Krikščionių sąjunga - šiemetinė naujagimė: gimė vos vasario pradžioje, paskui turėjo problemų dėl registravimo, nes paaiškėjo, kad dalis naujos partijos steigėjais pasiskelbusių asmenų priklauso kitoms, bet kovo 10 d. pagaliau įregistruota.
Planuota, kad į tokią partiją susijungs filosofo Vytauto Radžvilo visuomeninių darinių ir ekskonservatoriaus R.J.Dagio buriami krikščioniškąsias vertybes išpažįstantys asmenys, pernai rugpjūtį net pasirašytas bendras kvietimas steigti tokią politinę jėgą. Tačiau įsteigtos dvi atskiros partijos, o V.Radžvilas viešai pareiškė, kodėl. Pasak jo, pamatę R.J.Dagio įsteigtos Krikščionių sąjungos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma: "Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose. Ir dabar jis drąsiai renka socialistus, komunistus, kosmopolitus ir liberalus į vieną darinį."
R.J.Dagys gimęs tremtyje - Karagandos srityje Kazachstane, į Lietuvą jo šeimai leista grįžti 1964-aisiais. Nepriklausomybės priešaušriu jis buvo ir profsąjungų aktyvistas, veikė profsąjungų Sąjūdžio grupėje, buvo Socialdemokratų partijos narys, ir ne eilinis - pirmininko pavaduotojas. Tačiau nauja politinė jėga Seimo rinkimuose liko paskutinė su mažiau nei 0,5 proc. balsų, paskui savivaldybių tarybų rinkimuose tesulaukė 0,06 proc. ir laimėjo vienintelį mandatą. 2002 m. R.J.Dagys kandidatavo į prezidentus, bet liko paskutinis su vos 0,09 proc. R.J.Dagys paliko savo sukurtą partiją ir 2003 m. tapo konservatoriumi. Ir joje kilo karjeros laiptais: buvo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo narys, 2008-2009 m. Dabar jis baigia šeštą savo kadenciją Seime, yra Tarptautinio katalikų parlamentarų tinklo narys.
Tačiau pernai birželį jo keliai su konservatoriais išsiskyrė. Konfliktas kilo susikirtus partijos ir R.J.Dagio pozicijoms dėl Mindaugo Puidoko siūlomų įstatymo pataisų, kuriomis fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik žymus skausmas, o psichologiniu smurtu - ir prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas. Partija tokioms nuostatoms prieštaravo, tačiau R.J.Dagys atsisakė atsiimti jas remiantį savo parašą. Be to, jis kritikavo, kad partijos kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė nusisuka nuo krikščioniškųjų vertybių.
Krikščionių sąjungos rinkimų sąrašo gale - ir R.J.Dagio sūnus Marius, o tokių šeiminių duetų - ne vienas.
Kiti Krikščionių Sąjungos kandidatai ir jų biografijos
Antras sąraše Egidijus Vareikis - Krikščionių sąjungos bendraautoris. Beje, jis, kaip ir jo bendraamžis R.J.Dagys, Kaune baigė mokyklą, Vilniaus universitete - chemiją, dirbo mokslinį darbą, yra gamtos mokslų daktaras.
E.Vareikis buvo katalikiškų leidinių "Katalikų pasaulis", "Naujasis židinys", "Tėvynės sargas" bendradarbis, 1991-1992 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėju. Priklausė Krikščionių demokratijų partijai, po to - nuo jos atskilusiai Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai, o šiai susijungus su Liberalų ir Centro sąjungomis tapo Liberalų ir centro sąjungos nariu. 2004 m. Nors visą laiką deklaravo besilaikantis krikščioniškųjų vertybių, E.Vareikis ne kartą sukėlė skandalus savo nederamu elgesiu. Jis buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, o 2013 m. girtas neįleistas į lėktuvą, kuriuo turėjo skristi į Tarptautinio katalikų įstatymų leidėjų renginį. Konservatoriai ragino jį palikti Seimą, suspendavo jo dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. Tačiau jis vis tiek vyko į ET Parlamentinės Asamblėjos sesiją, o iš Seimo nesitraukė. 2016 m. Seimo mandatą E.Vareikis laimėjo jau su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tikino, kad ši partija jam artima savo vertybėmis. Rinkimų sąraše jis buvo paskutinis, bet rinkėjų reitinguotas į 23 poziciją.
