Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra svarbus etapas vaiko raidai, kurio metu siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Nuo 2016 metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Tėvams dažnai kyla klausimų dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos, kainos, ugdymo įstaigos pasirinkimo, skirtumo nuo ikimokyklinio ugdymo. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie priešmokyklinio ugdymo tvarką Lietuvoje.
Priešmokyklinio ugdymo programos esmė ir tikslai
Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo
- Kūrybiškumo
- Komunikavimo
- Skaitmeninė
- Pilietiškumo
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
- Kultūrinė
Amžius ir priėmimo tvarka
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus iki kovo-balandžio mėnesio. Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką.
Priešmokyklinio ugdymo programos turinys ir sritys
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:
- Gamtamokslinis ugdymas
- Kalbinis ugdymas
- Matematinis ugdymas
- Meninis ugdymas
- Visuomeninis ugdymas
- Sveikatos ir fizinis ugdymas
Kompetencijų ugdymas
Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Komunikavimo kompetencija apima gebėjimą bendrauti, dalintis patirtimi, įspūdžiais, įvardyti savo mėgstamas veiklas, kelti klausimus ir išsakyti savo pastebėjimus. Vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
Kūrybiškumo kompetencija ugdoma per atviras, įtraukiančias kūrybines-projektines veiklas, kur vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius.
Skaitmeninė kompetencija apima gebėjimą atsakingai naudotis įrenginiais, ieškoti informacijos, žaisti ugdomuosius žaidimus, tyrinėti. Vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
Pilietiškumo kompetencija ugdoma per samprotavimus apie atsakingą ir saugų elgesį, gebėjimą atskirti tinkamą ir netinkamą elgesį, bendradarbiavimą ir pagarbą kitiems. Vaikai ugdosi pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija apima gebėjimą išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas, atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias, suprasti saugaus elgesio taisyklių svarbą ir rūpintis sveikata.
Kultūrinė kompetencija ugdoma per patirtines kultūrines veiklas, kur vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą.
Pasiekimų vertinimas
Taip, priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai yra vertinami, tačiau vertinimas nėra itin formalus ar aiškiai apibrėžtas. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Priešmokyklinio ugdymo formos ir finansavimas
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Tėvams (globėjams) ir ugdymo įstaigai turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Mokesčius ir mokėjimo tvarką nustato ugdymo įstaigos savininkas. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Priešmokyklinukams (taip pat ir moksleiviams) gali būti teikiama nemokamo pavežėjimo iki ugdymo įstaigos paslauga. Įprastai ji teikiama kaimuose, miesteliuose gyvenantiems vaikams.
Priešmokyklinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo skirtumai
Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai mokosi pagrindinių kasdienių gyvenimo, socialinių, emocinių ir kalbos įgūdžių. Priešmokyklinis ugdymas yra labiau orientuotas į pasiruošimą mokyklai, ugdant platesnes kompetencijas ir įgūdžius, reikalingus sėkmingai pradėti mokyklos kelionę.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #tvarka
