Pagrįstai gali kilti klausimas, kodėl reikia pažinti savo vaisingumą? Vaisingumas - organizmo gebėjimas susilaukti sveikų palikuonių. Iš vienos pusės vaisingumas yra individuali mūsų organizmo funkcija kaip ir visos kitos, pavyzdžiui virškinimo, tačiau iš kitos pusės, vaisingumas neapsiriboja vienu asmeniu, nes yra susijęs su trimis: kūdikis išvysta dienos šviesą tik todėl, kad jo tėvai vaisingi. Todėl galima teigti, jog vaisingumas, peržengia individualias žmogaus ribas ir skleidžiasi trijuose asmenyse.

Vaisingumu pasižymi iš esmės visos biologinės rūšys, išskyrus kai kuriuos hibridus (pvz., mulus). Žmogaus reprodukcinis amžius prasideda lytine branda, mergaitėms - prasidėjus mėnesinėms, berniukams - poliucijoms; baigiasi moterims su menopauze, o vyrams konkrečios ribos nėra, nors bendrai vyrų vaisingumas nuo 50-55 metų pradeda mažėti (spermatozoidų pokyčiai, testosterono koncentracijos sumažėjimas). PSO, statistikos sumetimais, reprodukcinio amžiaus žmonėmis laiko 15-49 m. Įprastai laikoma, kad reprodukcinis amžius yra maždaug nuo 15 iki 55 metų. Reprodukcinio amžiaus pradžia - lytinė branda, o pabaiga, kai moterims prasideda menopauzė, o vyrams sumažėja testosterono ir suprastėja spermos kokybė.

Sąlygos vaisingumui pasireikšti

Pagrindinės sąlygos žmogaus vaisingumui pasireikšti:

• Reguliarus seksas (ar bent jau seksas ovuliaciniu laikotarpiu)
• Nėra naudojama kontracepcija
• Nėra dauginimosi sistemos sutrikimų
• Nėra lytinių organų susirgimų
• Alkoholio nevartojimas laikotarpiu, kuomet ketinama pastoti
• Kitų kenksmingų fizinių ar cheminių medžiagų nebuvimas

Jeigu pora negali pastoti, nustatomas nevaisingumas (paprastai praėjus 2 metams nuo bandymų pastoti pradžios). Tiek moterims, tiek vyrams būtina kreiptis į gydytojus, jei ilgai nepavyksta pastoti. Tik gydytojai gali nustatyti tikrąsias nevaisingumo priežastis.

Nevaisingumo priežastys

Kartais nevaisingumui įtaką daro ir gyvenimo būdas: nepilnavertė mityba, vitaminų trūkumas, rūkymas, alkoholis ar stresas.

Moterų nevaisingumo priežastys:

• Ovuliacijos sutrikimai. Jeigu moterį kamuoja sutrikęs menstruacijų ciklas, pastoti gali būti ypač sunku. Todėl būtina kuo greičiau išsiaiškinti nereguliarių mėnesinių priežastis ir sureguliuoti ciklą.
• Pirminis kiaušidžių nepakankamumas. Tai būklė, kuri pasireiškia jaunesnei nei 40 metų moteriai ir yra labai panaši į menopauzę.
• Vyresnis amžius. Moters vaisingumas pradeda mažėti maždaug nuo 35 metų.
• Operacijos.
• Genetinės priežastys.
• Ginekologinės ligos. Endometriozė (gimdos gleivinės išvešėjimas už gimdos ribų) - tai tik viena iš ligų, apsunkinančių pastojimą.
• Onkologinės ligos. Ypač didelę žalą vaisingumui daro onkologiniai susirgimai ir pats ligos gydymas. Dažnai po onkologinių susirgimų pastoti beveik neįmanoma.

Vyrų nevaisingumo priežastys:

• Pirminis spermatogeninis nepakankamumas. Kai vyrų spermatozoidai yra neįprastos formos ir per mažo judrumo, yra ypač sunku apvaisinti kiaušialąstę.
• Ejakuliacijos sutrikimai. Dėl neurologinių ar fiziologinių pokyčių vyro sperma neišsilieja į išorę. Ji grįžta atgal ir subėga į šlapimo pūslę.
• Onkologiniai susirgimai. Vyro vaisingumą mažina sėklidžių vėžys ir kitos onkologinės ligos.
• Genetiniai sutrikimai.
• Ligos. Vyrų vaisingumui įtakos gali turėti kiaulytė, jei ja persergama jau po lytinės brandos. Taip pat reikšmingas diabetas, skydliaukės sutrikimai ar kitos ligos, kai pakyla aukšta temperatūra.
• Vaistai. Yra tam tikrų vaistų, kurie gali sumažinti vyrų vaisingumą.

Kaip pagerinti vaisingumą?

