Socialinio būsto poreikis Radviliškio rajone jau seniai auga. 2024 m. spalio duomenimis, eilėje socialiniam būstui išsinuomoti laukia 156 asmenys ir šeimos. Panašios eilės nesutrumpėja per vieną dieną, tad kiekvienas papildomas socialinis būstas savivaldybėje yra reikšmingas žingsnis į priekį. Lapkričio 21 d. Radviliškio rajono taryba rinksis svarstyti svarbaus sprendimo projekto dėl socialinio būsto pirkimo. Šis sprendimas siekia padidinti savivaldybės socialinio būsto fondą ir suteikti galimybes apsirūpinti būstu asmenims bei šeimoms, kurios dėl finansinių sunkumų negali įsigyti ar išsinuomoti būsto rinkos sąlygomis.
Naujo būsto paieška ir įsigijimas
Lapkričio 21 d. svarstomas projektas apima dviejų Radviliškio rajono gyventojų siūlomą 49,56 kv. m butą, su rūsiu, daline garažo ir ūkinio pastato dalimi. Procesas buvo griežtai reglamentuotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorius liepos 25 d. įsakymu inicijavo socialinio būsto pirkimą. Buvo sudaryta komisija, kuri derybų būdu atliko pirkimo procedūras ir pateikė siūlymą įsigyti minėtą būstą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus, savivaldybės turi teisę įsigyti būstus socialiniam naudojimui. Socialinio būsto plėtrai taip pat skiriamos lėšos, surinktos pardavus savivaldybei priklausiusius būstus.
Teigiamas poveikis ir iššūkiai
Pagrindinis laukiantis teigiamas poveikis - sumažės socialinio būsto laukiančiųjų eilės, ir naujasis būstas atiteks šeimai, kuri laukė pagalbos jau ilgą laiką. Savivaldybės tarybos nariai tikisi, kad naujo socialinio būsto įsigijimas užtikrins tvarią paramą socialiai pažeidžiamoms grupėms. Nors pats sprendimas laikomas teigiamu, tačiau vienas naujas butas eilėje esančiųjų problemų pilnai neišspręs. Savivaldybė ateityje svarstys naujus būsto plėtros projektus, siekdama ilgalaikių sprendimų. Kitas iššūkis yra finansiniai ištekliai - socialinio būsto fondo plėtrai nuolat reikia lėšų, kurių savivaldybei ne visada užtenka.
Gyventojų atsisakymo priežastys ir stereotipai
Radviliškio rajono savivaldybės Turto skyriaus specialistė Nijolė Želvytienė sako: „Pradėjome nuo eilės pradžios. Jau liepos 11-tą dieną pradėjom rašyti laiškus, kviesti į socialinį būstą. Nieko neišėjo. Išsiuntėme 20 laiškų, tada dar 20, atėjo, apsižvalgė, atsisakė. Dar kartą rašėme, vėl siuntėme, dar 20 išsiuntėme“. Mėnesiai ėjo, o norinčiųjų už dyką kraustytis į naują būstą niekaip neatsiranda. „12-ka net nesiteikė ateiti. 46 atsisakė, o po to, kiek trūko iš rezervo, skambinome, telefonu kvietėme. Iki 83-čio atėjome“, - pasakojo moteris.
Štai jauna mama Rūta, socialinio būsto laukianti gal 5-erius metus, aiškina, kodėl nepanoro naujo ir jaukaus buto. „Siūloma (gyventi - red. past.) kaime, aš gyvenu viena su mažais vaikais, man nepatogu į mokyklą, o dar mažylis dažnai serga - pas gydytoją“, - sako Rūta. Seniūnė tik rankomis skėsčioja - Aukštelkai - ne kažkur miško glūdumoje. „Nemanau, kad blogai, čia pas mus yra ir visa infrastruktūra, ir mokykla prie pat, ir seniūnija prie pat, ir parduotuvė, ir paštas, ir medicinos punktas“, - stebisi Aukštelkų seniūnė Alma Kubilinskienė. Atnaujinto, už dyką duodamo buto atsisakiusi Rūta laikosi savo. Nesikraustys čia. Geriau mokės pinigus už nuomą, bet gyvens Radviliškyje. „Manau, man sunku būtų organizuotis ir mokyklas, ir būrelius. Pati dirbu nuo šeštos ryto iki dešimtos vakaro. Kaip nuvažiuoti į darbą, parvažiuoti? Būtų sudėtinga“, - pasakoja moteris.
