Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių, ypač jeigu tai pirmagimis. Pasiruošti kūdikio priežiūrai tiesiog būtina. Žinojimas ir įvairios gudrybės jums padės įveikti įvairias bėdas, leis suprasti, kodėl mažylis neramus bei verkia, ir jam suteikti pagalbą.
Pirmosios naujagimio dienos ir priežiūra
Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę. Pirmasis gydytojo vizitas svarbus - per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus.
Maitinimas
Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas.
Jei kūdikis maitinamas mišinuku ir kyla problemų su tuštinimusi, pavyzdžiui, kūdikiui 3 savaitės, jis valgo mišinuką nuo gimimo, bet turi problemų su kakojimu, steni visą dieną ir naktį, būna, kad padaro, bet labai nedaug ir kakutis būna minkštas, reikėtų apsvarstyti mišinuko keitimą. Jei tuštinimasis retėtų arba būtų jau kieti viduriai, keiskite mišinuką į kitą (pvz. Comfort tipo), jie padeda dažniau, minkščiau tuštintis. Jei visgi viduriai kietėja, o maistelio pakeitimas nepadeda, tai gali būti skiriamas (2-3 sav.) gerų bakterijų, skirtų kūdikiams, kursas. Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti papildomą maistą: slyvų tyrelės, daržovių košelės su aliejumi, vėliau kruopos (avižos).
Tuštinimasis ir pilvo diegliai
Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).
Pilvo diegliai - viena didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius.
Kaip galite mažyliui padėti ir sumažinti pilvuko skausmus? Mankštas, pilvuko masažą, guldymą ant pilvo, kad stiprėtų pilvo presas, jei tai padeda dažniau pasituštinti, galima daryti tiek, kiek reikia. Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro). Dauguma tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kasvakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.
Pirmosios maudynės ir higiena
Pirmosiomis dienomis, kol naujagimio virkštelė dar nėra nukritusi, jo „pilnai“ maudyti nerekomenduojama. Naujagimiui gimus virkštelė yra užspaudžiama ir nukerpama, tačiau nedidelė jos liekana nudžius ir nukris tik po 2-3 savaičių. Neužgijusios bambos priežiūra: svarbiausia atsiminti, kad bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu saugoti, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Saugodamiesi šios bėdos, pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi. Dar visai neseniai medikai rekomenduodavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu.
Norėdami būti ramūs ir padėti mažyliui atsipalaiduoti, tinkamai pasiruoškite maudynėms - vonioje pasidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks. Jei blaškysitės, jausite didelį stresą, visaip kitaip mažyliui rodysite, kad jums baisu - jis tai irgi jaus ir darysisi neramus. Visai nebūtina pirmus kartus kūdikį prausti vienai mamai ar tėčiui, tai darykite kartu. Nepamirškite, kad prieš maudynes būtina pamatuoti vandens temperatūrą ir naudoti priemones, skirtas užtikrinti saugumui (vonelės įdėklas). Naujagimį užtenka maudyti 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias. Po vandens procedūrų būtina gerai iššluostyti visas raukšleles, kad vaikutis nešustų ir nesušaltų.
Jeigu akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti.
Odos priežiūra
Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo. Po vonios procedūrų visada kuo greičiau įmasažuokite odą drėkinančiomis priemonėmis. Tai turite spėti padaryti per kelias minutes. Odos netrinkite stipriai rankšluosčiu, o tiesiog švelniais spaudžiančiais judesiais sugerkite drėgmės perteklių (geriausia naudoti ne rankšluostį, o medvilninės medžiagos skiautę) ir dar ant šiek tiek drėgnos odos tepkite kokybišką drėkinimo priemonę. Jei oda itin sausa, paraudusi, niežtinti, nepamirškite tepti jos drėkinančiomis priemonėmis dar kelis kartus per dieną.
Sauskelnių dermatitas - tokia kūdikio odelės bėda, kuriai būdingi net keli požymiai (užpakaliuko srityje peršti, kūdikis jaučiasi nepatogiai, jam degina odelę, oda parausta, ją išberia). Šie nemalonūs pojūčiai sukelia vaiko neramumą, jis blogai miega. Pagrindinė šios bėdos priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Pavyzdžiui, daugelio mamų rekomenduojamas „Sudocrem“ kremas, kurio vandeniui nepralaidus pagrindas sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį jokioms dirginančioms medžiagoms (šlapimui ir išmatoms) liestis su oda. Be to, jo minkštinamasis poveikis padeda nuraminti sudirgintą odą ir ją sušvelninti, o sudėtyje esantis levandų aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu, kuris yra ypatingai svarbus sprendžiant užpakaliuko bėdas. Tokią priemonę labai pravartu visada turėti šeimos vaistinėlėje, nes kūdikio užpakaliuko sudirgimai - labai dažna bėda, kurią reikia spręsti nedelsiant. Jei vaiko odelė dažnai parausta, stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus. Juos pasigaminti labai paprasta - tereikia paruošti stiprią arbata, ją atvėsinti ir supilti į vonelę, kur bus maudomas kūdikis.
