Antibiotikų vartojimas nėštumo metu: sužinokite riziką ir naudą, kuri gali išgelbėti jūsų kūdikį!

Antibiotikai - vienas didžiausių praėjusio amžiaus medicinos laimėjimų, tačiau neteisingas ir besaikis jų vartojimas gali pridaryti daugiau žalos nei pagelbėti. Dauguma mano, jog infekcinėmis ligomis užsikrečiama tik nuo aplinkinių, tačiau infekcinius susirgimus gali sukelti ir “nuosavos” bakterijos. Kiekviena organizme gyvenanti bakterija turi savo vietą, kur gyvendama ji nepavojinga, bet patekusi į jai neįprastą vietą arba nusilpus organizmo imuninei sistemai, gali sukelti ligą. Yra žinoma, kad peršalimo ligas sukelia per 200 rūšių virusų. Dažnai pasigavę virusą žmonės geria antibiotikų tam, kad, neva, išvengtų ligos komplikacijų. Būtent todėl patiems, be gydytojo žinios, antibiotikų vartoti negalima, nes tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, skirti gydymą, vertinti sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti, kiek laiko reikia vaistą vartoti.

Apsirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Paskyrus antibiotiką, ligonis privalo žinoti, kodėl jam skiriamas. Ištyręs ligonį gydytojas gali skirti ne tuo metu madingą, o reikalingą, gerą ir kryptingai veikiantį medikamentą. Kartais užtenka tik kelias dienas pavartoti ne tą antibiotiką, kad bakterijos taptų jam atsparios.

Profilaktiškai antibiotikų tikslinga skirti tuomet, kai ligonis, sergantis sunkia liga, pvz. turintis širdies ydą, sergantis cukriniu diabetu ar kitais atvejais, yra ruošiamas planinei operacijai.

Nėštumo metu būsimosioms mamoms gali būti skiriama antibiotikų, nes tai efektyviausia priemonė kovoje su tiek moteriai, tiek vaisiui pavojingomis bakterinėmis infekcijomis. Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Negydomos bakterinės infekcijos gali sukelti komplikacijas, kurias gydyti reikės didesnėmis antibiotikų dozėmis, o gydymo kursas taps ilgesnis.

Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kitokie poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus. Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Vaistus rekomenduojama pradėti gerti tik pasitarus su gydytoju ir tęsti vartojimą su jo priežiūra.

Nėštumo metu kūdikiai deguonimi, krauju ir maisto medžiagomis aprūpinami per placentą. Šis organas veikia kaip filtras ir apsaugo vaisių, tačiau kai kurie vaistai taip pat gali prasiskverbti pro placentą ir paveikti kūdikio augimą ar sukelti kitų sveikatos problemų. Sulfonamidai gali didinti širdies ligų, geltos ir apsigimimų riziką. Net ir nėštumo metu saugūs antibiotikai gali sukelti įvairių šalutinių poveikių.

Jei kažką skauda ar maudžia, iškart griebtis antibiotikų tikrai nebūtina, tačiau jei infekciją sukėlė bakterijos, veikiausiai nebus kitos išeities, kaip tik vartoti antibiotikus. Nėštumo metu imunitetas funkcionuoja visiškai kitaip, todėl net ir menkiausia infekcija gali nulemti sunkią ir ilgai besitęsiančią ligą. Antibiotikai padeda sunaikinti patogenines (t. y. pavojingas) bakterijas.

Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų. Būtinai atlikite tyrimus, patvirtinančius, kokio tipo infekcija (t.y. virusinė ar bakterinė).

Viena dažniausių ligų, kuri pasitaiko besilaukiant ir nuo kurios gali būti skirti antibiotikai, - šlapimo takų infekcija. Įtarus šlapimo takų infekciją, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes liga gali komplikuotis. Net inkstų pažeidimu ar sepsiu. Kita tipiška infekcija, dėl kurios laukiantis gali būti skirta antibiotikų, - bakterinis makšties uždegimas (bakterinė vaginozė). Makšties uždegimas siejamas su priešlaikiniu vaisiaus vandenų maišelio plyšimo, priešlaikinio gimdymo rizika. Todėl būtinas gydytojo skirtas gydymas. Atsiradus makšties diskomfortui, būtina kreiptis į gydytoją, reikia nustatyti ligos požymių atsiradimo kilmę, nes gydymas skiriasi. Šios dvi infekcijos nėra vienintelės, dėl kurių skiriami antibiotikai laukiantis. Jie naudojami cezario pjūvio metu. Jų gali skirti net po danties rovimo ar kitos rimtesnės manipuliacijos burnoje. Saugumas priklauso nuo kelių veiksnių - antibiotiko rūšies, kada ir kiek laiko vartojamas ir kiek jo vartojama. Gydytojas skiria saugiausią antibiotiką saugiausia doze ir nustato saugiausią gydymui reikalingą trukmę.