Seniūnė komentuoja ir kitas būsto atsisakymo priežasties. Socialiai remtini piktinosi ir kad balkonų nėra, ir kad vaizdas pro langą esąs ne tas. „Radviliškio laukiantys tai nori mieste, kad prie pat centro, jie nori, kad būtų prie parko, kad būtų labai modernu ir patogu. Gyvenk čia, kaip matote, kaip įrengti socialiniai būstai, tai čia pavydime ne tik mes, bet ir jaunos šeimos, kurios nori apsigyvent, kur viskas padaryta“, - sako seniūnė. Šiaip ne taip pavyko įkalbinti kelis socialinio būsto laukiančius kraustytis į Aukštelkus. Tai keli neįgaliečiai, iš pašalpų gyvenantys ir asmenys, kuriuos tenkina padieniai darbai kaime. N. Želvytienė vardija, kas gyvena šiame name: „Tie, kurie neturi didelio išsilavinimo, ar ten ieškantys darbininko." Gyvenvietėje yra nemažai ūkininkų, tad yra galimybė rasti ir darbo ten, sakė ji.
Įstatyminės naujovės ir kitų savivaldybių patirtis
Pagrindinė priežastis, kodėl socialiai remtini žmonės nesikrausto į naujus namus Aukštelkuose, dalijamus už dyką, yra tai, kad, jų manymu, nuo namų yra didelis atstumas iki Radviliškio - 7 kilometrai. Žiūrima į didžiuosius rajonų miestus, bet pas mus pačiame Radviliškyje labai didelė problema nusipirkti naują butą, nes naujų statybų nėra. Socialinių būstų taip pat reikia ieškoti mažesnėse mūsų rajono gyvenvietėse. Bet jeigu kokie nors nekilnojamojo turto vystytojai norėtų pas mus ateiti, mes patys sutvarkytume infrastruktūrą. Gali ir savo darbo jėgą atsivežti, juk investuotojui nenurodysi, iš kur jam darbuotojų paimti. Natūralu, kad investuotojai skaičiuoja, ar jiems apsimoka regionuose statyti. Nes atsipirkimas to paties naujai pastatyto būsto Radviliškyje ar Vilniuje yra labai skirtingas. (Radviliškyje būsto nuoma - 250-400 Eur/mėn - red.
2022 m. sausio 1 d. įsigalioja įstatymo pakeitimai, dėl kurių būstas taps labiau prieinamas šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, taip pat šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems. Nuo 2022 metų pradžios savivaldybėms apsisprendus galės pretenduoti į socialinio būsto nuomą be eilės šeimos, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų. Žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išsaugos teisę į socialinį būstą. Padidintos metinės pajamų ir turto dydžių ribos iki 35 ir 50 proc. Savivaldybės būsto nuomos kaina labiausiai pažeidžiamiems žmonėms bus ne didesnė kaip 20 proc. socialinio būsto nuomos kainos. Nuo 2022 metų pradžios savivaldybės būsto nuomos kaina tam tikroms grupėms - neįgaliesiems, šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, ar šeimoms, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, tremtiniams, kurie neturi kito būsto - privalės būti ne didesnė kaip 20 proc. Ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu asmenys ir šeimos iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo nebus išbraukiami, o socialinio būsto nuomos sutartis nebus nutraukiama, net ir viršijus metinius pajamų ir turto dydžius. Taip pat įtvirtinta pareiga savivaldybėms asmenims ir šeimoms, įrašytiems į laukiančiųjų socialinio būsto nuomos, sąrašą, taip pat nuomojantiems socialinį būstą, planuoti pagalbą, siekiant skatinti jų socialinį ir ekonominį aktyvumą ir savarankiškumą. Padidinti subsidijų dydžiai valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Iki 15-30 proc.
