Visos projekte dalyvaujančios įstaigos diegia elektroninę dienyno programą. Visos projekte dalyvaujančios įstaigos diegia el. dienyno programą. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „El. dienyno ir skaitmeninių technologijų“ mokymų dalis. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „El. dienyno ir skaitmeninių technologijų“ mokymų dalis. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „El. dienyno ir skaitmeninių technologijų“ mokymų dalis. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „El. dienyno ir skaitmeninių technologijų“ mokymų dalis. Nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „El. dienyno ir skaitmeninių technologijų“ mokymų dalis.

2020 m. vasario 12 d. mūsų darželyje prasidėjo pirmieji ESF projekto ,,Ikimokyklinio ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas, telkiant bendruomenę ugdymo kokybės ir aplinkų gerinimui“ mokymai. Susirinko 30 dalyvių iš penkių projekte dalyvaujančių įstaigų. Direktorė Audronė Trumpickienė trumpai pristatė projekto tikslus, siekiamus rezultatus, palinkėjo sėkmės mokymuose. Mokymus veda UAB ,,Kompiuterizuoti sprendimai“. Pirmojo seminaro metu buvo tobulinamos žinios ir įgūdžiai dirbant su el.dienyno programa ,,Mūsų darželis“.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principą, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principą, žaismės principą, sociokultūrinio kryptingumo principą, integralumo principą, įtraukties principą, kontekstualumo principą, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principą, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principą, reflektyvaus ugdymo(si) principą ir šeimos ir mokyklos partnerystės principą.

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar spręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.

Esminiai gebėjimai:

1. A1. Maisto suvokimas ir ruošimas:

   • Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą.
   • Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko.
   • Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
   • Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas.
   • Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
   • Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.

2. A2. Asmens higiena ir savarankiškumas:

   • Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą.
   • Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
   • Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
   • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu.
   • Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
   • Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus.
   • Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį.
   • Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja.
   • Taisyklingai plaunasi rankas.
   • Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.

3. A3. Saugaus elgesio įgūdžiai:

   • Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju.
   • Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis).
   • Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių.
   • Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles.
   • Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti.
   • Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki.
   • Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus.
   • Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose.
   • Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas.
   • Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
   • Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai:

1. B1. Judėjimo koordinacija ir fiziniai gebėjimai:

   • Pralenda pro kliūtis keturpėsčias.
   • Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
   • Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes).
   • Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija.
   • Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros.
   • Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu.
   • Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją.
   • Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes).
   • Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn.
   • Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos.
   • Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį.
   • Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius.
   • Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų.
   • Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn.
   • Lipa kopėtėlėmis.
   • Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes.
   • Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį.
   • Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
   • Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus.
   • Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu.
   • Šoka į tolį, į aukštį.
   • Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje.
   • Dažniausiausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.

2. B2. Smulkiosios motorikos ir rankų judesių koordinacija:

   • Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito.
   • Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka.
   • Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.
   • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai.
   • Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.
   • Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai.
   • Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

XXI amžiaus ugdymo turinio vadyba ikimokyklinėje įstaigoje - tai nuolatinis procesas, siekiant tobulinti ugdymo turinį atsižvelgiant į šiuolaikinius iššūkius ir poreikius. 2020 m. rugsėjo 24 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko pirmoji „Ugdymo turinio vadyba ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. 2020 m. spalio 1 d. Kauno lopšelyje-darželyje ,,Aušrinė“ vyko antroji „Ugdomosios veiklos planavimas ir vaikų pasiekimų vertinimas ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis. 2020 m. spalio 22 d. Kauno lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ vyko trečioji „Ugdymo strategijos, padedančios vaikui patirti sėkmę ugdymo(si) procese ikimokyklinėje įstaigoje“ mokymų dalis.