Norint pagerinti vaisingumą, pirmiausia reikia daugiau dėmesio skirti savo mitybai. Labai svarbu sumažinti rafinuotų angliavandenių kiekį maiste. Balti miltai, kepiniai ir panašūs produktai turi aukštą glikeminį indeksą, todėl labai greitai pakyla cukraus kiekis kraujyje, o tai sukelia hormonų disbalansą. Be to, subalansuota mityba padės palaikyti pastovų kūno svorį, dideli svorio svyravimai kenkia hormonams.

Nevaisingumo riziką didina ir tabako bei alkoholio vartojimas, vaistai. Būtina išmokti atsipalaiduoti ir suvaldyti stresą. Planuojant nėštumą, reikėtų laikytis toliau nuo įvairių teršalų ir toksinų.

Maisto papildai ir vitaminai vaisingumui

Daugelį naudingų medžiagų galima gauti su maistu, bet, esant vaisingumo problemoms, patariama tam tikrus vitaminus, mikroelementus ir kitas medžiagas vartoti papildomai. Žinoma, maisto papildai neišgydys nevaisingumo, bet tikrai pagerins reprodukcinės sistemos veiklą. Moterims maisto papildai padeda sutvarkyti nereguliarų menstruacijų ciklą, vyrams užtikrinti spermos kokybę.

• B grupės vitaminai. Folio rūgštis (B9) - vienas iš svarbiausių vitaminų, planuojant nėštumą. Taip pat labai reikšmingi yra vitaminai B6 ir B12. Vitamino B12 trūkumas vyrams gali sukelti priešlaikinę ejakuliaciją, turėti įtakos spermos kokybei.
• Cinkas. Pakankamas cinko kiekis vyro organizme gerina spermos judrumą ir formą, apsaugo ją nuo laisvųjų radikalų pažaidos, net gali sumažinti rūkymo daromą žalą.
• Vitaminas E. Šis galingas antioksidantas gerina bendrą moters ir vyro sveikatą, didina vaisingumą. Moterims jis būtinas ne tik siekiant pastoti, bet ir nėštumo metu.
• Geležis. Esant geležies trūkumui, vystosi anemija, kuri daro didžiulę įtaką vaisingumui.
• Selenas. Antioksidacinėmis savybėmis pasižymintis selenas atlieka svarbų vaidmenį moters ir vyro reprodukcinei sistemai.
• Kofermentas Q10. Antioksidantą kofermentą Q10 gamina žmogaus organizmas, bet su metais jo mažėja, todėl moterų kiaušinėliai ir vyrų sperma vis mažiau apsaugojami nuo oksidacinės pažaidos.
• Omega 3. Jeigu moters mityboje mažai produktų, kuriuose yra omega 3 riebalų rūgščių, būtinai rekomenduojami omega 3 maisto papildai. Ypač jie naudingi, jei moteriai daugiau nei 35 metai ar yra planuojamas pagalbinis apvaisinimas.
• Probiotikai. Probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyną, o tai gerina viso žmogaus kūno ir, žinoma, reprodukcinės sistemos sveikatą. Subalansuota žarnyno mikroflora vyrui didina testosterono kiekį ir gerina spermą. Moterys, vartojančios probiotikus, daug mažiau serga, pavyzdžiui, kandidoze, kuri gali tapti pavojinga nėštumui.
• L-argininas. Taip pat rekomenduojama išbandyti maisto papildus, kuriuose būtų ašvagandos ar myo-inositolio. Patariama išsitirti, ar nėra vitamino D trūkumo.

Molecule.lt atrinkome patikimų ir pasaulyje pripažintų gamintojų maisto papildus, padedančius pagerinti vyrų ir moterų vaisingumą. Nesate tikri, kaip išsirinkti tinkamiausią produktą būtent Jums?

Nevaisingumo diagnostika ir gydymas

Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų.

1. Specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan.
2. Tyrimai:
   • Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
   • Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.
3. Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas.
4. Pagalbinis apvaisinimas:
   • Kiaušidžių stimuliacija. Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.
   • Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI). Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.
   • Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. in vitro fertilization, IVF). Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu. Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas.
5. Nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė nėščiosios priežiūra.

Moters vaisingumo ciklo ypatumai

Prakalbus apie moters ciklą dauguma pagalvoja apie kraują - menstruacijas, nes tai akivaizdžiausia ciklo dalis. Tačiau mėnesinės tėra tik dalis moters vaisingumo ciklo, kurio metu visa vaisingumo sistema aktyviai ruošiasi nėštumui. Iki kol kiaušialąstė bus pasiruošusi ovuliuoti, ji folikule bręs apie 90 - 100 dienų. Todėl, kai ko nors imatės savo ciklui reguliuoti, pagerinti, sveikatinti ir t.t. - turėkite kantrybės bent trims mėnesiams, nes efektas pasimatyti gali ne iš karto.

