Rudens pradžia žymi ne tik derliaus nuėmimą, bet ir sėklų rinkimo bei paruošimo laiką. Tai signalizuoja apie sėklų derliaus valymo pradžią. Daržovių sėklos yra ypač jautrios auginimo sąlygoms, tačiau galutinė jų kokybė priklauso ne tik nuo to, kaip jos augo, bet ir nuo derliaus nokinimo bei džiovinimo būdų. Net geriausią derlių galima sugadinti netinkamai apdirbus sėklas.
Pirmas žingsnis link kokybiškų daržovių sėklų yra tinkamas nokinimas. Pagrindinė taisyklė - rinkti tik visiškai išnokusias sėklas. Nereikėtų laukti per ilgai, nes tai gali pakenkti jų daigumui. Prieš pradedant sėklų rinkimą, svarbu išvalyti sėklojų plotą, pašalinti piktžoles ir nesubrendusius augalus. Kai kurios daržovės, tokios kaip ridikai, ridikėliai ir burokėliai, ypač reikalingos žydėjimo normavimo - trumpinamos arba pašalinamos žiedinės, kurios dar neužmezgė sėklų. Tai leidžia augalams nukreipti maistines medžiagas į jau nokstančias daržovių sėklas. Tinkamai prižiūrimi sėklojai taip pat gali būti papildomai tręšiami fosforu ir kaliu.
Ankstyvos rudens šalnos gali sukelti daug žalos daržovių sėkloms. Dažnai šalnos pasitaiko rugsėjo pradžioje, tačiau po jų oras dar gali atšilti, todėl svarbu apsaugoti sėklojus. Paprasčiausias būdas tai padaryti - laužų kūrenimas. Laužus reikėtų sukurti tam tikrose lauko vietose, kad dūmai aptrauktų visą plotą. Mažesnėms lysvėms ir pavieniams augalams gali būti naudojami stogeliai iš inspektinių rėmų ar šiaudinių matų.
Dauguma daržovių sėklojų žydi ir nokina sėklas nevienu metu, todėl jų derlių dažnai tenka rinkti dalimis. Kopūstų, žiedinių kopūstų ir kaliaropių sėklų ankštaros renkamos, kai jos tampa šiaudinės gelsvos, o sėklos beveik juodos. Morkų, pasternokų, salierų ir krapų sėklos renkamos tada, kai jos įgauna normalią spalvą ir lengvai atsiskiria nuo šakutės. Svogūnų sėklos renkamos, kai dėžutės ima sprogti ir sėklos pasirodo išorėje. Svarbu atkreipti dėmesį į tokias daržoves kaip salotos ir juodšaknės, kurių sėklos greitai pasklinda, tad jas reikia rinkti tik tada, kai jos pradeda skleisti pūkus.
Tinkamas sėklų džiovinimas yra kritinis kokybės išlaikymui. Dėl mūsų klimato nepastovumo brangesnes sėklas rekomenduojama džiovinti po stogu, o tik dienos metu išnešti į lauką. Smulkios šakutės ir sėklų galvutės gali būti džiovinamos ant drobulių ar lentynų, o didesnius augalus galima kabinti vėjo perpučiamose vietose.
Kai sėklos jau išdžiūvusios, svarbu jas tinkamai saugoti. Daržovių sėklos turėtų būti laikomos atskirai, kad nesusimaišytų su kitomis sėklų rūšimis. Kūlimas atliekamas tik tada, kai sėklos visiškai išdžiūvusios. Mažesni sėklų kiekiai gali būti kuliami rankomis arba pertrinant per sietus. Sėklos, tokios kaip agurkų ar pomidorų, pirmiausia išimamos iš vaisių ir keletą dienų rauginamos, kad gleivės atsiskirtų nuo sėklų.
