Prolaktinas (PRL) yra polipeptidinis hormonas, kurį gamina ir į kraują išskiria priekinė hipofizės (posmegeninės liaukos) dalis. Šis hormonas atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose organizmo procesuose, tačiau jo pagrindinė ir geriausiai žinoma funkcija yra susijusi su pieno gamybos reguliacija.
Po gimdymo padidėjusi prolaktino koncentracija užtikrina sėkmingą laktaciją ir apsaugo moterį nuo pakartotinio nėštumo. Nors pagrindinis prolaktino gamybos šaltinis yra hipofizė, nedidelius jo kiekius gali gaminti ir kiti audiniai: gimda, krūtų audinys, prostata, riebalinis audinys ir net imuninės ląstelės.
Kas yra Prolaktinas?
Prolaktinas (PRL) - tai polipeptidinis hormonas, kurį gamina ir į kraują išskiria priekinė hipofizės (posmegeninės liaukos) dalis, vadinama adenohipofize. Hipofizė - tai mažytė, žirnio dydžio liauka, esanti smegenų pamate, tačiau jos funkcijos yra milžiniškos. Ji dažnai vadinama „orkestro dirigentu“, nes reguliuoja daugelio kitų endokrininių liaukų veiklą.
Prolaktiną gamina ir išskiria hipofizės laktotropinės ląstelės. Jų veiklą slopina pogumburio ląstelių gaminamas dopaminas, patenkantis iš pogumburio į hipofizę per piltuvėlį ir veikiantis laktotropinių ląstelių D2 receptorius. Jeigu dėl bet kokių priežasčių sutrinka dopamino patekimas iš pogumburio į hipofizę, prolaktino sekrecija didėja ir vystosi hiperprolaktinemija.
Kiti veiksniai, skatinantys prolaktino sintezę ir sekreciją, yra estrogenai, tirotropiną atpalaiduojantis hormonas ir dopamino receptorių antagonistai. Nėštumas ir žindymas yra būklės, kurioms būdinga ženkli fiziologinė hiperprolaktinemija.
Prolaktino funkcija ir svarba organizme
Pagrindinė prolaktino funkcija yra pieno gamybos reguliacija. Jo sintezę hipofizėje tiesiogiai skatina žindymas, stresas, dehidratacija, lytiniai santykiai, miegas ir estrogenai. Be to, prolaktinas stimuliuoja gimdos lygiuosius raumenis gimdymo metu.
Nėštumo metu prolaktino koncentracija padidėja 10-20 kartų. Didelė šio hormono koncentracija gali slopinti kiaušidžių ir sėklidžių funkciją, ovuliaciją bei FSH ir LH sekreciją. Dėl to prolaktino padidėjimas dažnai tampa menstruacijų sutrikimų ar nevaisingumo priežastimi.
Kai kuriais atvejais prolaktino padidėjimas gali būti vienintelė menstruacinio ciklo sutrikimo ar visiško mėnesinių nebuvimo priežastis. Esant padidėjusiai prolaktino koncentracijai, gali atsirasti krūtų išskyrų, jos gali padidėti ir tapti jautrios. Be to, prolaktinas gali sukelti viso organizmo padidėjusį jautrumą, dirglumą ar depresiją, o tai prisideda prie premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų atsiradimo.
Padidėjus prolaktino koncentracijai kraujyje, galima įtarti hipofizės naviką - prolaktinomą. Tokiu atveju būtina atlikti papildomus diagnostinius tyrimus. Taip pat prolaktino koncentracija gali padidėti sergant metastaziniu krūties vėžiu.
Maža prolaktino koncentracija pastebima, kai po gimdymo nesigamina pienas, arba esant destrukcinėms hipofizės ligoms. Be to, prolaktino kiekį gali reikšmingai paveikti medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimas.
Vyrams padidėjęs prolaktino kiekis slopina testosterono sintezę, sukelia erekcijos sutrikimus ir impotenciją. Todėl prolaktino tyrimai yra itin svarbūs diagnozuojant nevaisingumo priežastis, menstruacinio ciklo ar erekcijos sutrikimus.
Hiperprolaktinemija: Kas Tai Yra?
Padidėjęs prolaktino kiekis, vadinamas hiperprolaktinemija, gali sukelti įvairių simptomų, kurie priklauso nuo lyties ir būklės sudėtingumo. Hiperprolaktinemija moterims nustatoma 3 kartus dažniau negu vyrams. Paprastai ši patologija diagnozuojama 25-34 metų pacientų grupėje, tačiau retais atvejais gali išsivystyti vaikams ir paaugliams.
Kadangi prolaktiną gamina hipofizės laktotropinės ląstelės, jo koncentracijos kraujyje padidėjimas dažniausiai būna dėl veiksnių, sukeliančių šių ląstelių hiperplaziją arba hiperfunkciją, hipofizės pažeidimą arba sulėtėjusį hormono metabolizmą.
Priežastys
Hiperprolaktinemija - tai būklė, kai prolaktino koncentracija kraujyje yra padidėjusi. Tai viena dažniausių hipofizės patologijų.