Anot „Vilniaus miesto būsto“ direktoriaus pavaduotojos Rositos Žibelienės, šioje eilėje esantys žmonės turi teisę pasinaudoti ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. R. Žibelienės teigimu, ilgiausiai tokio būsto Vilniuje, net nuo 1992 m. šiuo metu laukia 4 šeimos. Praėjusiais metais į eilę gauti socialinį būstą sostinėje atsistojo iš viso 598 šeimos. Nors laukiančiųjų skaičiai nemaži, pasirodo, pirmą siūlomą būsto variantą griebia tikrai ne visi. „Dažniausiai gyventojai atsisako pasiūlyto varianto, jeigu pasiūlytas butas yra be balkono, butui nepriklauso rūsys, nereguliuojamas šildymas. Taip pat nesutinka apsigyventi butuose su bendro naudojimo patalpomis. Tokių išrankių žmonių šiai dienai yra nemažai. Anksčiausiai laukiantiems asmenims ir šeimoms buvo pateikta po šešis pasiūlymus išsinuomoti socialinį būstą, tačiau šeimos atsisakė apsigyventi siūlomose gyvenamosiose patalpose dėl anksčiau išvardintų priežasčių“, - sako R. Žibelienė.
Dar viena priežastimi atsisakyti siūlomo būsto tampa nepatinkantis miesto rajonas. Pasak R. Žibelienės, žmonės nenoriai renkasi siūlomą socialinį būstą ne tik Vilniaus miesto pakraštyje, bet ir centrinėje dalyje. Kartais dėl to kaltinamas nesaugus gyvenamasis rajonas, netinkamas aukštas, nepatogus susisiekimas, baimė atsiskirti nuo savo įprastos gyvenamosios vietos, nenoras keisti vaikų mokyklas ar darželius. Didžiausia sostinės socialinių būstų koncentracija yra Pilaitėje (384 butai) ir Naujojoje Vilnioje (210 butų). Kituose Vilniaus rajonuose yra nuo 8 iki 67 butų. Iš viso Vilniaus socialinio būsto fondo sąraše šiandien yra 1068 socialiniai būstai, dar 95 planuojama nupirkti šiais metais. Tam numatyti 7 mln. eurų.
Išrankumu neretai pasižymi ir socialinio būsto prašantys klaipėdiečiai. Pastarieji taip pat ypač vengia miesto centro. „Atsisakymų nuo pateiktų siūlymų pasitaiko, o priežastys tam labai įvairios: virtuvė sujungta su vienu iš bute esančių kambarių, nėra virtuvės baldų, nepatinka aplinka aplink namą, kuriame yra siūlomas socialinis būstas, šalia nėra autobusų stotelės, vaistinės, prekybos centro, šiuo metu neturi pajamų ir neišgalės mokėti nuomos mokesčio. Na, o pageidaujančių įsikurti centrinėje miesto dalyje nėra daug, nes nuomos mokestis už socialinį būstą, esantį patraukliausiose miesto vietose, yra didesnis“, - sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė. Anot pašnekovės, šiuo metu Klaipėdoje esančioje eilėje į socialinį būstą įrašyti 602 asmenys ir šeimos. O socialinio būsto sąraše yra 503 socialiniai būstai, iš kurių išnuomoti yra 490. Dar 13 socialinių būstų uostamiestyje yra tušti, bet negali būti išnuomoti dėl blogos techninės būklės. 2018 metais socialiniams būstams pirkti Klaipėdoje buvo skirta 350 tūkst. eurų. Šįmet tam žadama išleisti dar 400 tūkst. eurų.