Pasiruošimas daržininkystės sezonui
Dabar tas tikrasis pavasaris, kai žemė pakankamai sušilusi ir galima pradėti sodinimą. Per pastaruosius metus labai pasijuto, kad vis daugiau žmonių imasi auginti patys - nesvarbu, tai didelis sodas už miesto, vieno kvadratinio metro daržas po langais ar darželis ant palangės. Žinoma, pirmiausia, norima užsiauginti savomis rankomis, nes tuomet iš tiesų žinai, ką valgai, daržovės ir žalumynai yra be jokių priedų. Tačiau nemažiau svarbus ir antras daržininkystės tikslas - gera žmogaus savijauta. Moksliškai įrodyta, kad rankų sukišimas į žemę gerina žmogaus psichologinę sveikatą - po ilgos darbo dienos tai gali būti savotiška poilsio forma, emocinis nusiraminimas. Be to, daržoves auginantys žmonės, linkę ir daugiau jų valgyti - taigi, mityba tampa sveikesnė, o darbas darže - tai tik papildomas fizinis aktyvumas.
Ekspertės teigimu, niekada nebandžiusiems, daržininkystė gali atrodyti sudėtingas reikalas, bet iš tiesų viskas pakankamai paprasta, tereikia pradėti - sėklų pasirinkimas platus, o ir patarimų lengvai rasite. Visa tai procesą gerokai palengvina. Tinkamas pasirinkimas ir truputis žinių - sėkmingos daržininkystės pagrindas. Aišku, reikia įdėti ir šiek tiek darbo - skirti savo darželiui priežiūros: palieti, pasėti.
Daržininkystės sezonui prasidėjus, dalijamasi taisyklėmis, kurios pravers ir pradedantiesiems, ir taps puikiu priminimu jau patyrusiems daržininkams.
Susiplanuokite daržą
Pirmiausia išsirinkite daržo vietą. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Tuomet seka daržo tipo pasirinkimas ir sklypo planavimas. Pagal pasirinktą tipą apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumą mėgstančius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms. Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Taip augalai gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jeigu planuojate statyti šiltnamį, jam reikėtų parinkti pačią saulėčiausią sklypo vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.
Išsiaiškinkite dirvos tipą
Nustatykite, koks yra dirvos rūgštingumas, t. y. pH. Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jų atsiras smulkūs burbuliukai - dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH - įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles.
Išsiaiškinus dirvos tipą, galima spręsti, kur ką sėti. Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6-7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausia maisto medžiagų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų nusižiūrėti augalai. Pavyzdžiui, šilauogės, bruknės, spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, joms tinkamiausios pH ribos - 3,5-5,5, šie augalai negali augti šarmingesniame dirvožemyje. Pagal poreikį, dirvos rūgštingumą galima keisti. Šarminti galima naudoti klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus. Rūgštinimui galima naudoti natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą.
Tinkamai pasirinkite sėklas ir jas laiku pasėkite
Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: augalo veislė - pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo. Galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas; hermetinė pakuotė reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje; beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis; galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių; dabar galima rinktis sėklas juostoje - jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.
Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Kone svarbiausias žingsnis - nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai - tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1-2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) - 2-3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) - 3-5 cm gylį.
Optimalios auginimo sąlygos ir priežiūra
Parinkite tinkamą vietą kiekvienai kultūrai
Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Pavyzdžiui, šalia agurkų puikiai augs pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai greta netiktų augti bulvėms, ridikams, ridikėliams. Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių - taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių augalų tarplysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių - žemuoginį straubliuką, taip pat svogūninę musę bei kopūstinį baltuką.
Laikykitės sėjomainos principų
Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina. Sėjomaina - tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3-4 metų. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.
Laikykitės laistymo režimo
Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės - ridikėliai būna kieti ir aštrūs.
Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug - augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį. Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6-10 dienų. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3-4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis.
Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Prižiūrėkite dirvą ir augalus
Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaunamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti - paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.
Auksinė taisyklė - viską daryti laiku
Dažniausiai augalų priežiūra būna pavėluota, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problemiškas. Dar prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iš karto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių. Prognozuojant galimas oro sąlygas: sausrą ar šalnas, galima ir būtina trąšomis bei agrocheminėmis medžiagomis apsaugoti daržoves nuo nepalankių augimo veiksnių, aktyvuoti ir sustiprinti jų imunitetą ir savisaugos ypatybes.
Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė - užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač - kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius - po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis.