Fiziologinės priežastys (normalios būklės):
- Nėštumas ir žindymas: Tai pati natūraliausia ir akivaizdžiausia priežastis.
- Stresas: Tiek fizinis (pvz., intensyvi treniruotė, trauma), tiek emocinis stresas gali laikinai padidinti prolaktino lygį.
- Miego fazė: Prolaktino lygis natūraliai pakyla miego metu, ypač gilaus miego fazėje, ir pasiekia piką ankstyvą rytą.
- Valgymas: Ypač daug baltymų turintis maistas gali šiek tiek padidinti prolaktino koncentraciją.
- Krūtų stimuliacija: Ne tik žindymas, bet ir bet kokia kita spenelių stimuliacija (pvz., lytinių santykių metu) gali sukelti trumpalaikį prolaktino šuolį.
Patologinės ir farmakologinės priežastys:
- Prolaktinoma: Tai dažniausia patologinės hiperprolaktinemijos priežastis. Prolaktinoma yra gerybinis hipofizės auglys (adenoma), kuris nekontroliuojamai gamina prolaktiną. Priklausomai nuo dydžio, jos skirstomos į mikroprolaktinomas (mažesnės nei 10 mm) ir makroprolaktinomas (didesnės nei 10 mm). Išreikštą patologinę hiperprolaktinemiją dažniausiai sukelia hipofizės laktotropinių ląstelių adenomos - prolaktinomos, sudarančios apie 40% visų hormonus sekretuojančių hipofizės adenomų.
- Hipotalamo ligos: Bet kokie pažeidimai ar augliai hipotalamo srityje gali sutrikdyti dopamino gamybą ar jo transportavimą į hipofizę, taip „atlaisvindami“ prolaktino gamybą.
- Hipofizės kojytės suspaudimas: Augliai, traumos ar uždegiminiai procesai gali suspausti hipofizės kojytę - struktūrą, jungiančią hipofizę su pagumburiu. Taip sutrinka dopamino patekimas į hipofizę. Kadangi pogumburio dopaminas slopina prolaktino sekreciją, bet kokių hipofizės navikų ar kitų paraseliarinių darinių sukeltas hipofizės piltuvėlio pakenkimas ar suspaudimas lemia hiperprolaktinemiją, kuri dažniausiai būna saikinga.
- Pirminė hipotirozė: Esant sumažėjusiai skydliaukės funkcijai, pagumburis gamina daugiau tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH), kuris ne tik skatina hipofizę gaminti skydliaukę stimuliuojantį hormoną (TSH), bet ir tiesiogiai stimuliuoja prolaktino gamybą. Prolaktino sekreciją skatina pogumburio gaminamas tirotropiną atpalaiduojantis hormonas, todėl pacientams, sergantiems pirmine hipotiroze, pasireiškia nežymi hiperprolaktinemija, kuri išnyksta paskyrus gydymą levotiroksinu.
- Lėtinis inkstų nepakankamumas: Sutrinka prolaktino pašalinimas iš organizmo. Nežymi hiperprolaktinemija gali pasireikšti pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, nes sulėtėja prolaktino klirensas ir suintensyvėja prolaktino gamyba.
- Kepenų cirozė: Sutrinka hormonų metabolizmas.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Šiek tiek padidėjęs prolaktino lygis nustatomas daliai moterų, sergančių PKS, nors tikslus ryšys vis dar tiriamas.
- Vaistai: Tai labai dažna hiperprolaktinemijos priežastis. Prolaktino lygį gali didinti daugelis vaistų, ypač tie, kurie veikia dopamino receptorius: antipsichotikai (neuroleptikai), kai kurie antidepresantai (ypač tricikliai), vaistai nuo pykinimo (pvz., metoklopramidas), kai kurie vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio (pvz., verapamilis, metildopa), estrogenai (didėlėmis dozėmis), opioidai. Dažniausia ne navikinės kilmės hiperprolaktinemijos priežastis yra vaistai.
Jei nenustatoma nei viena iš aukščiau minėtų priežasčių, diagnozuojama idiopatinė hiperprolaktinemija (reiškianti, kad priežastis nežinoma). Daugelis fiziologinių būklių, įskaitant nėštumą, maitinimą krūtimi, stresą, fizinį krūvį ir miegą, o taip pat kai kurie vaistai, inkstų, skydliaukės ir sisteminės ligos bei galvos smegenų augliai gali sukelti prolaktino koncentracijos padidėjimą.
Simptomai Padidėjus Prolaktino Lygiui
Hiperprolaktinemija gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo lyties:
Simptomai moterims:
- Menstruacijų sutrikimai: Gali pasireikšti nuo nereguliarių ciklų iki visiško menstruacijų nebuvimo (amenorėjos). Dėl hormonų disbalanso gali sumažėti ovuliacija, sukeliant nevaisingumą. Jeigu hiperprolaktinemija prasideda jauname amžiuje, prieš menarche, amenorėja būna pirminė. Dažniausiai hiperprolaktinemija prasideda po lytinio brendimo, todėl vystosi menstruacijų ciklo sutrikimai, oligomenorėja ir antrinė amenorėja.