Žinduolio kiaušialąstė atrasta ne taip ir seniai - 1827 m. O moteriškoji kiaušialąstė pastebėta prieš nepilną šimtmetį - 1928 m. (!). Jau 1951 metais pradedama kurti kontraceptinė tabletė, kad ovuliaciją nuslopinti, 1956 m. vaistas patenka į rinką. Pvz. populiariosioms hormoninėms spiralėms (mirena, levosert, fleree) ne tiek jau ir daug - trisdešimt metų. Vadinasi apie jų šalutinius poveikius realiai nelabai ką ir galima pasakyti, o kiek jau šiandien galima pasakyti yra daugiau nei pakankama išsigąsti ir sunerimti dėl moters sveikatos. Kodėl mokslas, net nespėjęs normaliai pažinti ovuliacijos proceso, orientuojasi į moters vaisingumo atsikratymą? Vieno guvaus jaunuolio nuomone, tai labai patogu verslui - neatsakomybę parduoti yra daug lengviau nei ugdyti žmogaus sąmoningumą ir atsakomybę.

Kodėl gan vėlai aptikta moters ovuliacija? Moters ciklai skiriasi nuo daugelio žinduolių ir reguliariai vykstančios menstruacijos yra ne toks ir dažnas reiškinys. Pastebimas tik tarp keleto beždžionių rūšių, šikšnosparnių, tarp dramblinių kirstukų ir dygliuotųjų pelių. O didžioji dalis žinduolių patiria visai kitą procesą, vadinamą ruja. Kuomet kraujavimas nėra nėštumo nebuvimo įrodymas, o kaip tik praneša apie galimybę tuo metu pastoti. Todėl tūkstantmetį buvo manoma, kad didžiausia tikimybė moteriai pastoti yra per mėnesines.

Toliau lyginant žinduolius ir moters vaisingumo etapus, aptiktume, ne tik, kad menstruacinis ciklas retas reiškinys, bet dar retesnis reikalas yra menopauzė - ją be žmonių patiria dantytieji banginiai ir šimpanzės. Visai neseniai, šį rudenį, pasaulinio garso Makso Planko daugiadisciplininių mokslų institute pavyko vizualizuoti visą ovuliacijos procesą. Tai didžiulis džiaugsmas. Iki šiol buvo žinoma, kad ovuliaciją reguliuoja sudėtinga hormonų sąveika, tačiau tikrasis ovuliacijos procesas menkai suprantamas. Kiaušidės yra giliai kūne, todėl eksperimentiškai sunku jas pasiekti. Be to, ovuliacija įvyksta per labai trumpą laikotarpį, todėl negalima numatyti, kuri iš dviejų kiaušidžių išleis folikulą.

Procesą stebėję ir vizualizaciją kūrusi mokslininkų komanda sako, kad galime išskirti tris ovuliacijos fazes: pirmoji fazė - folikulų išsiplėtimas, vykstanti dėl hialurono rūgšties išsiskyrimo. Kai mokslininkai blokavo hialurono rūgšties gamybą, folikulai mažiau išsiplėtė, o ovuliacija neįvyko. Antroje fazėje - išorinio folikulo sluoksnio lygiųjų raumenų ląstelės sukelia folikulo susitraukimą. Kai komanda slopino šių raumenų ląstelių susitraukimą, folikulai nesusitraukė - ovuliacija sutriko. Mokslininkų komanda teigia, kad ovuliacija yra nepaprastai tvirtas procesas.

Kodėl svarbu tai suprasti? Tai, ką pažįsti, suvoki - gali įvertinti to svarbą, laiku pastebėti, jei kažkas pasikeičia, įvertinti ar tai normalu ar nenormalu, laiku reaguoti. Galų gale gauti vis daugiau įžvalgų apie moters vaisingumą. Moters ovuliacinis ciklas pasakoja istoriją ne tik apie tai, kaip veikia kūnas, bet taip pat leidžia suprasti moters vertę ir moteriškąjį orumą. Dar daugiau, moters ciklas turi slėpinį, kuris veda ją prie Kūrėjo. Aišku, moteriškumas yra kur kas daugiau nei viena kūno funkcijų, bet leiskite kartais jums papasakoti apie moters ciklą, „žmogaus kūnas kalba kal̃ba, kurios jis autorius nėra.“ Popiežius Šv. Jonas Paulius II.

tags: #gera #pradzia #vaisingumo

• Vadovas apie gyvybės užsimezgimą
• Saugumas skrendant nėštumo pradžioje
• Vaikų miego problemos
• Kaip veikia savanoriškas socialinis draudimas ligos ir motinystės atvejais
• Idėjos Helovino aprangoms