Daržovių sandėliavimo aktualijos
Daržovių sėklų tipai ir dauginimasis
Augalai dauginasi vienu iš dviejų būdų: lytiniu arba nelytiniu būdu. Seksualinis dauginimas yra apvaisinimo rezultatas, kai tiek patinas (spermatozoidas žiedadulkėse), tiek patelė (kiaušinėliai kiaušialąstėje, piestelės kiaušidės viduje) lytinės ląstelės susiliečia kartu. Lytinio dauginimosi sėklos sukuria naują augalą, kuris turi savo unikalią genetiką.
Vienmetės daržovės yra augalai, kurie dauginasi lytiškai ir užbaigia visą savo gyvenimo ciklą (dygimas, vegetatyvinis augimas, žydėjimas ir sėklos gamyba) per vienerius metus.
Nelytiniam dauginimui naudojamas augalų padalijimas, atšakų nupjovimas, augalo audinių atskyrimas ir kiti būdai naudojami dauginant augalus be genų apsikeitimo lytinio dauginimosi metu. Aseksualus dauginimasis sukuria naują augalų kartą, kuri yra genetiškai identiška iš pirminiam šaltiniui. Šis būdas yra plačiai paplitęs tarp daugiamečių vaisių, uogų, riešutų ir daugelio sodo augalų veislių.
Atvirai apdulkinamos ir hibridinės sėklos
Norint pradėti auginti augalus, reikėtų atsižvelgti į dviejų tipų sėklas: atvirai apdulkinamos ir hibridinės sėklos. Atvirai apdulkintos sėklos susidaro, kai apvaisinimas įvyksta per tą patį žiedą (savidulkė) arba kai žiedadulkės iš vieno augalo apvaisina kito augalo žiedus kryžminio apdulkinimo būdu. Atvirai apdulkintos sėklos išlaiko gyvybingumą ir kitus bruožus per ateinančias augalo kartas ir paprastai yra vadinamos standartinėmis veislėmis. Šiltnamiai gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį auginant atvirai apdulkinamas veisles, nes jie padeda izoliuoti jas nuo kitų veislių žiedadulkių. Tarp augalų veislių, kurios yra atvirai apdulkinamos yra paveldimos sėklos. Šios sėklos buvo perduotos per daug augalo kartų.
Hibridinė sėkla išsivysto kontroliuojamo kryžminio apdulkinimo metu, kuomet kryžminama iš dviejų genetiškai skirtingų tėvų. Hibridai yra sukurti iš giminingų augalo veislių linijų ir tam tikri genai yra sąmoningai nukreipti į specifines sėjas, pavyzdžiui kaip augalų energingumas, vienodumas, dydis, forma, derliaus našumas, skonis, kokybė, saugojimo talpa ir atsparumas kenkėjams ir ligoms.
Sėjos ir sodinimo kalendorius
Daržovių sėjos laikas priklauso nuo rūšies, daigų augimo trukmės ir to, kur jie bus auginami toliau. Jei anksti pavasarį norima užsiauginti gūžinių salotų, jas reikėtų sėti vasario viduryje. Auginimui plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose salotos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo pabaigos, nešildomuose šiltnamiuose - nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos.
Kovo mėnesį šildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje galima užsiauginti įvairių daržovių daigų. Mėnesio pradžioje sėjami ankstyvieji ir žiediniai, pabaigoje - vidutinio ankstyvumo kopūstai. Vėliau šių daržovių galima pasisėti kas dvi savaites.
Kovo antrą dešimtadienį laikas sėti šakniavaisius salierus, porus, ropinius kopūstus, kvapiuosius bazilikus ir mairūnus. Mėnesio pabaigoje sėjami ropiniai kopūstai vėlyvesniam derliui.
Saldžiosios paprikos, kurios bus auginamos nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje, sėjamos kovo antrą dešimtadienį.
Jei pomidorai bus auginami šildomame šiltnamyje, jie sėjami kovo pradžioje, jei nešildomame - kovo viduryje. Jei pomidorai bus sodinami lauke, sėjama kovo pabaigoje.
Sodinimui į nešildomą šiltnamį agurkai sėjami balandžio paskutinį dešimtadienį.