Naujagimio miegas ir kvėpavimas
Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu naujagimį migdyti paguldytą ant nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.
Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams.
7 esminiai patarimai, kaip saugiau miegoti kartu
Kūdikio verkimas ir bendravimas
Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt. galima suprasti, ko kūdikiui reikia.
Kūdikio raida ir refleksai
Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti. Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.
Priežiūra karštomis vasaros dienomis
Vasaroms mušant karščio rekordus, tenka pripažinti, kad karštis visai nepadeda mūsų kūdikiams miegoti ramiau, o ir mus neramina perkaitimo tikimybė. Nors tai pats lengviausias sprendimas, tenka girdėti, kad tėvai baiminasi ir nejungia kondicionieriaus namuose ar mašinoje. Visiškai be reikalo! Juk pietų šalyse taip pat augina kūdikius ir visuose namuose naudoja kondicionierius. Kas iš tiesų kelia pavojų, tai staigus ir ženklus temperatūros pokytis. Todėl kondicionierių nustatykite ne daugiau nei 5 laipsniais žemiau nei temperatūra lauke ar kitame kambaryje. Reguliariai pavalykite kūdikio pėdas, riešus, pažastis ir kitus linkius su rankšluosčiu, sudrėkintu šiltame, ne šaltame vandenyje. Dažniau pažindykite, pamaitinkite kūdikį ar pasiūlykite vandens, jei kūdikis jau primaitinamas. Būtinai prisiminkite ir save! Naujagimių termoreguliacija yra gerokai silpnesnė nei mūsų, todėl liesdamiesi oda, jie gali geriau sureguliuoti savo kūno temperatūrą. Jei namuose labai karšta, migdykite kūdikį tik su sauskelnėmis, bet nakties metu įprastai temperatūra nukrenta, todėl kiek po vidurnakčio įvilkite į ploną 0,5 TOG miegmaišį ar vystyklą-miegmaišį. Išlikite ramūs, net jei namuose nepavyksta pasiekti rekomenduojamos 20-22°C temperatūros. Jei vidudienį namuose nėra kuo kvėpuoti, padarykite pogulį automobilyje, išvykite pas senelius į kaimą ar poguliui keliaukite į prekybos centrą. Net jei tai pirmoji jūsų vasara ir atrodo, kad karščiai baigia išvesti iš proto, prisiminkite, kad tai netruks praeiti. Pamatysite, antroji vasara bus daug lengvesnė!
Pasiruošimas atvykstant vyresniam broliui ar seseriai
Kaip švelniai ir pozityviai, kartu nenutolstant nuo realybės, paruošti vyresnėlį naujagimio atėjimui? Švelni pradžia ir tinkamas laikas. Planuojant pasidalinti žiniomis su pirmagimiu(-e) verta atsižvelgti į vaiko amžių ir laiko koncepto suvokimą. Daugumai vaikų devyni mėnesiai bus per ilgas laikas laukti, tad verta neskubėti - kuo mažesnis vaikas, tuo žiniomis verta pasidalinti arčiau sulaukimo, o apvalėjantis mamos pilvukas padės lengviau suvokti pokyčius. Tačiau čia ne ką mažiau svarbu ir kaip pasidalinsite ta naujiena. Verta palaukti dienos, kada pirmagimis(-ė) bus patyręs(-usi) daugiau jūsų dėmesio, gerai jausis ir jūs turėsite pakankamai laiko atsakyti į iškylančius klausimus, o jų tikrai bus, tad būkite pasiruošę! Taip pat, svarbu pasirinkti gan ramų periodą, kai nebūsite kitų didelių įvykių ar pokyčių sūkuryje, pavyzdžiui, darželio adaptacija, persikraustymas ar sauskelnių atsisakymas.
