinimo srityje daugelis autorių atliko išsamius tyrinėjimus. Ši problematika aktuali užsienio autoriams: Watson (1997), Clark (1997), Costa (1992), McCrae (1992), Goldberg (1990), Costa (1992), McCrae (1992), Mount (1995), Barrick (1995), Hurtz (2000), Donovan (2000), Cable (2003), Judge (2003), Peeters (2006), Van Tuijl (2006), Jackson (1996), Gerard (1996), Keller (1999), Rolland (1998), Pullmann (2000), Allik (2000) ir kt. Šių autorių tyrimai atskleidžia, kad asmenybės bruožai tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sutariamumas, sąmoningumas yra būdingi vadovams. Šiandien racionalumo mitas vis dar gyvuoja organizacijose. Daugelis vadovų mano, kad svarbu tik tai, ką mes matome ir žinome (kitaip tariant, tai, kas suvokiama), o elgesys organizacijose susijęs tik su sąmoningais, mechanikais, prognozuojamais ir nesunkiai suprantamais reiškiniais. Vadovai daugiausia dėmesio skiria organizacijos tikslams, formaliems organizacijos struktūros aspektams, o ne asmenybės prioritetams. Tačiau jau daug kartų įrodyta, kad esamo racionalumo neužtenka sprendžiant iš tiesų painias organizacijos problemas (Kets, 2007). Yra nemažai verslo veiklos situacijų bei problemų, kurios galėtų būti daug geriau sprendžiamos, atsižvelgiant į vadovo asmenybės ypatumus (Sterns, Subich, 2005).
Individualios Pagalbos Poreikio Nustatymo Tvarka
Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį ir individualios pagalbos poreikį, t. y. vertinama kiekviena situacija individualiai. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).
I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga.
II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą.
III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą.
IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.
Psichologinė Pagalba Globos Namuose
Globos namai atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint ir globojant žmones, kurie dėl įvairių priežasčių negali gyventi savarankiškai. Šiose įstaigose gyvenantys asmenys dažnai susiduria su specifiniais psichologiniais iššūkiais, todėl psichologinės pagalbos poreikis čia yra itin didelis.
Psichologinių Iššūkių Pobūdis
Globos namų gyventojai gali patirti įvairių emocinių sunkumų, tokių kaip:
- Vienišumas ir socialinė izoliacija.
- Depresija ir nerimas.
- Praradimų gedėjimas (artimųjų, sveikatos, savarankiškumo).
- Adaptacijos sunkumai prisitaikant prie naujos aplinkos.
- Trauminės patirtys.
Psichologinės Pagalbos Metodai
Siekiant užtikrinti globos namų gyventojų psichologinę gerovę, taikomi įvairūs metodai:
- Individualios konsultacijos: Leidžia asmeniui atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir išgyvenimus su specialistu.
- Grupės terapija: Suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitais gyventojais, jaustis mažiau vienišam ir gauti palaikymą.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius.
- Meno terapija: Leidžia išreikšti emocijas kūrybine forma.
- Relaksacijos technikos: Padeda sumažinti stresą ir nerimą (pvz., meditacija, kvėpavimo pratimai).
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Skatina bendravimą ir tarpusavio santykius.
Personalizuotas Požiūris
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus, todėl psichologinės pagalbos metodai turi būti pritaikyti individualiems poreikiams. Siekiant užtikrinti efektyvumą, būtina atsižvelgti į:
- Asmens amžių ir sveikatos būklę.
- Patirtas traumas ir praradimus.
- Socialinę ir kultūrinę aplinką.
- Asmeninius pageidavimus ir vertybes.
Tarpdisciplininis Bendradarbiavimas
Psichologinės pagalbos teikimas globos namuose reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp įvairių specialistų: psichologų, socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų. Reguliarios konsultacijos ir komandos susirinkimai padeda užtikrinti koordinuotą ir efektyvų pagalbą.
Aplinkos Svarba
Fizinė ir socialinė aplinka globos namuose taip pat daro didelę įtaką gyventojų psichologinei gerovei. Svarbu sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi gerbiami ir vertinami. Tai apima:
- Patogias gyvenamąsias patalpas.
- Galimybes užsiimti mėgstama veikla.
- Skatinti socialinę sąveiką ir bendravimą.