Šakniavaisėms daržovėms reikia purios dirvos
Įpusėjus kovui, jau galima ruoštis ankstyvai daržo augalų sėjai lauke. Morkos, burokėliai, petražolės, salierai, pastarnokai, ridikėliai, ridikai, ropės, griežčiai mėgsta lengvesnes, humusingas priesmėlio, lengvo priemolio, juodžemio nerūgščias (pH 6,0-7,0) dirvas, tinka ir pakankamai patręšti bei sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5-6,0). Šakniavaisėms daržovėms būtinas gilus (30-40 cm), purus armens sluoksnis.
Parenkami atviri, gerai vėjo prapučiami plotai, kuo toliau nuo spygliuočių augalų. Tinkamiausi priešsėliai tie, po kurių dirva lieka nepiktžolėta, puri. Svarbu laikytis sėjomainos - kasmet toje pačioje vietoje neauginti tos pačios šeimos augalų.
Dauguma šakniavaisių daržovių (morkos, burokėliai, ridikėliai, ridikai ir kt.) yra atsparios šalnoms, todėl gali būti sėjamos anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. Vasaros ir rudens realizavimui optimalūs sėjos terminai yra balandžio mėnesio antra pusė ir gegužės pradžia.
Ridikėliai gali būti auginami ir šiltnamyje, ir lauke. Beje, šiltnamyje juos galima sėti jau kovo pradžioje.
Daugumos šakniavaisių daržovių (morkų, burokėlių, ridikų, ridikėlių, griežčių ir ropių) sėklos sėjamos tiesiai į dirvą.
Salierai dėl ilgos vegetacijos dažniausiai auginami iš daigų, kurie užauga per 50-60 dienų. Gali būti auginami dėžutėse, polimeriniuose puodeliuose ir daigyklose. Salierų sėklas reikėtų sėti kovo antrą dešimtadienį į šildomą šiltnamį. Užaugę daigai išsodinami į dirvą negiliai, kaip ir daigyne.
Prieš šakniavaisių daržovių sėją ir daigų sodinimą dirva patręšiama kompleksinėmis arba vienanarėmis pagrindinėmis (fosforo ir kalio) trąšomis. Vėliau, vegetacijos metu, augalus pagal būklę ir poreikį galima tręšti papildomai.
Svogūninės daržovės: svarbu nesuvėlinti sėjos laiko
Vasariniai česnakai yra jautrūs dienos ilgumo pokyčiams. Nepakankamas ilgų dienų skaičius gali trikdyti skiltelių formavimąsi ropelėje ir mažinti produktyvumą, todėl labai svarbu nesuvėlinti jų sodinimo ir sudaryti palankias mitybos sąlygas. Česnakai dauginami tik skiltelėmis. Optimali temperatūra, reikalinga skiltelių šaknijimuisi, yra apie +2-6 °C. Palankiomis sąlygomis skiltelės įsišaknija nuo sodinimo praėjus 10-18 dienų, o dygti pradeda po 20-30 dienų. Mūsų klimato sąlygomis vasarinius česnakus reikia sodinti anksti pavasarį, išėjus įšalui, kai tik galima įdirbti dirvą.
Svogūnai auginami sėklas sėjant tiesiai į dirvą, sodinant sėjinukus arba daigus. Ekonomiškiausias jų auginimo būdas yra sėjant iš sėklų.
Svogūnai priklauso ilgai dygstančių augalų grupei, todėl auginant iš sėklų vienas svarbiausių reikalavimų - nesuvėlinti sėjos laiko. Vėliau pasėjus dėl trumpėjančios dienos vasaros pabaigoje gali nespėti susiformuoti ir subręsti ropelės - jos lieka storais kakleliais, prasčiau laikosi sandėliavimo metu.
Tačiau sėklas sėti lauko sąlygomis labai anksti, kol dirva nepakankamai įšilusi, yra netikslinga. Be to, jaunus, ką tik sudygusius daigelius, gali apšaldyti arba net sunaikinti užsitęsusios pavasarinės šalnos.
Mūsų klimato sąlygomis optimalus svogūnų sėklų sėjos laikas yra balandžio pirmas ir antras dešimtadieniai. Auginant daigais, sėklos šiltnamyje sėjamos kovo antrą dešimtadienį. Kadangi svogūnų šaknys nesišakoja, jų daigų persodinti (pikuoti) nereikia.