- Galaktorėja: Nenormalus pieno išsiskyrimas iš krūtų be žindymo, kuris gali būti vienpusis arba abipusis. Šis simptomas ypač aktualus moterims, kurios nėra neseniai gimdžiusios. Galaktorėja (spontaninė arba paspaudus spenelius, dažniau abipusė nei vienpusė) randama iki 80% pacienčių.
- Nevaisingumas: Padidėjęs prolaktino kiekis slopina ovuliaciją, dėl ko sunku pastoti. Tai viena pagrindinių hiperprolaktinemijos pasekmių.
- Libido sumažėjimas: Hormonų disbalansas dažnai lemia sumažėjusį seksualinį potraukį. Pacientės taip pat gali skųstis sumažėjusiu libido, skausmingu lytiniu aktu, makšties sausumu, svorio didėjimu ir nedideliu hirsutizmu.
- Krūtų jautrumas: Kai kurios moterys praneša apie padidėjusį krūtų jautrumą ar skausmą, net jei menstruacijų ciklas atrodo normalus.
- Kaulų tankio sumažėjimas: Kaulų tankio sumažėjimas išsivysto kaip antrinis simptomas dėl hiperprolaktinemijos sukeliamo lytinių hormonų sekrecijos slopinimo.
Simptomai vyrams:
- Sumažėjęs libido: Hiperprolaktinemija gali slopinti testosterono gamybą, dėl ko labai sumažėja seksualinis potraukis. Vyrams hiperprolaktinemija dažniausiai pasireiškia sumažėjusiu lytiniu potraukiu, erekcijos sutrikimais, oligospermija ar nevaisingumu.
- Erekcijos sutrikimai: Prolaktino perteklius sutrikdo hormonų pusiausvyrą, sukeliant nuolatinius erekcijos sunkumus.
- Ginekomastija: Krūtų audinio padidėjimas gali sukelti ne tik fizinį diskomfortą, bet ir psichologinį stresą. Retais atvejais apžiūrint randama ginekomastija ir galaktorėja.
- Nevaisingumas: Spermos gamybos kokybė ir kiekis gali reikšmingai sumažėti dėl prolaktino poveikio.
- Sumažėjęs plaukuotumas.
Bendrieji Simptomai:
- Galvos skausmai: Hipofizės navukai, vadinami prolaktinomomis, gali spausti aplinkinius audinius, sukelti intensyvius galvos skausmus. Jeigu hiperprolaktinemijos priežastis yra makroprolaktinoma, abiejų lyčių asmenims gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, akipločio sutrikimai, regos netekimas ir oftalmoplegija.
- Regėjimo sutrikimai: Didelė prolaktinoma gali spausti regos nervus, sukeldama regėjimo lauko susiaurėjimą arba neryškų matymą.
- Nuovargis: Hormonų disbalansas dažnai lemia nuolatinį fizinį ir psichinį nuovargį, kuris nepraeina net pailsėjus.
- Depresija: Nuotaikos svyravimai ir emocinės būklės pokyčiai yra būdingi hiperprolaktinemijos simptomai.
- Hirsutizmas: Per didelis kūno ir veido plaukuotumas.
Prolaktinoma - priežastys, simptomai, diagnozė, gydymas, patologija
Prolaktinoma - tai gerybinis hipofizės (posmegeninės liaukos) priekinės dalies navikas (adenoma), išskiriantis hormoną prolaktiną. Tai dažniausiai pasitaikantis hormoniškai aktyvus hipofizės navikas.
Tikslus prolaktinomos paplitimas nėra žinomas. Nors nedidelės, simptomų nesukeliančios hipofizės adenomos yra gana dažnos, tačiau kliniškai pasireiškianti prolaktinoma pasitaiko retai (maždaug 1 iš 7-10 000 žmonių). Skaičiuojama, kad prolaktinomos gali sudaryti apie 25-30% visų hipofizės auglių. Šis navikas dažniau nustatomas moterims, nei vyrams. Moterims dažnai (apie 90%) yra nustatomos mažos adenomos (<10mm), o tarp vyrų šiek tiek dažnesnės (apie 60%) didelės (>10mm) prolaktinomos. Dažniau prolaktinoma nustatoma 20-50 metų amžiuje, bet gali pasitaikyti ir bet kuriame amžiuje.
Priežastys, dėl ko išsivysto prolaktinoma nėra žinomos. Dauguma šių navikų pasireiškia sporadiškai, t.y. atsitiktiniai, nesusiję su paveldimumu. Tačiau kai kurie pacientai turi paveldimą genetinį sutrikimą, vadinamą 1 tipo daugybine endokrinine neoplazija (MEN1), kuriam be prolaktinomos dar yra būdinga navikai dvylikapirštėje žarnoje, prieskydinėse liaukose, kasoje. Maža dalis pacientų turi paveldimą polinkį prolaktinomai (giminėje yra sergančių prolaktinoma), bet neturi MEN1 sindromo, tačiau genai, atsakingi už šį paveldimumą, nėra žinomi.