Savo ruožtu Kauno savivaldybės administracijos ryšių su visuomene skyriaus specialistas Tomas Jarusevičius sakė, kad su išrankių būstų prašytojų problema laikinoji sostinė nesusiduria. „Miestas turi gerai išvystytą infrastruktūrą: prekybos centrai, darželiai, mokyklos, viešojo transporto maršrutai patogiai išdėstyti visoje miesto teritorijoje. Retais atvejais dalis pareiškėjų pageidauja gauti būstą tam tikrame mikrorajone dėl vaikų lankomų ugdymo įstaigų toje teritorijoje. Yra buvę atvejų, kai gyventojai prašė suteikti butus su krosniniu šildymu, tačiau Kauno miesto savivaldybė naujai tokių butų nenuomojama“, - teigė T. Jarusevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad nuo šių metų rugsėjo įsigalioja tam tikros naujovės, susijusios su socialinio būsto suteikimu. Seimas neseniai pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos sudaromos sąlygos savivaldybėms išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Tokiu atveju didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė, o šioji pinigus skirtų tik tuomet, jei būstas nuomojamas oficialiai. Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. lėšų Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse - po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.
Regionų specifika ir nauji iššūkiai
Tačiau regioninių savivaldybių biudžetai per menki, kad galėtų skirti 15-17 milijonų eurų iš savo lėšų. V.Mitrofanovas svarstė, jog galbūt būstų kainas sureguliuotų protingas nekilnojamojo turto mokestis. „Čia turbūt visi merai V.Mitrofanovui pritartų, - neabejojo N.Šidlauskas - Tik labai svarbu, kad tuos socialinius būstus neperimtų iš savivaldybių kažkoks privatus verslas ar nevyriausybinė organizacija. Nes gal pradės tuos socialinius būstus renovuoti, o paskui žmonės negalės padidintos nuomos išsimokėti. Pats toks naujo socialinių būstų savininko, administratoriaus atėjimas nieko neišspręs. Juk socialiniuose būstuose gyvena žmonės, kuriems visas socialinių paslaugų paketas priklauso, tai nėra pasiturintys žmonės. Dabartinė socialinių būstų nuoma yra labai simbolinė, o jeigu ta nuoma būtų per didelė, kas ją mokėtų?
Socialinių būstų pas mus labai trūksta. Šiai dienai eilėje yra apie 60 žmonių, o atsinaujinimas tokių būstų labai mažas. Naujų jau visai nenuperkame, o per metus, bijau suklysti, vidutiniškai atsilaisvina gal tik 5 būstai. Yra ir geresnių butų nupirktų, bet buvo laikai, kai mums buvo svarbu nupirkti kuo daugiau butų, todėl buvo nupirkta pigių butų, todėl reikėjo visokių remontų. Tiesa, negaliu sakyti, kad socialiniuose būstuose gyvena netvarki žmonės. Taip, yra ir netvarkingų, bet yra ir tokių, kurie patys remontuoja, prižiūri. Taip, yra neprižiūrinčių, patalpas gadinančių, bet didžioji dalis nuomininkų yra tvarkingi.
Mes tik turime programas dėl finansavimo, bet atvykę specialistai turi patys ieškoti, kur gyventi. Regionuose, ypač mažose savivaldybėse tikrai nėra naujų namų pastatyta. Šiuo metu nekilnojamojo turto portale „Aruodas" nėra nė vieno skelbimo apie Kalvarijoje išnuomojamą būstą. „Turime socialinius būstus sutvarkyti, priduoti, - aiškino K.Račkauskis, - bet tokie būstai ne visada būna tinkamai prižiūrimi, turime labai daug įsiskolinusių nuomininkų, todėl nuostoliai nemaži. Aš galvoju, jog pirmas dalykas - tie reikalavimai socialiniams būstams turėtų būti mažesni, nes dabar yra labai aukšti reikalavimai.
