Ar mokytojas buvo tavo autoritetas ar svajojai būti užaugęs/usi mokytoju? Tikriausiai daugelis atsakytų „taip“. Mokytojas - tai svarbus asmuo, kuris mus lydi nuo pradinių klasių iki tol, kol tampame savarankiška asmenybe. Tačiau realybėje mokytojo profesinį kelia pasirenka tik mažas procentas asmenų, nes tai profesija, kuri reikalauja kruopštumo ir nuolatinio pasiruošimo pamokoms.
Pedagogų rengimas Lietuvoje vyksta aukštosiose mokyklose - universitetuose ir kolegijose. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą. Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą. Jo metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai.
Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas.
Jei tai yra bakalauro/ profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS.
Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogiko kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu.
2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą. Jame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienas metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje.
Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą. Stojantys į menų pedagogikos studijas turi turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą.
Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras.
Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų. Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą. Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais. Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius.
Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę arba pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir (ar) Vaikystės pedagogikos programą. Pradinio ugdymo mokytojas vaikus moko visų dalykų. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokomųjų dalykų mokytojai yra baigę tokios krypties studijų programą, kokį mokomąjį dalyką dabar moko. Bet kuri mokytojų rengimo programa ir išklausyti ne trumpesni kaip 40 val. Vaikus, turinčius sveikatos problemų, judesio ir padėties sutrikimų, elgesio ir emocijų sutrikimų ugdo ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos arba dalyko mokytojai.
Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją).
Lietuvoje įgyjamo aukštojo mokslo kvalifikacinio laipsnio sistema yra unifikuota. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato visų studijų programų bendruosius studijų vykdymo reikalavimus. Juose nurodoma, kad kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tada, kai asmuo baigia atitinkamą studijų programą ir pasiekia programoje numatytus studijų rezultatus.
Pedagogų rengimo reglamente patikslinama, kad pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos. Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomas išduoda ta aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedėlyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.
Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.
Šioje kategorijoje rasite informacijos apie socialinę pedagogiką, Valdorfo pedagogiką, vaikystės pedagogiką, lauko pedagogiką, humanistinę pedagogiką ir kitas pedagogikos rūšis. Taip pat šioje kategorijoje autoriai dalinasi ugdomosios savaitės planais, kurie tikrai bus naudingi planuojant darželinuko veiklą. Pateikiami įvairių švenčių scenarijai. Šioje kategorijoje rasite patalpintas ir praktikos ataskaitas, kurios buvo atliktos darželiuose bei mokyklose. Taip pat rasite ir baigiamųjų darbų pavyzdžių apie ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumą, specialąją pedagogiką bei kitomis temomis.
Ikimokyklinė įstaigos ugdymosi aplinka bei jos reikšmė vaikui. Aplinkos poveikio vaikui šiuolaikinės interpretacijos. Aplinka ir vaiko raida psichologiniai sąveikos aspektai. Ikimokyklinio ugdymo institucijos aplinkos pedagoginės ...
Socialinių įgūdžių ugdymas vaikų globos namų šeimynoje. Socialinių įgūdžių ugdymo sampratos teorinis pagrindimas. Socialinių įgūdžių sąvokos samprata. Socialinių įgūdžių klasifikacija. Vaikai, gyvenantys globos namų ...
Žaidimas ir jo vieta šiuolaikinėje pamokoje. Žaidimų klasifikacija. Lietuvių liaudies (tradiciniai) žaidimai. Žaidimai su taisyklėmis. Kūrybiniai žaidimai. Žaidimų taikymas ...
Klasių mokinių požiūris į kūno kultūros pamokas. Veiksniai, įtakojantys mokinių požiūrį į kūno kultūrą. Mokymosi motyvacija. Mokytojo ...
Paslaugų kokybės teoriniai aspektai. Paslaugų esmė ir savybės. Paslaugų paketo esmė ir jo elementai. Paslaugų grupės pagal jų rezultato pobūdį. Paslaugų kokybės ...
Pedagogo pagalbos galimybės paaugliams, patyrusiems fizinį ir emocinį smurtą šeimoje. Paauglio smurto šeimoje teorinės prielaidos. Fizinio ir emocinio smurto samprata bei jo ...
Profesinių kompetencijų sąrašas. Terminų, santraupų žodynėlis. Scenografija. Choreografinių kūrinių repertuaras. Renginio scenarijus. Šokių aprašymai. „Žalia pupa“. ...