Moterims prolaktinomos simptomai pasireiškia anksčiau, negu vyrams, kai navikas dar būna mažas. Joms būdinga mėnesinių ciklo sutrikimai: retos mėnesinės (oligomenorėja), nereguliarus mėnesinių ciklas ar išnykusios mėnesinės (amenorėja). Mergaitėms gali vėluoti pirmos mėnesinės. Taip pat prolaktinoma gali sukelti vaisingumo sutrikimus. Dideliai daliai pacienčių pasireiškia galaktorėja - pieno išsiskyrimas iš krūtų moteriai, kuri nėra nėščia ar maitinanti. Moterims taip pat gali sumažėti lytinis potraukis, dėl makšties sausumo tampa skausmingi lytiniai santykiai, gali pasireikšti osteoporozė.
Vyrams prolaktinoma taip pat gali pasireikšti sumažėjusiu lytiniu potraukiu ir potencija, rečiau pasitaiko ginekomastija (pieno liaukų padidėjimas) ar sumažėjęs vaisingumas, retai pasireiškia galaktorėja. Taip pat vyrams būdinga sumažėjęs plaukuotumas. Berniukams būdinga sutrikęs augimas, uždelstas lytinis brendimas.
Jei prolaktinoma yra pakankamai didelė, dėl aplinkinių struktūrų spaudimo gali pasireikšti kitų hipofizės hormonų trūkumas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimai.
Diagnostika
Prolaktinomai būdinga padidėjęs hormono prolaktino kiekis kraujyje. Radus padidėjusį prolaktino kiekį, gydytojas pirmiausia turi išsiaiškinti, ar nėra kitų priežasčių, galėjusių sukelti jo padidėjimą. Prolaktino padidėjimą gali provokuoti paciento vartojami vaistai: neuroleptikai, antidepresantai, opiatai, verapamilis, metildopa ir kt. Esant vaisingo amžiaus moteriai, kuri skundžiasi mėnesinių ciklo išnykimu (vienas iš prolaktinomos simptomų), pirmiausia atliekamas nėštumo testas, nes nėštumo metu fiziologiškai padidėja prolaktino kiekis.
Kita priežastis, dėl ko gali padidėti prolaktinas, tai skydliaukės patologija (hipotirozė), dėl to atliekami su skydliauke susijusių hormonų tyrimai (TTH, tiroksino). Prolaktino kiekio padidėjimą gali sukelti ir lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas ar sunkios kepenų ligos, todėl atliekami tyrimai, kad įvertinti inkstų ir kepenų funkciją.
Be minėtų tyrimų, reikia nustatyti ir kitų hipofizės išskiriamų hormonų kiekį kraujyje, kad įvertinti, ar nėra jų trūkumo dėl galimo hipofizės spaudimo. Prolaktinomai nustatyti ir įvertinti jos dydžiui atliekamas smegenų MRT tyrimas (magnetinio rezonanso tomografija). Gali būti atliekama smegenų KT (kompiuterinė tomografija), tačiau šis tyrimas ne toks tikslus, kaip MRT.
Prolaktino koncentracijos kraujo serume tyrimas laikomas gana tiksliu laboratoriniu tyrimu, todėl klinikinėje praktikoje hiperprolaktinemijos diagnostika paprastai nesukelia problemų. Hiperprolaktinemijos diagnozės nustatymui rekomenduojamas vienkartinis prolaktino koncentracijos kraujo serume matavimas. Koncentracija, viršijanti viršutinę normos ribą, patvirtina hiperprolaktinemijos diagnozę. Rekomenduojama prolaktino tyrimą imti rytinėmis valandomis nevalgius. Vieno tyrimo dažniausiai pakanka diagnozei nustatyti, tačiau, jei kyla abejonių, mėginio ėmimas gali būti kartojamas kitą dieną arba imant kraujo tyrimus 15-20 min. intervalais, nes prolaktinui būdinga pulsinė sekrecija.
Prolaktinomų atveju prolaktino koncentracija serume dažniausiai koreliuoja su naviko dydžiu, ir daugumai pacientų, kuriems prolaktino koncentracija yra padidėjusi virš 10 kartų, randama prolaktinoma. Makroprolaktinomoms (adenomoms >10 mm) dažniausiai būdinga 10-20 kartų padidėjusi prolaktino koncentracija. Šis ryšys tarp prolaktino koncentracijos serume ir naviko dydžio ne visuomet pastovus, naviko dydis ir prolaktino koncentracija gali neatitikti.
Viena iš galimų šio neatitikimo priežasčių yra „kablio efektas“. Tai tyrimo artefaktas, kuris gali įvykti tuomet, kai, atliekant imunoradiometrinius tyrimus, dėl didelės prolaktino koncentracijos serume įsotinami antikūnai. Todėl gaunamos klaidingai žemos prolaktino koncentracijos kraujyje reikšmės. Jeigu hiperprolaktinemija atsiranda dėl hormonų nesekretuojančios hipofizės adenomos, sutrikdančios ryšius tarp pogumburio ir hipofizės, prolaktino koncentracijos padidėjimas dažniausiai būna nedidelis. Kai paciento, sergančio hipofizės makroadenoma, prolaktino koncentracija yra mažesnė nei tikėtasi, tyrimą reikėtų pakartoti praskiedus serumo mėginį santykiu 1:100.
