Lietuvos švietimo sistemoje pastaruoju metu vyksta aktyvios diskusijos dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo ankstinimo. Ši tema sulaukia daug dėmesio, nes tiesiogiai liečia vaikų raidą, tėvų teises ir valstybės švietimo politikos kryptis. Prezidento Gitano Nausėdos 2020 m. pristatyta vizija vieneriais metais ankstinti ikimokyklinį ir pradinį ugdymą bei nustatyti ikimokyklinį ugdymą kaip privalomą visiems vaikams, sukėlė įvairias nuomones ir argumentus.
Argumentai už ir prieš ugdymo ankstinimą
Viena vertus, šalininkai argumentuoja, kad ankstesnis ugdymas gali padėti vaikams anksčiau įgyti socializacijos įgūdžių, geriau pasiruošti mokyklai ir ateityje pasiekti geresnių akademinių rezultatų. Pasaulio praktika rodo, kad daugiau laiko švietimo sistemoje praleidę vaikai dažnai turi geresnius socializacijos įgūdžius ir akademinius pasiekimus.
Kita vertus, kritikai išreiškia susirūpinimą dėl galimos žalos vaikų gerovei, saugumui ir tinkamai raidai. Teigiama, kad dabartinė švietimo sistema, jos tradicijos, standartai ir programos dar nėra visiškai pasirengusios ankstinti ugdymo ar daryti jį privalomu. Būtina numatyti laiko sistemos keitimui. Taip pat kyla klausimų dėl tėvų teisių ir laisvių pažeidimo, nes pagrindiniai vaikų ugdytojai yra tėvai, o švietimo sistema turėtų atlikti pagalbinę funkciją, bet ne pakeisti juos.
Ypač akcentuojama, kad priverstinis institucinis ugdymas ar jo ankstinimas gali pakenkti vaikams, o tėvai dažnai stokoją nuoseklaus ir plačiai prieinamo švietimo apie ugdymo programas ir jų tęstinumą. Kai kurie specialistai, kaip psichologė Ramunė Murauskienė, pabrėžia, kad tėvai neturėtų prarasti laisvės spręsti dėl vaikų ugdymo, tačiau turi būti numatyta tvarka, kada tėvus turėtų konsultuoti specialistai.
Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje: pokyčiai ir nuostatos
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatymu įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, kuris pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Tačiau įstatymas numato ir lankstesnes galimybes. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas gali būti pradėtas nuo penkerių metų, o esant poreikiui, bus sudarytos galimybės priešmokyklinio ugdymo programoje praleisti dvejus metus ir pradinį ugdymą pradėti vėliau. Taip pat numatoma laipsniškai pereiti prie to, kad vaikai galės būti ugdomi nuo dvejų metų.
Visuotinis ikimokyklinio ugdymo ankstinimas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. - 4 metų vaikams, 2024 m. - 3 metų vaikams ir 2025 m. - 2 metų vaikams. Socialinę riziką patiriantiems vaikams ikimokyklinis ugdymas taps privalomas anksčiau.
Iššūkiai pedagogams ir specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams
Ankstyvasis ugdymas kelia iššūkių ir pedagogams. Pedagogai turi individualizuoti ugdymą, tačiau dažnai neturi tam nei galimybių, nei žmogiškųjų resursų, nei specialiųjų kompetencijų. Jie yra įsprausti į griežtus laiko rėmus ir standartus, kurie ne visada leidžia užtikrinti visuminį ugdymą ir koncentruotis į vaiko poreikius.
Ypač sudėtinga situacija yra su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais. Dėl pedagogų psichologinės charakteristikos ypatumų ir politinių ambicijų organizuojamų eksperimentų, negalima leisti organizuoti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų integravimo be tinkamo pasirengimo ir resursų. Dažnai įprasta institucinio ugdymo aplinka yra ne naudinga, o žalinga tokiems vaikams, nes sukelia sunkumus neakademinėse srityse. Būtina šviesti spec. mokinių tėvus ir skatinti juos ieškoti tinkamiausių ugdymo aplinkų. Valstybės politika turėtų būti nukreipta į konkrečios mažumos stiprinimą, o ne į chaoso įvedimą daugumai.
Kaip ankstyvosios vaikystės patirtis veikia visą gyvenimą trunkančią sveikatą ir mokymąsi
Tėvų teisės ir valstybės parama
LR Konstitucija ir Europos Žmogaus Teisių Konvencija numato tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus bei valstybės pareigą tai garantuoti ir gerbti. Tai apima ir teisę parinkti vaikams tinkamiausią ugdymo formą bei spręsti dėl pradinio ugdymo pradžios laiko. Valstybė, remdama tėvus, turėtų stiprinti ir palaikyti šeimų kūrimąsi, formuojant joms palankią politiką.
LR Švietimo įstatymo nuostatos taip pat numato ikimokyklinio ugdymo vykimą šeimoje ir tėvų (globėjų) pasirinkimą. Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai šeimai reikalinga pagalba ir ji negali pati tinkamai atlikti vaikų ugdymo pareigos. Svarbu apibrėžti atvejus, kuomet tėvų ar globėjų teisė ir laisvė rūpintis vaikais būtų pripažinta kaip vaiko raidą žalojantis veiksnys.
Privalomas priešmokyklinis ugdymas, pagal priimtas naujas pataisas, laipsniškai įsigalios nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Visuotinis ikimokyklinis ugdymas nuo 4 metų amžiaus, nuo 2024 m. - nuo 3 metų amžiaus ir 2025 m. - nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia didesnius įsipareigojimus valstybei ir savivaldybėms organizuoti šį ugdymą, ypač vaikams, augantiems socialinės rizikos sąlygomis.
5-6 metų vaikų ikimokyklinio ugdymo programa
Programos, skirtos 5-6 metų vaikams, siekia atliepti jų interesus, puoselėti gerovę ir tenkinti individualius poreikius. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse, siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas. Kompetencijos apima pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninę, pilietiškumo, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kultūrinę.
Kasdieninėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją. Jie plėtoja žodyną, kuria pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius. Bendraudami dalinasi patirtimi, įspūdžiais, kelia klausimus, išsako nuomonę. Vaikai mokosi apibūdinti savo jausmus ir emocijas, tyrinėja Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, perima tradicijas. Dalyvaudami kūrybinėse veiklose ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą.
Gamtamokslinio ugdymo srityje vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja gamtos objektus ir reiškinius. Kalbinio ugdymo srityje jie sieja kalbos garsus su simboliais, atpažįsta raides, skaito žodžius ir sakinius, rašo paprastesnius žodžius. Matematiniame ugdyme mokosi skaičiuoti, atpažinti skaičius, atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus. Meninio ugdymo srityje ugdomas kūrybiškumas per dailę, muziką, judesį. Visuomeniniame ugdyme vaikai mokosi bendradarbiauti, gerbti kitų nuomonę, supranta pilietišką ir nepilietišką elgesį. Sveikatos ir fizinio ugdymo srityje ugdomi įgūdžiai, susiję su saugiu elgesiu, sveikata, fiziniu aktyvumu.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #ankstinimas