Sąrašą reitingavo visi partijos nariai, tad, pasak R.J.Dagio, aukšta trečia pozicija Jonui Viesului, matyt, teko todėl, kad jis aktyvus žmogus. Jis - įmonių "Ferogama" ir "Santra" direktorius, 1995 m. buvo Verslininkų asociacijos, o 1996-1998 m. - Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas. Jis - trijų poezijos knygų autorius, šachmatų entuziastas, 2011-ųjų birželį net tapo Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. J.Viesului šie rinkimai - ne debiutiniai: 2009 m. jis kandidatavo į Europos Parlamentą su "Lietuvos keliu", kuriam vadovavo Lilijana Astra, bet partija liko paskutinė. 2011 m. į Kauno miesto tarybą jis ketino kandidatuoti su Kęstučiu Pūko lyderiaujama koalicija "Kitokia Lietuva".
Šie rinkimai nėra debiutiniai ir ketvirtam sąraše Vaidievučiui Ipolitui Geralavičiui - ekonomikos profesoriui, mokslų daktarui, buvusiam Lietuvos banko valdybos nariui, buvusiam Lietuvos ambasadoriui Vokietijoje. 2012 m. į Seimo rinkimus jis ketino eiti su "Tvarka ir teisingumu", bet paskui tarp kandidatų jo nebuvo.
Septintas dešimtuke Remigijus Jucevičius - katalikiškų radijo laidų "Gerosios naujienos centras" valdytojas, misionieriško labdaros fondo "Šviesa rytuose", UAB "Labas, Klaipėda" direktorius, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narys.
Penktas rikiuotėje Eligijus Dzežulskis-Duonys yra kitos - Krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas, ir tai, pasak R.J.Dagio, rimta paraiška, kad šios partijos bus kartu. E.Dzežulskis-Duonys 2003-2007 m. Jis yra buvęs Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos, šiai susijungus su liberalais ir centristais - Liberalų ir centro sąjungos narys. 2012 m. į Seimą jis kandidatavo su visuomeniniu judėjimu "Taip", o 2015-aisiais jau buvo visuomeninio rinkimų komiteto "Kaunas plius Puteikis" kandidatas į Kauno merus, bet jam paramą išreiškė tik 2,8 proc.
Rinkimuose debiutuoja Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos ir Kauno krašto profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Edita Morkūnienė.
Dešimtuką užbaigia pirmą kartą rinkimuose kandidatuojantis, bet politiniuose sluoksniuose gerai žinomas Audrius Penkauskas. Po darbo VSD A.Penkauskas aštuonerius metus dirbo Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktoriumi.
Krikščioniškųjų vertybių politikoje svarba ir Krikščionių Sąjungos vizija
R.J.Dagys aiškina, kad įvairių krikščioniškų konfesijų žmones vienijanti Krikščionių sąjungos idėja gimė diskutuojant su bažnytine bendruomene. Tokių partijų buvo - 1990 m. atsikūrusi Krikščionių demokratų partija buvo rimta politinė jėga, kelių valdančiųjų koalicijų ir Vyriausybių narė. Tačiau paskui prasidėjo skilimai, jungimaisi, kol 2008 m. krikdemai susijungė su konservatoriais. Tiesa, jau beveik du dešimtmečius egzistuoja (tiksliau, vegetuoja, nes jau net nedalyvavo Seimo rinkimuose) Krikščioniškosios demokratijos partija.
Krikščionių sąjunga žada krikščioniškosiomis vertybėmis paremtą politiką, jos pagrindinis motyvas: kas gerai šeimai - tas gerai valstybei, bet gina tik vyro ir moters santuoką.
R.J.Dagys tikisi rinkimuose gauti tiek balsų, kad galėtų atsverti, anot jo, dabar vyraujančią liberaliąją pusę. Pagal jo turimas apklausas, tokios partijos pageidauja apie trečdalis piliečių. Tačiau "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" rugsėjo apklausoje ją paremti ketino vos 1 proc.
Krikščionis ir politika (John MacArthur)
Kandidatų sąrašas (1-10):
- R.J.Dagys
- Egidijus Vareikis
- Jonas Viesulas
- Vaidievutis Ipolitas Geralavičius
- Eligijus Dzežulskis-Duonys
- Edita Morkūnienė
- Remigijus Jucevičius
- Audrius Penkauskas
- Marius Dagys
- Kiti kandidatai
tags: #edita #morkuniene #solidarumas #gimusi