Pacientams, kuriems nustatoma besimptomė hiperprolaktinemija, rekomenduojama atlikti tyrimą dėl makroprolaktino. Nors 85% cirkuliuojančio prolaktino sudaro monomerinė forma (23,5 kDa), serume taip pat yra kovalentiškai susijungusio dimero, „didelio prolaktino“, ir daug didesnio polimerinės formos „didelio didelio prolaktino“. Terminas makroprolaktinemija apibūdina būklę, kai kraujyje cirkuliuoja daug didelės molekulinės masės makroprolaktino. Makroprolaktinas yra mažesnio biologinio aktyvumo, todėl makroprolaktinemija turėtų būti įtariama tuomet, kai nustatoma hiperprolaktinemija, tačiau nepasireiškia tipiški hiperprolaktinemijos simptomai.
Įtarus hiperprolaktinemiją, pirmasis žingsnis yra prolaktino koncentracijos nustatymas kraujo serume. Kadangi prolaktino lygis svyruoja, svarbu tyrimą atlikti tinkamai: ryte, praėjus 2-3 valandoms po pabudimo, nevalgius, ramybės būsenoje. Prieš tyrimą reikėtų vengti streso, intensyvaus fizinio krūvio ir krūtų stimuliacijos.
Jei prolaktino lygis padidėjęs, gydytojas pirmiausia turi atmesti fiziologines ir farmakologines priežastis. Būtina surinkti išsamią anamnezę apie vartojamus vaistus, ligas, menstruacijų ciklą, lytinę funkciją. Taip pat atliekami kiti tyrimai: Nėštumo testas visoms vaisingo amžiaus moterims. Skydliaukės hormonų tyrimas (TSH, FT4), siekiant atmesti hipotirozę. Inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai. Lytinių hormonų tyrimai (LH, FSH, estradiolis moterims, testosteronas vyrams).
Jei atmetus kitas priežastis prolaktino lygis vis tiek išlieka ženkliai padidėjęs (ypač virš 100-200 ng/mL), būtina atlikti galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą su kontrastu. Tai auksinis standartas norint patvirtinti arba paneigti hipofizės adenomos buvimą, įvertinti jos dydį ir lokalizaciją.
Gydymas
Nustačius hiperprolaktinemiją, tolesnė paciento gydymo ir priežiūros taktika priklauso nuo šią būklę sukėlusios priežasties. Paprastai prolaktinomos gydymas pradedamas nuo medikamentų, o jei gydymas jais neefektyvus arba pacientas netoleruoja vaistų, skiriamas chirurginis gydymas - šalinama adenoma. Kartais gali būti kombinuojamas medikamentinis ir chirurginis gydymas. Retai gali būti taikomas spindulinis prolaktinomos gydymas.
Medikamentinis gydymas
Šiuo metu dėl bet kokių priežasčių išsivysčiusi simptominė hiperprolaktinemija yra gydoma skiriant peroralinius dopamino agonistus - kabergoliną, bromokriptiną, kvinagolidą.
Dažniausiai prolaktinomai gydyti vartojami du vaistai - Bromkriptinas arba Kabergolinas. Jie stimuliuoja dopamino receptorius prolaktiną gaminančiose ląstelėse, taip slopina prolaktino išskyrimą tiek navikinėse, tiek normaliose hipofizės ląstelėse.
Dažniausiai prolaktinomos gydymui pasirenkamas vaistas yra Bromkriptinas. Jis prolaktinomos gydymui vartojamas jau daug metų, kur kas ilgiau negu Kabergolinas, todėl yra „išbandytas laiko“ ir saugus preparatas. Dėl šios priežasties Bromkriptinas yra pirmo pasirinkimo vaistas prolaktinoma sergančioms moterims, kurios planuoja pastoti. Bromkriptinas turi būti vartojamas kasdien. Jį vartojant, didžiajai daliai pacientų normalizuojasi prolaktino kiekis, sumažėja didelės adenomos, moterims sugrįžta normalios mėnesinės. Kartais, dar prieš atsistatant mėnesinėms, moteris gali pastoti, todėl reikėtų naudoti apsisaugojimo priemones, kol sugrįš normalus ciklas. Vartojant Bromkriptiną, dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai - tai pykinimas, galvos svaigimas, nosies užgulimas. Kad išvengti šių reakcijų, Bromkriptinas pradedamas skirti nuo mažų dozių ir jos palaipsniui didinamos.
