Menu Close

Naujienos

Vaikų darželių ugdymo programos: visapusiškas ugdymas ir vaiko raidos puoselėjimas

Vaikų darželių ugdymo programos yra kruopščiai kuriamos siekiant užtikrinti kryptingą, integralų ir veiksmingą ugdymo(si) procesą, orientuotą į aukštą ugdymo(si) kokybę. Šios programos vadovaujasi svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, kurie sudaro pagrindą visapusiškam vaiko vystymuisi.

Pagrindiniai ugdymo principai

Viena iš esminių programų ašių yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra vertinama kaip ugdanti patirtis, praturtinanti vaiko pasaulį.

Kiti svarbūs principai, kuriais grindžiamos ugdymo programos, apima:

  • Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: užtikrina, kad ugdymo procesas atitiktų vaiko amžiaus tarpsnio vystymosi ypatumus.
  • Žaismės principas: ikimokyklinio ugdymo turinio kaita skatina žaismingumą, džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant bei dalinantis potyriais.
  • Sociokultūrinio kryptingumo principas: ugdymas orientuojamas į vaiko integravimą į visuomenę ir kultūrą.
  • Integralumo principas: ugdymo turinys ir veiklos yra susijusios ir papildo viena kitą.
  • Įtraukties principas: siekiama užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių, galėtų sėkmingai dalyvauti ugdymo procese.
  • Kontekstualumo principas: ugdymas vyksta atsižvelgiant į vaiko aplinką ir patirtį.
  • Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: skatina partnerystę ir bendradarbiavimą tarp vaiko ir pedagogo.
  • Lėtojo ugdymo(si) principas: užtikrina gilų įsitraukimą ir kokybišką mokymąsi.
  • Reflektyvaus ugdymo(si) principas: mokytojas kartu su vaiku apmąsto patirtis, emocijas ir veiksmus, numatydamas tolesnius žingsnius.
  • Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: skatina glaudų bendradarbiavimą tarp šeimos (globėjų) ir ugdymo įstaigos, siekiant ugdymo tęstinumo ir dermės.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstų kūrimas

Gairėse ypatingas dėmesys skiriamas naujai ugdymo(si) aplinkos modeliavimo krypčiai - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimui. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, svarbiausia yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, kuriančias netikėtumo momentą. Tai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Taip pat modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, numatomi komunikavimo būdai vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami kontekstą jų plėtotei. Taip pat numatomos galimos vaikų veiklos kliūtys arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Schema vaikų darželio ugdymo kontekstų kūrimo

Universalaus dizaino mokymuisi principas

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Ikimokyklinio ugdymosi sritys

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

  • „Mūsų sveikata ir gerovė“
  • „Aš ir bendruomenė“
  • „Aš kalbų pasaulyje“
  • „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
  • „Kuriu ir išreiškiu“

Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Pavyzdžiui, srityje „Mūsų sveikata ir gerovė“ siekiama, kad vaikai:

  • Domėtųsi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
  • Mokėtų ragauti įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, su suaugusiojo pagalba ruošti maistą.
  • Įvardytų kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai.
  • Suprastų vaisių ir daržovių plovimo svarbą, mokėtų juos plauti, pjaustyti, gaminti užkandžius, salotas.
  • Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo.
  • Išvardytų, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, pirmenybę teikiant sveikatai palankiems maisto produktams.

Kita vertus, siekiant ugdyti judrumą ir fizinius gebėjimus, vaikai mokomi:

  • Pralendi pro kliūtis keturpėsčias, savarankiškai atsistoti, stovėti, atsitūpti, pasilenkti, eiti į priekį, į šoną ir atgal, bėgti tiesiomis kojomis, lipti laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu.
  • Pastovėti ant vienos kojos (3-4 sekundes), tikslingai skirtingu ritmu eiti, apeiti arba peržengti kliūtis, eiti plačia (25-30 cm) linija.
  • Bėgti keičiant kryptį, greitį, neprarandant pusiausvyros, laikantis lipti ir nulipti laiptais pakaitiniu žingsniu.
  • Nušokti nuo laiptelio, atsispirti abiem kojomis, 1-2 kartus pašokti nuo žemės, peršokti liniją.
  • Žaisdami laisvai koordinuotai judėti, orientuotis erdvėje, dažniausiai vaikščiodami, stovėdami, sėdėdami taisyklingai.
  • Mokytis tikslingai siekti daikto, jį pačiupti ir laikyti saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suimti smulkų daiktą, perimti daiktą iš vienos rankos į kitą, dėti vieną ant kito.
  • Taisyklingai laikyti rašiklį, gana tiksliai atlikti judesius plaštaka ir pirštais bei ranka, ištiestomis rankomis pagauti didelį kamuolį.

Programos įgyvendinimas ir vertinimas

Programos siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas.

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.

Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

Vaikų pasiekimų vertinimo lentelė

tags: #priesmokyklinis #ugdymas #tai