- Užtikrinti privatumą ir orumą.
Mokymų Svarba Personalui
Globos namų personalas turi būti apmokytas atpažinti psichologinius sunkumus ir tinkamai reaguoti į gyventojų poreikius. Ištyręs padėtį per 160 socialinių globos įstaigų, Seimo kontrolierius apgailestaudamas pažymi, kad vis dar daugumoje šalies socialinės globos įstaigų jų gyventojų psichologinių paslaugų poreikis apskritai nepripažįstamas, o psichologinės paslaugos neprieinamos. Seimo kontrolierius visų pirma pastebi, jog tam, kad būtų užtikrinta gyventojo socialinė gerovė ir suteikta savalaikė psichologinė pagalba, turi būti atliekamas asmens psichologinės pagalbos poreikio vertinimas. Vis dėl to tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai globotinių psichologinės pagalbos poreikis nustatomas darbuotojams stebint jų elgesį arba pagal gydytojo rekomendaciją, tačiau specializuotos metodikos, kaip turėtų būti vertinamas socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinės pagalbos poreikis, nėra. Seimo kontrolierius apgailestauja, kad psichologinė pagalba vertinama tik kaip dedamoji socialinės globos dalis.
„Senyvo amžiaus arba negalią turintys asmenys, kurie niekada nėra bendravę su psichologu, ne visada geba patys adekvačiai suvokti psichologinės pagalbos poreikį, nes dažnai tai jiems asocijuojasi su psichikos ligomis ar medikamentų paskyrimu. Susirūpinti verčia tai, kad tyrimo metu pastebėjome ydingą praktiką, kuomet psichologinių paslaugų vertinimą atlieka psichologinio išsilavinimo neturintys asmenys, o tai gali ne tik daryti neigiamą įtaką gyventojo emocinei būsenai, bet ir psichologinių paslaugų poreikio netinkamam identifikavimui“, - susirūpinęs teigia Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Be to, Seimo kontrolierius pastebi, kad, vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu, socialinės priežiūros paslaugos apima psichosocialinę pagalbą, kuri apibrėžiama kaip socialinės, psichologinės, sielovados pagalbos suteikimas ir organizavimas asmenims, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems stiprių emocinių išgyvenimų, ir jų šeimoms, artimiesiems. Vis dėlto tuo metu, kai buvo atliekamas tyrimas, galiojančiuose teisės aktuose sąvokos „psichologas“, „psichosocialinė pagalba“, „sielovados specialistas“ ir „sielovada“ nėra apibrėžtos, taip pat nėra numatyta, kokius reikalavimus turi atitikti psichologas ir sielovados specialistas. Socialinės globos įstaigose galinčių dirbti psichologų veiklos sąlygos teisės aktuose nėra nustatytos, o tai lemia ne tik praktines problemas, bet taip pat neigiamai veikia ir socialinės globos įstaigose gyvenančius vyresnio amžiaus asmenis bei psichikos arba proto negalią turinčius asmenis, nes jie negauna psichosocialinės ar psichologinės pagalbos arba gauna ją netinkamą.
Vis dėlto Seimo kontrolieriaus atkreipė dėmesį ir į tai, kad kelios socialinės globos įstaigos tyrimo metu pateikė informaciją, jog psichologas jose nedirba, tačiau yra sielovados arba dvasinio tobulėjimo darbuotojų, atliekančių psichologo funkcijas. Sielovados specialistas, dvasininkas kvalifikuoto psichologo atstoti negali ir jo pakeisti neturėtų.
„Nors sielovados paslaugų kai kurių globos įstaigų gyventojai, ypač religingieji, neabejotinai pageidauja, tokia paslauga jiems reikalinga, tačiau, manytina, jog psichologinės pagalbos paslaugos bei sielovada, nors abi šios paslaugos ir yra nukreiptos į asmens vidinių psichikos procesų analizavimą ir gali papildyti viena kitą, neturi būti tapatinamos. Lietuvos psichologų sąjungos atstovų nuomone, sielovados specialistas, dvasininkas, neturintis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais pripažinto psichologo išsilavinimo ir neužsiimantis psichologo profesine veikla, kvalifikuoto psichologo atstoti negali ir jo pakeisti neturėtų“, - pastebi Seimo kontrolierius.