Kabergolinas yra naujesnis vaistas, naudojamas prolaktinomos gydymui. Jis paprastai yra geriau toleruojamas, jo efektyvumas šiek tiek geresnis nei Bromkriptino. Apie 70% pacientų, kuriems neefektyvus gydymas Bromkriptinu, padeda Kabergolinas. Jis veikia ilgiau nei Bromkriptinas, dėl to vaisto pakanka skirti 1-2 kartus per savaitę. Be to, Kabergolino sukeliami šalutiniai poveikiai retesni ir lengvesni negu vartojant Bromkriptiną. Tačiau didžiausias Kabergolino minusas yra didelė šio vaisto kaina.
Jei prolaktino lygis pakilo dėl šalutinio vaistų poveikio, vaistų dozę reikėtų sumažinti arba apskritai pakeisti vaistus kitais. Gydytojas gali rekomenduoti labai veiksmingų ir saugių vaistų, padedančių mažinti prolaktino kiekį.
Jei nustatomas hipogonadizmas - su senėjimu susijęs klinikinis ir biocheminis sindromas, gali būti skiriamas ilgalaikis gydymas hormonais - estrogenais ar testosteronu. Taip pat gali būti skiriama ir dopamino agonistų, padidinančių smegenų jautrumą dopaminui ir padedančių sureguliuoti prolaktino lygį.
Chirurginis gydymas
Jei medikamentinis gydymas neefektyvus arba pacientas netoleruoja vaistų, skiriamas chirurginis gydymas - šalinama adenoma.
Kartais gali būti kombinuojamas medikamentinis ir chirurginis gydymas.
Spindulinis gydymas
Retai (pvz.: prolaktinoma greit atauga po medikamentinio ar/ir chirurginio gydymo) gali būti taikomas spindulinis prolaktinomos gydymas.
Apie 75% ligonių, turinčių galaktorėją ir amenorėją, yra hiperprolaktinemijos požymių. Moterims, neprasidėjus menopauzės periodui ir atsiradus amenorėjai, turi būti nustatomas prolaktinas. Prolaktiną taip pat būtina nustatyti atsiradus galaktorėjai. Esant padidėjusiai prolaktino koncentracijai serume, taip pat galima įtarti hipofizės naviką prolaktinomą.
Įtarus prolaktinomą, būtina atlikti galvos smegenų tomografiją, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimą. Jeigu nustatoma, kad prolaktino koncentracija yra normos ribose, tai dar nereiškia, kad galima visai atmesti prolaktinomos diagnozę.
Jeigu hiperprolaktinemija randama po gimdymo, tai ši būklė dažnai būna susijusi su Chiari-Formel sindromu. Kai kurioms ligonėms, sergančioms prolaktinoma, gali būti virilizmas. Tačiau prolaktino koncentracijos padidėjimas nebūtinai tiesiogiai susijęs su virilizmu.
Jeigu moterims yra amenorėja, prolaktino koncentracijos padidėjimas gali būti vienintelė amenorėjos priežastis. Vyrams hiperprolaktinemija gali būti impotencijos, ginekomastijos ir hipogonadizmo priežastis. Neretai hiperprolaktinemijos metu papildomai padidėja DHEA-s ir 17-ketosteroidų koncentracija. Kartais šis padidėjimas gali būti susijęs su inkstų karcinoma arba bronchogeniniu plaučių vėžiu. Hiperprolaktinemija neretai būna susijusi simptomų grandine: 1) amenorėja; 2) anovuliacija; 3) estrogenų stygius; 4) kaulų mineralinio tankio mažėjimas.
Sumažėjus prolaktino koncentracijai kraujyje, pastebima, kad po gimdymo nesigamina pienas. Jeigu susergama ligomis, kurios pasireiškia destrukciniu hipofizės suardymu, tada prolaktino koncentracija tolydžio mažėja. Prolaktino koncentracija kraujyje taip pat labai priklauso nuo medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimo.
Kartais hiperprolaktinemija būna sveikiems individams, moterims, kurių kiaušidžių funkcija normali. Tai paradoksalus BBPRL (big big prolactin) požymis. Manoma, kad šis fenomenas susijęs su tuo, kad kartais organizmas gali gaminti įvairias (genetiškai pakitusias) prolaktino formas.
Navikai arba hipofizės trauma dažnai sukelia amenorėją ir galaktorėją. Prolaktino koncentracija turėtų būti nustatoma įtarus nevaisingumą vyrams ir moterims. Esant nevaisingumui prolaktino koncentracija būna padidėjusi. Nevaisingumas susijęs su tuo, kad prolaktinas sulaiko steroidų, liuteinizuojančio hormono ir FSH sekreciją bei sustabdo geltonkūnio susidarymą. Vyrams prolaktinas slopina testosterono sintezę.
Didelė prolaktino koncentracija kraujyje (daugiau nei 1000 mU/l) sergant krūties vėžiu susijusi su bloga prognoze ir ankstyvu metastazavimu.
Medikamentai, mažinantys prolaktino koncentraciją kraujyje: tiroksinas; DOFA receptorių agonistai (bromokriptinas); faktoriai, skatinantys hiperglikemiją.
Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti, ar prolaktino kiekis nėra padidėjęs (ar rečiau sumažėjęs). Prolaktino tyrimas reikalingas hipofizės naviko vadinamo prolaktinoma diagnostikai, o diagnozavus prolaktinomą - ligos gydymo stebėsenai, įvertinti, ar taikomas gydymas yra veiksmingas. Tyrimas taip pat reikalingas vyrų ir moterų nevaisingumo priežasčiai išsiaiškinti. Tyrimas atliekamas, kai yra padidėjusio prolaktino kiekio simptomų, tokių kaip galaktorėja ir (arba) regėjimo sutrikimai (neryškus matymas), nepaaiškinami galvos skausmai. Padidėjusi prolaktino koncentracija (hiperprolaktinemija) gali sutrikdyti kiaušidžių ar sėklidžių funkciją, todėl kartu su kitais tyrimais prolaktinas tiriamas dėl nevaisingumo, lytinio potraukio pasikeitimo, su nėštumu ar gimdymu nesusijusios pieno gamybos, erekcijos disfunkcijos, nereguliarių menstruacijų ciklų, kaulų mineralinio tankio sumažėjimo. Hipofizės adenomos atveju prolaktinas tiriamas siekiant stebėti naviko augimo progresą ir jo atsaką į gydymą.
Sumažėjusi prolaktino koncentracija nustatoma pakankamai retai, moterims po gimdymo, lemia pieno gamybos po nėštumo sutrikimus. Nėščiųjų kraujyje paprastai nustatoma didesnė prolaktino koncentracija, todėl joms taikomos kitos pamatinės biologinės vertės („normos”). Ne nėščiųjų ir vyrų kraujyje padidėjusi prolaktino koncentracija (hiperprolaktinemija) gali būti hipofizės naviko (prolaktinomos) požymis. Tačiau hiperprolaktinemiją gali nulemti kitos sveikatos problemos, tokios kaip inkstų nepakankamumas, skydliaukės ligos, smegenų sričių (tokių kaip pagumburis ir hipofizė) pažeidimai. Vidutinį prolaktino koncentracijos padidėjimą gali lemti stresas, susijęs su liga, trauma ar net baimė paimti kraują.
Pats prolaktino tyrimas neatsako į klausimą, kokia yra hiperprolaktinemijos priežastis, todėl reikalingi papildomi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Pavyzdžiui, prolaktinomai patvirtinti/atmesti gali būti reikalingas galvos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Kai kuriems sveikiems žmonėms prolaktino kiekis yra padidėjęs, nes hormonas jų kraujyje cirkuliuoja makroprolaktino (prolaktino kompleksų) pavidalu. Makroprolaktinas neišsiskiria iš hipofizės, jis nėra biologiškai aktyvus ir neparodo ligos.
Prolaktinas (liuteotropinis hormonas, LTH) - tai priekinės posmegeninės liaukos (vadinamos hipofize) gaminamas polipeptidinis hormonas. Tačiau prolaktino kiekis gali būti padidėjęs ir nežindančių moterų, taip pat ir vyrų organizme: tai gali sukelti nevaisingumą ir riboti galimybes susilaukti kūdikio. Kaip ir rodo pats pavadinimas, prolaktinas yra susijęs su laktacija bei motinos pieno gamyba. Pagrindinis prolaktino vaidmuo - skatinti motinos pieno gamybą po gimdymo. Dėl jo poveikio žindančiai mamai gali nebūti mėnesinių (tai vadinama laktacine amenorėja), ypač kol ji aktyviai žindo (taip pat ir naktį). Hiperprolaktinemija dažniau pasireiškia moterims.
Galaktorėja - savaiminis pieno tekėjimas iš krūties/krūtų (t. y. Hirsutizmas - per didelis kūno ir veido plaukuotumas. Mūsų nuotaikai daug įtakos daro hormonai, įskaitant lytinius, tarp kurių - ir prolaktinas. Jei nustatyta hiperprolaktinemija, žmogų gali kamuoti prasta nuotaika. Dažniausia prolaktino padidėjimo priežastis - prolaktinoma (gerybinis navikas). Traumos. Hipotireozė. Kušingo sindromas. Sisteminės ligos. Vaistų vartojimas. Akromegalija. Limfocitinis hipofizitas. Ratkės (Rathke) cista. Onkologinės ligos. Prolaktino lygis nustatomas tiriant kraują.
Žindančių mamų: 50-110 ng/ml (80-400 µg/l). Didelis prolaktino kiekis gali sustabdyti arba sulėtinti ovuliaciją. Pirmasis signalas - nereguliarios mėnesinės arba jų dingimas. O jeigu ciklas nėra reguliarus, poroms sunku numatyti, kada bus vaisingos dienos. Kartais prolaktino lygis gali būti nepakankamai aukštas, todėl ovuliacija vyksta, tačiau tai gali turėti įtakos progesterono - hormono, kuris lemia gimdos gleivinės sustorėjimą po ovuliacijos - gamybai. Tai būdinga trečiajai ciklo, arba liuteininei, fazei. Dėl mažų progesterono kiekių liuteininė fazė gali sutrumpėti, o gimdos gleivinė - nespėti išvešėti, sustorėti iki reikiamo lygio. Prolaktino lygis gali padidėti ir vyrų organizme. Tuomet slopinama testosterono sintezė: sumažėjus šio hormono lygiui gresia erekcijos sutrikimai ar net impotencija. Jeigu dėl pakilusio prolaktino lygio asmuo nejaučia jokių simptomų, gydymo gali ir neprireikti.