Realistiškos, bet pozityvios asociacijos. Jei turite galimybę, apsilankykite pas mažylį auginančią šeimą ar pažiūrėkite vaizdo įrašų apie kūdikius. Kalbėkite su vaiku atvirai - čia svarbu išlikti realistiškai pozityviems: „Mažyliai daug verkia, jie taip mums praneša, kad kažkas yra ne taip… bet mums kalbant mažylis pamažu mokysis kalbėti pats, kaip manai, koks bus pirmasis žodis?“
Mokymasis apie kūdikius ir mažylius drauge. Ne tik drauge sekite, kaip auga pilvukas, bet ir ženkite žingsnį tolyn - skaitykite drauge knygas apie kūdikių ir vaikų raidą (tiek mokslines, tiek specialiai pritaikytas būsimiems broliams ir sesėms). Vyresnėliui(-ei) bus svarbu ne tik suvokti ir apčiuopti raidos lėtumą, bet šios knygelės taip pat suteiks progą normalizuoti tam tikrus vaikams sunkiau suvokiamus kūdikio raidos etapus: pradinį gležnumą, higienos poreikį, mobilumo progresiją, valgymo ypatybes, pasaulio pažinimą per burną, kalbos progresą ir t.t. Kuo bus aiškiau ko laukti, tuo bus lengviau sulaukus. Taip pat, kūdikiui jau gimus, knygelės padės prisiminti ir atrasti atsakymus į vyresnėliui(-ei) kylančius klausimus, tokius kaip „o kodėl brolis/sesė su manimi negali žaisti?“ ar „kodėl ji(s) nemoka ridenti kamuolio?“ ir pan.
Tik būtiniausi pokyčiai. Kol pažindinsitės su įvairiais laukiančiais buities scenarijais ir tuo, kas keisis, būtina vaikui pabrėžti, kad daug kas išliks taip pat (ypač tai, kas jam/jai brangu - ypač ritualai ar mėgstama rutina). Jei galite, venkite nebūtinų pokyčių, jei planuojate perkelti vaiką į savo kambarį, atsisakyti sauskelnių, pradėti darželį ar pan., pradėkite iš anksto, arba palaukite, kol bus „atvėsusi“ pradinė naujiena, bet dar bus likę pakankamai laiko iki naujo šeimos nario gimimo arba, jei susitikimas visai arti, pokyčius planuokite jau apsipratus su pagausėjusia šeimyna.
Pripildytas meilės puodelis. Gimus antram vaikui, neišvengiamai atsidursite situacijose, kuriose vyresnėliui(-ei) teks palaukti. Tai daryti bus daug lengviau, jei iš anksto bus pripildytas jo(-s) „meilės puodelis“ - tai bus pagrindinis resursas, iš kurio jis/ji sems tolerancijos ir kantrybės naujai pakitusiai šeimos situacijai. Tad kol esate drauge be trikdžių, pasirūpinkite gausiu ir kokybišku laiku su vaiku. Įamžinkite savo veiklas ir paruoškite nuotykių albumą, kurį bus smagu pavartyti tuomet, kai dienos nuotykiai suksis tarp miegamojo, vonios ir virtuvės. Gimus mažyliui, tęskite šį svarbų laiko dviese ritualą susiplanuodami ypatingų valandų, kai bus daugiau galimybių - pusdienių ir dienų. Laikas atskirai su vienu vaiku lygiai taip pat svarbus, kaip ir bendros veiklos drauge šeimoje. Knygas rekomenduojame skaityti lėtai, skiriant laiko atsakyti į galimus vaiko klausimus ir verta pasiruošti ne tik esamam, bet ir kito dar tik laukiančio laikotarpio aptarimui.
Kai negalite atliepti poreikio. Gimus kūdikiui, neišvengiamai susidursite su situacijomis, kai negalėsite iškart atliepti vyresnėlio(-ės) poreikių, tad verta iš anksto pasiruošti: tylių veiklų ar žaidimų rinkinių, kuriais galėtumėte sudominti vyresnėlį(-ę) - lai tai būna ypatingos priemonės, skirtos tik šiam laikui; palankų žodyną, suteikiantį vyresnėliui(-ei) konteksto be kaltės perkėlimo mažyliui: „Dabar kūdikiui laikas valgyti, kai pamaitinsiu, galėsime surasti užkandį ir tau“, „Atėjo ramybės metas, tu ilsėsies drauge, ar vartysi knygutę?“, „Girdžiu, kad mažyliui reikia pagalbos. Kai tik galėsiu, ateisiu pas tave ir mes pratęsime, labai smalsu, ką tu sugalvosi, kol būsiu išėjusi(-ęs)!“; smagiu artimos ateities planu, kurio abu galėtumėte džiugiai laukti - dažnai pats laukimas būna tiek pat smagus, kaip ir pati veikla!