Svarbu ir tai, kad iš tiesų už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą atsako savivaldybės, kontroliuodamos bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Vis dėlto pastebėtina, jog tik 15 proc. globos įstaigų informavo, kad jos kreipėsi arba artimiausiu metu ketina kreiptis į savivaldybę dėl nemokamų psichologo konsultacijų, bendradarbiavimo sutarties su visuomenės sveikatos biuru pasirašymo, mokymų įstaigos darbuotojams organizavimo ir finansinės paramos tokiai veiklai, įskaitant projektus, skyrimo. Dalis savivaldybių tyrimo metu patvirtino, kad gyventojų psichologinių paslaugų poreikis patenkinamas tik iš dalies arba nepatenkinamas dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo.
„Persikėlimas gyventi į socialinės globos namus vyresnio amžiaus asmenims arba asmenims su negalia yra emociškai labai sudėtingas procesas, nes pakinta asmens aplinka, atsiranda tam tikros naujos gyvenimo socialinės globos įstaigoje taisyklės, prie kurių reikia prisiderinti, priprasti. Itin svarbu, kad visi šiuo, emociškai sunkiu, periodu asmenį supantys socialinės globos įstaigos darbuotojai turėtų atitinkamų psichologinių žinių ir specialių bendravimo gebėjimų, kas padėtų užtikrinti sklandesnį ir spartesnį į socialinės globos įstaigą persikėlusio asmens adaptacijos procesą“, - nerimauja Seimo kontrolierius. Seimo kontrolierius teigia, kad praktikoje įstaigų darbuotojai nevienodai reaguoja į įvairų globotinių elgesį, neturi įgūdžių, kaip elgtis kilus konfliktui tarp gyventojų ar susidarius kitoms gyventojų socialinę gerovę neigiamai veikiančioms situacijoms. Dėl itin plataus socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinių poreikių spektro būtina ne tik užtikrinti psichologo paslaugų prieinamumą socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, tačiau ir nuolat kelti globos įstaigų darbuotojų kvalifikaciją konfliktų, patyčių, smurto ar kitokio netinkamo elgesio bei savižudybių prevencijos srityse, taip pat tobulinti įgūdžius, kurie padėtų profesionaliai valdyti agresyvų asmens elgesį, suteikti asmeniui emocinę pagalbą.
Rekomendacijos
Įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, Seimo kontrolierius atkreipė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėmesį į būtinybę išsiaiškinti, ar senyvo amžiaus asmenų ir asmenų su negalia socialinės globos įstaigų, kurių steigėja yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, gyventojams yra prieinamos psichologų paslaugos, ir nustatyti šių paslaugų poreikį bei prisidėti užtikrinant psichologinių paslaugų planavimą, organizavimą ir teikimą tokių globos įstaigų gyventojams.
Seimo kontrolierius taip pat pabrėžė būtinybę patvirtinti suaugusių asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo metodiką psichologams, be kita ko, užtikrinti, kad toks vertinimas būtų atliekamas tik dalyvaujant atitinkamą psichologinį išsilavinimą turintiems specialistams (psichologams). Seimo kontrolierius taip pat pateikė su tuo susijusias rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėms bei suaugusių asmenų su negalia ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigoms.
Perėjimas nuo Institucinės Globos prie Bendruomeninių Paslaugų
Didėjantis dėmesys bendruomenės gerovei ir kokybiškų paslaugų teikimui yra itin svarbus, ypač kai kalbama apie asmenis, turinčius proto ir psichikos negalią. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įvairios iniciatyvos ir projektai Lietuvoje siekia užtikrinti, kad kiekvienas asmuo gautų reikiamą pagalbą, galėtų gyventi oriai ir aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Palangos miesto savivaldybės administracija įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione“. Šio projekto tikslas - pereiti nuo tradicinių globos įstaigų prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, siekiant sukurti sąlygas asmenims su psichikos ir (ar) intelekto negalia gyventi savarankišką gyvenimą savo bendruomenėje. Tai reiškia, kad asmenys, anksčiau gyvenę institucinėse globos įstaigose, dabar turi galimybę gauti reikiamą pagalbą savo namuose ar bendruomenės aplinkoje.