2020 m. lapkričio 25 d. Zoom nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Netinkamas vaikų elgesys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: kylantys sunkumai ir pagalbos galimybės“. 2020 m. gruodžio 9 d. Zoom nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų psichologinio atsparumo stiprinimas“. Mokymų metu buvo kalbama apie tai, kad, nepaisant to, jog medikų, psichologų, socialinių pedagogų, psichiatrų ir kitų specialistų pagalba yra nesunkiai prieinama, tačiau du trečdaliai vaikų, patiriančių psichologinių problemų, jos dėl įvairių priežasčių negauna. Suaugusieji žino, kaip vaiką maitinti, kaip jį aprengti, tačiau ne visi supranta jo psichinius ir emocinius poreikius įvairiais amžiaus tarpsniais.

2021 m. sausio 19 d. ZOOM nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Saugios ir stimuliuojančios aplinkos kūrimas ikimokyklinėje įstaigoje“. Seminarą vedė lektorė R. Sabaliauskienė. 2021 m. vasario 4 d. ZOOM nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko penktasis kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Bendradarbiavimas su šeimomis ir bendruomene, siekiant ugdymo kokybės ikimokyklinėje įstaigoje“. Seminarą vedė lektorė R. Sabaliauskienė. 2021 m. vasario 25 d. ZOOM nuotolinio bendravimo aplinkoje vyko šeštasis, paskutinis, kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Atvirų visiems vaikams grupių kūrimas. Kokybiškas SUP vaikų ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje “. Seminarą vedė lektorė R. Sabaliauskienė.

Judėjimas ir sveika mityba sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Mažas fizinis aktyvumas, nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo vaikų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms. Medicinos specialistai teigia, kad daug šiuolaikinių tėvų daro tokių mitybos klaidų, kurios ateityje trukdys formuotis vaikų sveikos mitybos įpročiams. Sveikatos ugdymo pagrindai formuojami ikimokykliniame amžiuje. Ikimokyklinis amžius svarbus vaiko raidos etapas, kai formuojasi vaikų sveikatos nuostatos. Sveikatos ugdymas - tai ne tik fizinė, psichinė, emocinė, dvasinė ir socialinė sveikata, bet ir priemonės būdai ją išsaugoti ir stiprinti. Švara - tai sveikatos dalis, o higienos įgūdžių laikymasis - gyvenimo būdas, formuojamas nuo ankstyvos vaikystės.

„Zipio draugų“ programa moko vaikus kaip suvokti ir kalbėti apie jausmus, pasakyti tai, ką norisi pasakyti, įdėmiai išklausyti, susidraugauti ir išsaugoti draugystę, įveikti vienišumą, atstūmimą, patyčias ar priekabiavimą, spręsti konfliktus, lengviau išgyventi pasikeitimus, įtvirtina vaiko gebėjimą naudotis parama ir ją teikti.

Aplinkosauginis švietimo projektas „Aš ir gamta. Paukščiai sveikina naujos dienos pradžią. Taip, tai jie pirmi supranta, kad atėjo nauja diena, atnešdama savo darbus ir rūpesčius. Modernėjanti visuomenė iškelia ir gilias ekologines problemas, akivaizdų gamtos niokojimą, ryškiai pakitusį žmogaus santykį su gamta neigiama linkme. Projekto veiklos padės plačiau susipažinti su paukščiais, gamta, kurioje jie gyvena, peri, augina palikuonis.

Persikėlus į naujas patalpas keitėsi ir grupės pavadinimas. Pasitarę nutarėme grupę pavadinti „Bitučių“ grupe, nes jos darbščios, tvarkingos, vieningos. Vaikai pamilo grupės simbolį - žaislinę bitutę ir prašydavo leisti parsinešti ją į namus. Projekto metu vaikučiai turės galimybę parsinešti bitutę į namus ir vieną savaitę su ja žaisti, parodyti jai savo kasdieninį gyvenimą, o galbūt išvykas, pramogas… Tėveliai užfiksuos įsimintiniausias akimirkas ir padarys nuotraukas.

tags: #programos #turinio #modelis #vaiku #darzelyje

• Priežastys ir pasekmės nėštumo metu
• Originalios idėjos velykiniams kiaušiniams
• Kaip padėti naujagimio kojyčių rietimo atveju
• Tendencijos gimstamumo Lietuvoje
• Kalbos raidos problemos ikimokyklinukams