Taip, tokios šeimos gali pereiti į savivaldybės nesocialinius butus, juos nuomotis, bet kiek mes tokių butų turime? Bet tokių būstų, kuriuos savivaldybės galėtų nuomoti vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems atvykėliams medikams ir pan., regionų savivaldybėse trūksta. O socialiniai būstai, anot V.Mitrofanovo, žinant, koks kontingentas juose apsigyvena, yra katastrofa. Daugiausia - Vilniuje (1003), Kaune (973), Klaipėdoje (536), Jonavos rajone (526). Anot Akmenės rajono mero V.Mitrofanovo, dabar aktualiausi du klausimai. Žmonės emigracijoje priprato gyventi kotedžų tipo namuose, todėl ir Lietuvos regionuose nori kažko panašaus. (O būsto nuoma „dėžutėje", pastatytoje Naujojoje Akmenėje, gali kainuoti 250-400 Eur/mėn - red.
Kokių nors būsto lengvatų atvykusiems specialistams - medikams, pedagogams, o dabar - ir policininkams neturime. Iš viso Lietuvoje buvo 11 061 apgyvendintas socialinis būstas. Lietuvos savivaldybės prieš kelis metus pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie savivaldybių socialinių būstų fondą. Visose savivaldybėse socialinius būstus nuomojosi 739 jaunos šeimos, 973 daugiavaikės šeimos, 324 našlaičiai, netekę tėvų globos, 1260 neįgalių piliečių, 279 asmenys turėjo teisę, kad jų socialinis būstas būtų pagerintas ir pan. Kitas dalykas - nors butų poreikis regionuose yra, tačiau atgal į Lietuvą iš emigracijos grįžtantys žmonės jau nenori gyventi tipiniuose blokiniuose namuose -dėžutėse, pastatytose tarybiniais laikais. Dar vienas dalykas, kurį akcentavo V.Mitrofanovas, nekilnojamojo turto vystytojai nori, kad finansiškai prie infrastruktū... Bebenčiukų namučiai
Privatus darželis "Bebenčiukų namai"
Susipažinkite su mūsų darželiais, komanda ir kasdienėmis veiklomis. Kviečiame apsilankyti ir pajusti „Bebenčiukų“ namų atmosferą. Save vadiname „Bebenčiukų namais“, bet daugelis mus švelniai vadina tiesiog dviejų seserų darželiu. Mūsų pašaukimas - kurti jaukią, vaikų poreikiams pritaikytą aplinką, kurioje gera augti nuo pat pirmųjų žingsnių. Kai pirmasis Pavilnio padalinys sulaukė didžiulio tėvų pasitikėjimo ir norinčiųjų buvo daugiau, nei galėjome priimti, atvėrėme dar vienus namučius tame pačiame rajone. Vėliau duris atvėrėme ir Kalnėnuose, o dar kiek vėliau - Markučių studijoje, kur vaikai gali kurti, muzikuoti, judėti bei augti laisvi, saugūs, matomi ir atliepti. Taip mūsų bendruomenė išsiplėtė, išlaikydama tai, kas svarbiausia - artumą, šilumą ir ryšį. Nors per septyniolika veiklos metų atidarėme kelis darželius, sąmoningai išlikome maži - kad kiekvienas vaikas būtų matomas, kiekviena šeima išgirsta, o kiekviena diena čia - vis labiau kaip namuose, kur norisi grįžti.
Ugdome nuo 1,5 metų iki priešmokyklinės grupės. Kas naujo mūsų darželiuose? Kviečiame pasižvalgyti ką veikiame mūsų darželiuose kiekvieną mėnesį. Užpildykite registracijos formą ir suderinsime jums patogų laiką susitikimui - galėsite pamatyti aplinką, susipažinti su mokytojais ir užduoti visus rūpimus klausimus.