Hiperprolaktinemijos gydymo tikslas - atkurti normalų prolaktino kiekį ir palengvinti simptomus. Vaistų vartojimas. Jei prolaktino lygis pakilo dėl šalutinio vaistų poveikio, vaistų dozę reikėtų sumažinti arba apskritai pakeisti vaistus kitais. Gydytojas gali rekomenduoti labai veiksmingų ir saugių vaistų, padedančių mažinti prolaktino kiekį. Jei nustatomas hipogonadizmas - su senėjimu susijęs klinikinis ir biocheminis sindromas, gali būti skiriamas ilgalaikis gydymas hormonais - estrogenais ar testosteronu. Taip pat gali būti skiriama ir dopamino agonistų, padidinančių smegenų jautrumą dopaminui ir padedančių sureguliuoti prolaktino lygį. Hipotirozė (skydliaukės veiklos susilpnėjimas). Stresas.
Hiperprolaktinemija yra medicininė būklė, kuriai būdingas padidėjęs prolaktino, hipofizės gaminamo hormono, kiekis. Prolaktinas atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias organizmo funkcijas, įskaitant laktaciją, menstruacinius ciklus ir reprodukcinę sveikatą. Hiperprolaktinemijos supratimas yra svarbus, nes ji gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant nevaisingumą, menstruacijų sutrikimus ir kitus hormonų disbalansus. Hiperprolaktinemija apibrėžiama kaip neįprastai didelis prolaktino kiekis kraujyje. Prolaktinas pirmiausia žinomas dėl savo vaidmens skatinant motinos pieno gamybą po gimdymo. Tačiau padidėjęs šio hormono kiekis gali atsirasti dėl įvairių veiksnių, sukeliančių įvairius simptomus ir sveikatos sutrikimus.
Nors hiperprolaktinemija dažnai siejama su hormonų disbalansu ar hipofizės sutrikimais, tam tikri infekciniai veiksniai ir aplinkos veiksniai taip pat gali prisidėti. Pavyzdžiui, hipofizę pažeidžiančios infekcijos, tokios kaip meningitas ar tuberkuliozė, gali padidinti prolaktino kiekį. Genetinis polinkis gali turėti įtakos hiperprolaktinemijai. Kai kurie asmenys gali paveldėti ligas, kurios veikia hipofizės funkciją ir dėl to padidėja prolaktino gamyba. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos hormonų, įskaitant prolaktiną, lygiui. Stresas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka yra žinomi kaip veiksniai, prisidedantys prie hormonų disbalanso.
Hiperprolaktinemijos diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant menstruacijų istoriją, lytinę funkciją ir visus vartojamus vaistus. Kraujo tyrimai: Pagrindinis hiperprolaktinemijos diagnozavimo metodas yra serumo prolaktino tyrimas. Hiperprolaktinemijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Dopamino agonistai: Vaistai, tokie kaip kabergolinas ir bromokriptinas, dažnai skiriami prolaktino kiekiui mažinti. Mitybos pokyčiai: Subalansuota mityba, kurioje gausu neskaldytų produktų, vaisių, daržovių ir liesų baltymų, gali palaikyti bendrą hormonų sveikatą.
Asmenų, sergančių hiperprolaktinemija, prognozė labai priklauso nuo pagrindinės priežasties ir gydymo veiksmingumo. Kokie yra dažni hiperprolaktinemijos simptomai? Dažniausi simptomai yra menstruacijų sutrikimai, galaktorėja (pieno gamyba), nevaisingumas, sumažėjęs lytinis potraukis ir galvos skausmai. Kaip diagnozuojama hiperprolaktinemija? Kas sukelia hiperprolaktinemiją? Ar hiperprolaktinemija gali paveikti vaisingumą? Kokie yra hiperprolaktinemijos gydymo būdai? Ar hiperprolaktinemija yra rimta liga? Ar gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti valdyti hiperprolaktinemiją? Kaip dažnai turėčiau tikrintis prolaktino kiekį? Stebėjimo dažnumas priklauso nuo individualių aplinkybių ir gydymo planų. Ar yra kokių nors ilgalaikių negydytos hiperprolaktinemijos komplikacijų? Kada turėčiau kreiptis į gydytoją dėl hiperprolaktinemijos? Hiperprolaktinemija yra reikšminga medicininė būklė, galinti paveikti įvairius sveikatos aspektus, įskaitant reprodukcinę funkciją ir bendrą hormonų pusiausvyrą. Norint veiksmingai valdyti, būtina suprasti jos priežastis, simptomus ir gydymo galimybes.
tags: #prolaktino #kiekis #po #gimdymo