Ekologinės kultūros įtaka edukacinei aplinkai. Ekologinės kultūros samprata. Edukacinės aplinkos samprata. Ekologinės kultūros formavimo šiuolaikinėje visuomenėje ypatumai. ...
Dvimačių ir trimačių figūrų supratimo pradinėse klasėse teorinė problematika. Figūros vaizdinio struktūra. Geometrinės figūros sąvoka. Geometrinių vaizdinių rūšys. ...
Stereotipai ikimokykliniame ugdyme. Ikimokyklinio ugdymo kokybės siekiai. Stereotipo samprata. Šeimos ir darželio sąveikos ypatumai. Pedagogų ir tėvų požiūrio į ...
Individualių mokinių savybių įtaka mokymo (si) organizavimui. Individualios mokinių savybės. Individualių savybių įtaka mokymo (si) organizavimui. Humanistinis ugdymas kaip ...
Jaunųjų krepšininkų vertybių raiška komandoje. Nagrinėjamos problemos teoriniai aspektai. Mokinių, turinčių nežymų protinį sutrikimą, charakteristika. Nežymaus protinio atsilikimo paplitimas ir priežastys. Endogeninės ...
Profesinių kompetencijų ir studijų programos tikslų įgyvendinimas diplominiame darbe. Svarbių terminų žodynėlis. Pradinių klasių ...
Pradinių klasių mokytojo dalykinės kompetencijos teoriniai aspektai. Kompetencijos sąvoka, rūšys ir funkcijos. Mokytojo dalykinės žinios. Mokytojo gebėjimai ir įgūdžiai. ...
Savęs vertinimas ir savikontrolė. Savęs vertinimo ir savikontrolės užuomazgos ikimokykliniame amžiuje. Jų raida jaunesniame mokykliniame amžiuje. Valios samprata. Savikontrolės , kaip valios savybės , ...
Kūrybiškumo kompetencijos plėtojimo švietimo įstaigose problemos analizė. Kūrybiškumo kompetencijos tobulinimas švietimo įstaigose. Teoriniai sprendimai. Kūrybiškumo ...
Socialinio pedagogo veiklos teoriniai ir teisiniai pagrindai. Socialinė pedagoginė pagalba bendrojo ugdymo mokykloje. Socialinio pedagogo vertybinės nuostatos. Socialinio pedagogo ...
Agresija, agresyvus elgesys teoriniu aspektu. Vyraujančios agresijos teorijos. Agresijos tipologija. Veiksniai, lemiantys paauglių agresyvų elgesį. Šeima kaip esminis veiksnys. ...
Šeima kaip suaugusių žmonių ir bręstančios kartos sąveikos Erdvė. Šeimos vaidmuo ugdant asmenybę. Šeimos funkcijos. Tradicinės šeimos modeliai ir jų transformacijos ...
Sveikatos renginiai Klaipėdos lopšelyje - darželyje „Bangelė“. A„Ekologinė savaitė“. B„Ekologinė savaitė“. C„Rudens vakarojimas“. ...
Meninis kūrybiškumas ir jo reikšmė. Meninio kūrybiškumo samprata. Meninis muzikinis ugdymas, plėtojantis kūrybiškumo galimybes, siekiant kokybiško ugdymo muzikos pamokose. ...
Smurtas prieš vaikus šeimoje teoriniu aspektu. Smurto prieš vaikus šeimoje sampratos problemiškumas. Smurto prieš vaikus šeimoje priežastys. Smurto ...
Profesinių kompetencijų įsivertinimas. Įgytos patirties refleksija ir problemos identifikavimas. Vadovavimas klasei. problemos teorinė analizė. Paauglystė. Mokyklos aplinka ir elgesio ...
Paauglio asmeninės kompetencijos ugdymas teatru. Teatro užsiėmimų galimybės ugdant paauglių asmeninę. Kompetenciją. Asmeninių kompetencijų struktūra. Psichofiziniai ...
Socialinės pedagogikos samprata, tyrimo objektas, veiklos kryptys ir problemos. Socialinių edukatorių rengimas. Socialinių edukatorių rengimas Europoje. Socialinių pedagogų ...
tags: #priesmokyklinio #amziaus #vaiku #rengimas #mokyklai #diplominis