Taip, antibiotikų kartais prireikia net paties gimdymo metu, pavyzdžiui, kai atliekamas cezario pjūvis, kai yra teigiamas B grupės streptokokų testas (BGS), kai nustatytas vaisiaus dangalų uždegimas. Antibiotikai, skiriami cezario pjūvio metu, sumažina gimdyvės žaizdų infekcijos ir gimdos gleivinės uždegimo (endometrito) riziką. Paprastai skiriama vienkartinė dozė maždaug 30-60 min. iki operacijos. B grupės streptokokas dažnai randamas sveikų žmonių žarnyne, makštyje, šlapimo takuose ir nesukelia jokių negalavimų. Tačiau ši bakterija pavojinga nėščiosioms ir naujagimiui. Gimdymo metu naujagimis gali užsikrėsti mamos makštyje esančiais B grupės streptokokais. Ši bakterija nėščiajai gali sukelti šlapimo pūslės, gimdos gleivinės, vaisiaus dangalų uždegimą, o naujagimiui -plaučių ar smegenų dangalų uždegimą, kraujo užkrėtimą. Jei BGS testas, kuris atliekamas 35-37 nėštumo savaitę, buvo teigiamas, prasidėjus gimdymo veiklai, nėščiajai skiriama antibiotikų. Geriausio efekto galima tikėtis, kai profilaktiškai antibiotiko sulašinamas užtrunka 4 valandas. Lašinami antibiotikai paveikia ne tik B grupės streptokokus, bet, prasiskverbę pro placentą, paveikia ir naujagimį. Vaisiaus dangalų uždegimas kyla tada, kai į juos ir vaisiaus vandenis patenka bakterijų. Dažniausiai infekcija į šiuos audinius patenka iš makšties, išangės, tačiau gali prasidėti ir tuomet, kai plyšta vaisiaus vandenų pūslė arba joje atsiranda mikroįtrūkimų. Greitai nepradėjus gydymo, kyla pavojus būsimo naujagimio sveikatai, mamai gresia pilvo ertmės ir dubens uždegimas, kraujo krešulių susidarymas dubenyje ar plaučiuose, kraujo užkrėtimas.

Mokslininkai pastebėjo, kad gimdymo metu skirti antibiotikai gali kūdikio organizme sutrikdyti bakterijų pusiausvyrą. Kūdikiai (tiek gimę natūraliais takais, tiek cezario pjūvio pagalba), jei mama gavo antibiotikų gimdymo metu, sulaukę vienerių metų turėjo mažiau bakterijų rūšių, jei nebuvo išimtinai žindomi iki 3 mėnesių. Aptiktas nežymus ryšys tarp gimdymo metu vartotų antibiotikų ir padidėjusio svorio augimo penktais gyvenimo metais. Kol kas nėra patikimų įrodymų, kad antibiotikai gimdymo metu kelia didžiulę riziką kūdikio sveikatai.

Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Vaistų vartojimo nėštumo ir žindymo metu rekomendacijas galima rasti vaistinių preparatų charakteristikų santraukose, kurios yra Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos tinklapyje.

Medikamentinės priemonės, tokios kaip purškiami vaistai į nosį, yra neefektyvios nėščiųjų slogai gydyti. Sergant nėščiųjų sloga, rekomenduojama plauti nosį druskos tirpalais ir nepamiršti fizinės veiklos, kuri sutraukia nosies kraujagysles, o tai palengvina ligos simptomus.

Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Siekiant vartoti kokybiškus maisto papildus, reiktų pirkti tik tuos, kurie yra patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Klausimas. Prieš kelias dienas sužinojau, kad laukiuosi. Vakar buvau pas ginekologą, jis pasakė, kad 5 savaitės ir 2 dienos. Bėda ta, kad dar nežinodama, jog laukiuosi, gėriau dvejus antibiotikus: 7 dienas ospamoksą ir po to iškart klaritromiciną 10 dienų. Dar darė rentgeno nuotrauką, švietė plaučius. Visa tai, daktaro paskaičiavimu, ir buvo pati nėštumo pradžia. Gydytojas ginekologas patarė nutraukti nėštumą darant mikrovalymą, nes nežinia, kaip tai galėjo pakenkti besivystančiam vaisiui. Remiantis klinikiniais tyrimais, vaistai pagal poveikio vaisiui riziką yra suskirstyti į penkias A-E grupes nuo mažiausiai iki labiausiai rizikingų. Tačiau susirgus gydytojas vertina ne tik vaistų riziką, bet ir jų galimos naudos ar žalos santykį, nes ligos sukėlėjai gali būti grėsmingesni už vaistą. Kitas svarbus faktorius vartojant vaistus yra nėštumo dydis. Kaip žinote, pirmaisiais dviem nėštumo mėnesiais vyksta vaisiaus organogenezė, o 3-11 nėštumo savaitę vaisius labiausiai pažeidžiamas. Tačiau, kaip ir jūsų atveju, neplanuojančios nėštumo moterys visus galimus žalingus faktorius pradeda vertinti tik sužinojusios, kad pastojo. Vaistai ospamoksas bei klaritromicinas priklauso A ir B grupei vaistų, kurių žalingas poveikis vaisiui nėra įrodytas, todėl šie vaistai laikomi saugiais. Mažai tikėtina, kad diagnostinė krūtinės ląstos fluorograma ar rentgenograma gali paveikti jūsų vaisiaus vystymąsi, nes spinduliuotės dozė yra nedidelė, ekspozicija trumpa, o tiriama buvo viršutinė kūno dalis, t.y. ne dubuo. Todėl, mano nuomone, nėštumo nutraukimas nėra vienareikšmis pasirinkimas. Esant abejonių, kaip žinote, ankstyvuoju nėštumo periodu galima atlikti ankstyvą patikrą dėl galimo apsigimimo tiek ultragarsu, tiek atliekant testą.

Trečiadienį geros reputacijos mokslo žurnale BMJ publikuotame tyrime nurodoma, kad mokslininkai nustatė didesnę vaisiaus apsigimimų riziką, jeigu motina pirmų trijų nėštumo mėnesių metu vartojo makrolidų klasės antibiotikus, lyginant su moterimis, kurios tuo pačiu laikotarpiu vartojo penicilinų klasės antibiotikus. Makrolidų klasės antibiotikai - tokie, kaip eritromicinas, karitromicinas, azitromicinas ir kiti - yra vartojami bakterinėms infekcijoms (plaučių uždegimui, bronchitui, šlapimo takų infekcijoms, lytiškai plintančioms ligoms) gydyti. Neretai šie vaistai būna skiriami asmenims, kuriems pasireiškia alerginė reakcija į penicilinų klasės antibiotikus. Tyrimo autoriai teigia, kad makrolidai yra viena iš dažniausiai skiriamų antibiotikų klasių vakarų pasaulyje. Tyrėjai lygino šių vaikų apsigimimų ir vėlesniu gyvenimo metu nustatomų neurologinių bei raidos ligų dažnumą. Nustatyta, kad motinoms, kurios nėštumo pradžioje vartojo makrolidus, vaistai su apsigimimais gimdavo 28 iš 1000 atvejų. Jeigu būdavo vartojami penicilinai, apsigimimų pasitaikydavo 18 iš 1000 atvejų. Konkrečiau - išaugo širdies ydų dažnumas. Mokslininkai nenustatė ryšio tarp kurių nors antibiotikų ir neurologinių bei raidos ligų dažnumo. Taip pat nebuvo nustatyta ryšio tarp apsigimimų ir makrolidų, kurie buvo vartojami iki nėštumo pradžios. Viena iš tyrimo autorių, Londono universiteto koledžo (JK) profesorė Ruth Gilbert sakė, jog toks apsigimimų skaičiaus padidėjimas nėra didelis, tačiau statistiškai reikšmingas. Remiantis šiuo atradimu mokslininkai rekomenduoja medikams ieškoti kitokios alternatyvos nėščiųjų moterų bakterinėms infekcijoms gydyti. R.Gilbert taip pat įspėjo, jog antibiotikų nevartojimas apskritai, kai to iš tiesų reikia, taip pat yra labai žalingas. „Jeigu jums prasidėjo bakterinė infekcija, labai svarbu vartoti antibiotikus, nes vaisiaus raidai gali pakenkti pati infekcija“, - sakė mokslininkė. Mokslininkai išvadas padarė analizuodami didelės sveikatos duomenų bazės, kurią pildė šeimos gydytojai, mažesnės imties tyrimus.