Atvejo vadybininko vaidmuo
Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio Palangoje teikiamos atvejo vadybininko paslaugos. Vykdant šį projektą, Palangos miesto savivaldybėje teikiamos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos darbui su suaugusiais darbingo amžiaus asmenimis, turinčiais psichikos ir (ar) intelekto negalią. Atvejo vadybos procesu siekiama suteikti individualias paslaugas ir pagalbą, kurios atitiktų kiekvieno asmens poreikius ir padėtų jiems įsilieti į visuomenę.
Atvejo vadybininkas padeda projekto dalyviams struktūruoti kasdieninę veiklą, rasti sprendimus, organizuoti reikalingą kompleksinę pagalbą. Šios paslaugos apima sveikatos priežiūros, finansinio raštingumo, teisinius, socialinius klausimus, bei visais kitais gyvenimo aspektais, tokiais kaip emocinė gerovė, savarankiškumas, bendravimas su kitais žmonėmis. Svarbu pabrėžti, kad šios paslaugos yra nemokamos ir prieinamos visiems darbingo amžiaus Palangos gyventojams, turintiems psichikos ir (ar) intelekto negalią, taip pat jų šeimoms ir globėjams. Projektas teikia pagalbą ir paramą bei skatina bendruomenės narių integraciją.
Palangos miesto savivaldybėje atvejo vadybos paslaugas teikia atvejo vadybininkė Laura Šimkevičienė, su kuria galima susisiekti šiais kontaktais: Vytauto g. 112, LT-00153 Palanga, kab. +370 460 34 164, mob. +370 690 58 607, el. p.
Veiksmingas bendradarbiavimas
Organizuodama pagalbą projekto dalyviams, atvejo vadybininkė bendradarbiauja su įvairiais kompleksinių paslaugų teikėjais, tarpininkauja projekto dalyvių klausimais su VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriumi, VŠĮ Palangos asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centru, Palangos visuomenės sveikatos biuru, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Palangos skyriumi bei kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, palaiko glaudų bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros specialistais. Tai leidžia sukurti veiksmingą pagalbos tinklą bei užtikrinti, kad asmenims būtų teikiamos ne tik pagrindinės paslaugos, bet ir integruotos paslaugos, apjungiančios sveikatos priežiūrą, socialinę pagalbą, švietimą ir kt.
Teigiami pokyčiai
Džiugina projekto dalyviai, kurie, pasinaudoję atvejo vadybininko paslaugomis, įgijo pasitikėjimo savimi ir sėkmingai įsidarbino, pradėjo lankyti Palangos miesto socialinių paslaugų centro socialinių dirbtuvių bei Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos užsiėmimus, dalyvauja kompiuterinio raštingumo mokymuose Palangos savivaldybės viešojoje bibliotekoje bei kt. Asmenys, kurių gyvenimai keitėsi ir keičiasi Pertvarkos projekto ir kompleksinių paslaugų dėka, džiaugiasi naujais gyvenimo kokybės aspektais - didesniu savarankiškumu, emocine gerove ir užimtumo galimybėmis. Šios paslaugos leidžia asmenims atrasti savo stipriąsias puses, įveikti sunkumus ir siekti tikslų. Bendruomenė, matydama šias teigiamas pokyčių istorijas, tampa tvirtesnė ir vieningesnė. Tai - svarbus žingsnis link labiau įtraukios ir socialiai atsakingos bendruomenės, kuri rūpinasi visų savo narių gerove.
Kiti Svarbūs Projektai ir Iniciatyvos
Jau startavo Institucinės globos pertvarkos projekto antrasis etapas - projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra” (projekto Nr. Jį nuo 2020 m. Šio projekto tikslas - bendruomeninių paslaugų plėtra darbingo amžiaus asmenims, turintiems psichikos ir (ar) proto negalią. „Bendruomeninės paslaugos - puiki alternatyva institucinei globai. Įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros ir kitokios paslaugos užtikrina galimybę negalią turinčiam asmeniui gyventi tarp mūsų visų ir tuo pačiu gauti specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens poreikius.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“ Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009 (Toliau- Projektas), finansuojamą pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. Pagrindinė projektu sprendžiama problema - Vilniaus regione asmenims, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią (toliau - tikslinės grupės asmenys), nėra galimybių gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dalyvauti jame nepatiriant socialinės atskirties. Projektu siekiama spręsti problemą, t. y.
tags: #psicholigines #pagalbos #poreikio #ataskaita #soc #globos