Atsiliepimai
Tėvelių žodžiai
„Draugavome su šiuo darželiu 6 metus ir norime pasakyti nuoširdų AČIŪ visam kolektyvui! Vaikams kuriama atsmosfera, parenkamos veiklos bei specialistai pateisino visus lūkesčius. Vaikai darželyje ne tik žaidžia, bet yra ir kokybiškai ugdomi, puikiai paruošiami mokyklos startui. Auklėtojos geba pažinti kiekvieną vaiką iš arti, nuolat efektyviai komunikuoja. Tiek auklėtojoms, tiek administracijai rūpi, kad vaikai būtų ugdomi tik geroje emocinėje aplinkoje. Pačios geriausios rekomendacijos!!!” Kristina
„Labai džiaugiuosi atradusi saugią erdvę vaikui būti. Kiek stebiu, vaikų emocijos svarbios ir priimtos. Mažyliai ant rankų, ant kelių, apkabinti ir nuraminti, skaniai pamaitinti, paglostyti prieš miegą. O veiklos viršija bet kokius lūkesčius! Nuoširdžiai rekomenduoju.” Elita
„Esu labai patenkintas šiuo privačiu darželiu! Personalas labai rūpestingas ir profesionalus, o aplinka - saugi ir šilta. Mano vaikas čia jaučiasi mylimas ir palaikomas, o ugdymo metodai skatina kūrybiškumą ir savarankiškumą. Puikiai organizuojamos veiklos ir atidžiai sekamas kiekvieno vaiko vystymasis - tikrai rekomenduoju” Pavel
„Mano dukra šį darželį lankė lygiai 6 metus ir dabar iškeliauja į mokyklą. Per 6 metus nebuvo nei karto jokių nesusipratimų, neigiamų emocijų ar blogų patirčių. Vaikas auklėtojų buvo mylimas lyg savas! Neįsivaizduoju iš kur pas jas telpa tiek meilės visiems vaikams. Geresnės vietos vaikui augti aš ir svajot negalėjau! Dėkoju Aleksandrai, Elizai ir visam kolektyvui už tokią meilę, atsidavimą ir profesionalumą! Sėkmės jums!” Ivona
„Nuostabus darželis, kuriame vaikas buvo laukiamas ir mylimas kiekvieną dieną. Itin rūpestingos ir kompetetingos auklėtojos padėjo ne tik gerai leisti laiką, džiaugtis vaikyste, bet ir augti, tobulėti, mokytis. Jūsų dėka Goda nebijo suklysti, nepalieka nebaigtų darbų ir leidžia sau kurti, kurti, kurti! Nuostabus kolektyvas, kuriame nėra vietos melui, dviveidžiams ir darbo dėl vaizdo. Saugi aplinka, gamtos įkvėptas ugdymas 1,5-6 metų vaikams mažose grupėse. Užtikriname individualų dėmesį ir stiprią vertybinę aplinką kiekvienam vaikui. Turniškių ramybė, Antakalnio bendruomenė ir Žirmūnų patogumas - trys lokacijos, viena ugdymo filosofija. Šalia miško įsikūręs darželis su erdviu kiemu aktyviam vaikų laikui lauke ir jaukia bendruomenės atmosfera. Rami, gamtos apsupta aplinka su didele žaidimų erdve - ideali vieta vaikams augti lėtesniu tempu. Šviesus ir erdvus darželis šalia Verkių regioninio parko su patogia lokacija ir privačia žaidimų aikštele. Visos šios veiklos yra įtrauktos į ugdymo programą ir papildomai nekainuoja - jos natūraliai papildo kasdienį vaiko ugdymą. Siūlome papildomus būrelius, kuriuos tėvai gali pasirinkti pagal vaiko pomėgius. Jei vaikas būrelio nelanko - tuo metu su juo dirba mokytoja, vyksta įprastas ugdymas ir veiklos. Kiekviena amžiaus grupė turi savo ugdymo kryptį - pritaikytą vaiko raidai, gebėjimams ir pasirengimui kitam etapui.
tags: #privatus #darzelis #aukstelkai