2005 m. Švedijos mokslininkai įspėjo nevartoti makrolido eritromicino pirmojojo nėštumo trimestro metu, nes atlikto tyrimo metu buvo aptiktas ryšys tarp šių vaistų ir naujagimių širdies ydų. Pagal dabartines JAV ir JK gaires medikams azitromicino ir klaritromicino įspėjama vengti skirti tik pacientams su didesne širdies ir kraujotakos ligų komplikacijų rizika.

Nėštumo metu imunitetas funkcionuoja visiškai kitaip, todėl net ir menkiausia infekcija gali nulemti sunkią ir ilgai besitęsiančią ligą. Antibiotikai padeda sunaikinti patogenines (t. y. pavojingas) bakterijas.

Bet kokiu atveju, svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą - kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti. Nėštumo metu svarbu rasti saugių gydymo alternatyvų.

Kada antibiotikai būtini nėštumo metu?

Antibiotikai taip pat gali būti paskirti po operacijų, pavyzdžiui, atliekant cezario pjūvį, ar atlikus kitas procedūras, tokias kaip danties rovimas, siekiant užkirsti kelią infekcijoms.

Kaip antibiotikai veikia vaisių?

Tyrimai rodo, kad makrolidų klasės antibiotikai (pvz., eritromicinas, klaritromicinas) pirmojo nėštumo trimestro metu gali būti susiję su didesne apsigimimų rizika, ypač širdies ydų. Todėl medikai rekomenduoja ieškoti alternatyvų, jei įmanoma.

Tačiau svarbu suprasti, kad pati infekcija gali būti daug didesnė grėsmė vaisiaus raidai nei tinkamai parinkti antibiotikai.

Ką daryti, jei reikia vartoti antibiotikus?

Visuomet vartojant antibiotikus būtina laikytis gydytojo nurodymų. Būtinai atlikite tyrimus, patvirtinančius, kokio tipo infekcija (t. y. virusinė ar bakterinė).

Jei jums paskirtas antibiotikas, pasitarkite su gydytoju, kodėl jis skiriamas ir kokios naudos tikėtis. Gydytojas turėtų skirti saugiausią antibiotiką saugiausia doze ir nustatyti saugiausią gydymui reikalingą trukmę.

Ar antibiotikai veikia žarnyno mikrobiotą nėštumo metu?

Taip, net ir saugūs antibiotikai sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Kiekvieno žmogaus žarnyne yra tam tikra nepageidaujamų ir gerųjų bakterijų harmonija. Po 5 dienų antibiotikų kurso dauguma žmonių praranda apie 10 rūšių, o kai kurie - net iki 24 rūšių žarnyno bakterijų.

Norint padėti žarnyno mikrobiotos atsigavimui, rekomenduojama:

Vartoti probiotikus.
Kontroliuoti mitybą, vengti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų, dirbtinių saldiklių, konservantų, stabilizatorių.
Išimtinai žindyti kūdikį bent iki 3 mėnesių, nes motinos piene gausu maistinių medžiagų, kurios maitina gerasias bakterijas kūdikio žarnyne.
Saugiai leisti kūdikiui sąlytį su aplinka, kurioje yra naminių gyvūnų.

Žarnyno mikrobiotos sudėtis gali grįžti į iki prieš antibiotikų vartojimą buvusią būseną per 2 mėnesius, tačiau kai kuriems žmonėms tai užtrunka ilgiau.