Sodinimui tinkami svogūnų daigai turėtų būti apie 15-20 cm aukščio, su 3-4 lapeliais. Prieš persodinant į nuolatinę auginimo vietą augalus būtina palaipsniui grūdinti ir adaptuoti lauko sąlygoms. Optimalus daigų sodinimo į dirvą laikas - gegužės pirmas dešimtadienis, kaip ir svogūnus auginant iš sėjinukų.
„Svogūnų sodinimas daigais yra senoviškas dauginimo būdas, bet pastebiu, kad jis pastaraisiais metais tarp mėgėjų darosi vis populiaresnis. Tai tikrai gera dauginimo alternatyva, naudojame šį būdą ir institute. Produktyvumo prasme jis panašus į dauginimą iš sėjinukų - ropelės būna stambesnės. Žinoma, dėl didelio rankinio darbo poreikio šis svogūnų sodinimo būdas vargu ar išplis versliniuose ūkiuose, bet mėgėjams tikrai verta pabandyti“, - sako specialistė.
Žirniai ir pupos atsparūs žemoms temperatūroms
Žirniai nėra reiklūs augimo sąlygoms, atsparūs žemoms temperatūroms. Sėklos sudygsta esant 1-2 °C temperatūrai, todėl sėjama anksti, kai tik pradžiūva dirva. Optimalus žirnių sėjos laikas - balandžio pirma pusė (pradėjus žaliuoti pievoms).
Tačiau reikėtų luktelėti, kad žemė įšiltų, nes šaltoje ir drėgnoje dirvoje sėklų dygimas užtrunka, dalis jų gali supūti. Vėliau nei balandžio pirmoje pusėje pasėtus žirnius dažniau puola kenkėjai, be to, sutrumpėja jų vegetacija, augalai užauga žemesni ir suformuoja mažiau ankščių bei sėklų.
Pupų jauni daigeliai pakenčia net -4 °C šaltį, todėl jas optimalu sėti balandžio vidury arba pabaigoje, sužaliavus ievoms.
Kaip išsaugoti daržovių sėklas kitam sezonui!
Kai kurios vienmetės daržovės greitai auga ir subręsta, tad atsiranda galimybė dar vienam daržovių sodinimui tuo pačiu sezonu. Tai leidžia mėgautis derliumi ilgesnį laiką nei įprastai. Paeiliui sodinti augalus galima dviem būdais. Pirmasis būdas yra išdalinti numatytas sėjos pradžios datas, kad būtų padengtas visas derliaus langas. Šis metodas naudoja tos pačios rūšies augalų veisles, kuomet DIS yra nuoseklus. Tačiau taip pat reikia žinoti kiek laiko augalas augins valgomus lapus ar vaisius. Galima apskaičiuoti trijų savaičių vaisių brandinimo laikotarpį pomidorų pavyzdžiu, kuomet derliaus norima surinkti tarp rugpjūčio 15 ir spalio 19 d. Turint šią informaciją, galima nustatyti, kad norint išdalinti pomidorų derlių per 9 savaites, reikės pomidorus sodinti vienas po kito kas 3 savaites. Atsižvelgiant į 3 savaičių sėjos intervalus ir pradedant pirmuoju sėjimu balandžio 23 d., vėlesnes sėjos datas galima suplanuoti gegužės 14 d. ir birželio 4 d.
Kitas sodinimo būdas yra sėti to paties augalo veisles su skirtingomis brandos dienomis. Šiuo atveju sodinti augalus reikėtų tą pačią dieną. Šis metodas reikalauja šiek tiek daugiau patirties ir praktikos, kad būtų pasiektas nuoseklus derlius per ilgą laikotarpį, atsižvelgiant į derliaus potencialo ir derliaus trukmės skirtumus. Nepaisant to, jei trys skirtingos pomidorų veislės pasirinktos su 72, 102 ir 132 dienų derliaus terminu, tada galėtumėte turėti pastovų pomidorų tiekimą devynioms savaitėms. Šiame straipsnyje plačiau apžvelgiame sėjos planavimą.