Rodykite pavyzdį. Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, tad paraginkite vaiką stebėti, kaip rūpinatės kūdikiu: jį maitinate, prausiate, keičiate sauskelnes, kalbinate ir kt. Paaiškinkite vaikui, koks bejėgis ir trapus yra kūdikis ir kad su juo reikia elgtis itin atsargiai. Sukurkite aiškias taisykles. Atsižvelgę į vaiko amžių bei individualią raidą, vaikui suprantama kalba paaiškinkite naująsias namų taisykles, kurių privalu visuomet laikytis. Taisykles pasistenkite sukurti ir pateikti taip, kad vyresnėlis jaustųsi kuo mažiau apribotas (kiek tai įmanoma). Pasiūlykite dalyvauti naujagimio priežiūroje. Įprastai vaikai entuziastingai sutinka ir noriai prisideda prie naujagimio priežiūros, nes tai padeda jiems atrasti savo vietą bei suprasti, kad „dabar aš esu vyresnysis brolis (sesė), esu svarbus (svarbi), tėvams reikia mano pagalbos“. Neapkraukite vaiko pareigomis. Vyresnėlio pareigos, susijusios su mažylio priežiūra, turėtų būti jam suprantamos, nesudėtingos ir vykdomos laisva valia. Griežta prievolė rūpintis mažuoju broliuku ar sesute ilgainiui gali imti varginti, kelti įtampą tarp vyresnėlio ir tėvų bei trikdyti draugišką brolių ir seserų ryšį. Nebauskite suklydusio vaiko. Jei vaikas netyčia ar iš nežinojimo padarė ką netinkamo, nebauskite vaiko ir nešaukite ant jo. Greičiausiai jis ir taip jaučiasi kaltas, tad jam ramiai paaiškinkite, kodėl taip daryti negalima. Jei matote, kad vaikas su kūdikiu pradėjo elgtis netinkamai, jį sudrausminkite, aiškiai ir vaikui suprantama kalba įvardinkite, ką jis padarė netinkamai ir pasiūlykite alternatyvų, tinkamą elgesį. Pavyzdžiui: „Ne, nereikia taip garsiai šaukti, nes pažadinsime kūdikį.“ Pagirkite už tinkamą elgesį. Didesnį dėmesį skirkite ne klaidoms, o gražaus elgesio akcentavimui. Itin veiksminga vaiką ne tiesiog abstrakčiai pagirti („oi, koks šaunuolis!“), bet konkrečiai įvardinti, koks elgesys yra gražus, tinkamas ir vertas pagyrų (ypač jeigu vaikas yra mažas ir pats galbūt ne iki galo supranta, ką padarė gerai ir už ką yra giriamas). Parodykite pozityvias buvimo vyresniuoju broliu ar seserimi puses. Gimus naujagimiui vyresnėliui svarbu atrasti savo rolę, o tėvų pareiga - nukreipti jį tinkama linkme ir padėti suprasti, kad mažylis nėra konkurentas, tėvų meilės ir dėmesio vagis, daiktų pasisavintojas ar žaislų laužytojas. Pagrindinė taisyklė: niekuomet nepalikite vaiko vieno su kūdikiu. Jeigu amžiaus skirtumas tarp vaikų yra labai mažas, t.y. vaikai yra pametinukai, tikėtina, kad didelių vyresnėlio elgesio pokyčių nepastebėsite. Vyresnėlis vis tik yra labai mažas ir dar ne iki galo suvokia tapęs broliu ar seserimi, tad ir nebando iš naujo atrasti savo vietos ar konkuruoti. Jeigu amžiaus skirtumas tarp vaikų yra labai didelis ir vyresnysis brolis ar sesuo jau yra bežengiantis ar įžengęs į paauglystę, tikėtina, jis tik apsidžiaugs sumažėjusiu tėvų dėmesiu ir didesne laisve. Elgesio ir įgūdžių regresas, t.y. vyresnėlis gali imti elgtis kūdikiškai. Miego ritmo pokyčiai ir sutrikimai. Bet kokie įprastos rutinos ir elgesio pokyčiai. Nedraugiškas ar net agresyvus elgesys. Praleiskite su vyresnėliu daugiau kokybiško laiko dviese. Negėdinkite dėl elgesio regreso, bet ir „neužsižaiskite“, o priminkite, koks vaikas jau didelis ir šaunus. Padėkite vaikui įvardinti ir konstruktyviai išreikšti emocijas, jas normalizuokite. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tu pyksti, nes aš turiu išmaudyti naujagimį ir mes negalime eiti į parką. Kokios spalvos tavo pyktis? Gal raudonas? Gal gali nupiešti labai piktą piešinį?“ Užtikrinkite vyresnėliui įprastus socialinius ryšius. Padėkite vyresnėliui nusibrėžti savo ribas ir jų laikykitės. Pavyzdžiui, normalu, kad vyresnėlis nenori kūdikiui duoti visų savo žaislų, tad „tik mano žaislams“ skirkite dėžę. Jeigu vyresnėlio emocinė būklė ar elgesys kelia nerimą arba pavojų jam pačiam, naujagimiui ar kitiems jūsų aplinkoje esantiems žmonėms, vertėtų nedelsti ir kreiptis į psichologą. Specialistas įvertins konkrečią situaciją ir pasiūlys ne bendrinius, o jūsų šeimai tinkamiausius sprendimus.
tags: #kaip #padeti #naujagimiui #pasirustinti
