Priešmokyklinis amžius - tai svarbus vaiko gyvenimo etapas, pereinamasis laikotarpis iš darželio į mokyklą. Priešmokyklinukai, kuriems paprastai yra penkeri ar šešeri metai, dar nėra visiškai pasiruošę mokyklinio amžiaus reikalavimams, todėl ugdymo aplinka ir metodai turi išlaikyti ryšį su ikimokyklinio ugdymo specifika, sudarant sąlygas natūraliam vaiko brendimui.
Nuo 2016-2017 mokslo metų Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas, įtraukiant šešiamečius. Šiuo metu svarstoma galimybė jauninti šį amžių, kad penkerių metų vaikai taip pat privalomai lankytų priešmokyklinio ugdymo klases. Nors ši iniciatyva buvo atidėta, siekiant išspręsti infrastruktūros, pedagogų pasirengimo ir ugdymo programų pritaikymo klausimus, ji išlieka aktualia diskusijų tema.
Tradicinis tėvų požiūris, grindžiamas asmenine patirtimi („ėjau į mokyklą nuo septynerių ir viskas gerai“), dažnai ignoruoja besikeičiančius pasaulio iššūkius. Šiuolaikiniam vaikui, siekiančiam sėkmės globaliame pasaulyje, nepakaks tik pagrindinių akademinių žinių; jam reikės gebėti konkuruoti, bendradarbiauti ir prisitaikyti.
Vis didesnė dalis tėvų anksti susirūpina savo vaikų ugdymu: aktyviai domisi ugdymo metodais, kryptingai ugdo vaikus namuose, kreipiasi į specialistus ir atidžiai renkasi ugdymo įstaigas. Tai rodo supratimą, kad sėkminga vaiko ateitis prasideda nuo ankstyvojo ugdymo.
Lietuvos priešmokyklinio ugdymo programa apibrėžia bendrąsias kompetencijas ir lavinamus gebėjimus, tačiau ugdymo standartas dažnai lieka neapibrėžtas. Tai sukelia tėvų nerimą ir klausimus, ar vaikas, eidamas į pirmą klasę, jau turėtų mokėti skaityti, rašyti ar atlikti aritmetinius veiksmus. Priešmokyklinio ugdymo neapibrėžtumas ir staigus pirmoje klasėje pasireiškiantis standartas gali sukelti sunkumų vaikui.
Lietuvai tapus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, jaučiamas išorinis spaudimas švietimo sistemos kaitai. Priešmokyklinis ugdymas yra daug daugiau nei tik programoje apibrėžtų pasiekimų realizavimas. Tai kompleksinis procesas, apimantis:
- Atsiskyrimą nuo tėvų ir savarankiškumo ugdymą: Vaikas mokosi būti, dirbti ir spręsti problemas aplinkoje, kur nėra tėvų, todėl reikalinga jautri pedagogo pagalba.
- Naujų santykių kūrimą: Vaikas mokosi bendrauti su naujais draugais, rasti savo vietą grupėje ir suprasti mokyklos taisykles.
- Orientaciją naujoje erdvėje: Vaikas susipažįsta su mokyklos aplinka, atskirdamas vietas poilsiui, žaidimams ir mokymuisi.
- Mokėjimo mokytis ugdymą: Vaikas mokosi vadovaujant mokytojui ir savarankiškai, įsivertinti savo pasiekimus, prašyti ir teikti pagalbą.
- Pasirengimą pereiti į kitą etapą: Vaikas realizuoja ugdymo programą, lavina gebėjimus ir įgūdžius, ruošdamasis pirmos klasės iššūkiams.
Kiekvienas iš šių uždavinių reikalauja pastangų, o jų sėkmingas įveikimas priklauso nuo vaiko individualių savybių ir aplinkos palaikymo.
Priešmokyklinio ugdymo turinys ir kompetencijos
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa siekia ugdyti drąsų, aktyvų, savimi pasitikintį vaiką. Šio amžiaus vaikai geriausiai mokosi žaisdami, tyrinėdami aplinką ir bendraudami. Todėl didelę reikšmę turi ugdymosi priemonės ir aplinka.
Vaikai skatinami kurti pasakojimus, turtinamas jų žodynas, mokomasi pažinti skaičius ir raides. Lavinama smulkioji motorika, piešiama, rašomi raidžių elementai ir skaičių pagrindai. Taip pat ugdomi socialiniai įgūdžiai: atsakomybė, pagarba vyresniesiems, supratimas ir užuojauta.
Priešmokykliniame amžiuje plėtojamos penkios pagrindinės kompetencijų grupės:
- Socialinė kompetencija: Bendravimas ir bendradarbiavimas, mokėjimas užjausti ir padėti.
- Sveikatos saugojimo kompetencija: Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, savarankiškumas kasdieninėje higienoje.
- Pažinimo kompetencija: Tyrinėjimas ir atradimai per eksperimentus, tyrimus ir edukacines išvykas.
- Komunikavimo kompetencija: Klausymasis, kalbėjimas, bandymas skaityti ir rašyti, savęs išreiškimas.
- Meninė kompetencija: Įsivaizdavimas, kūryba ir grožėjimosi patirtis.
Visos šios kompetencijos yra vienodai svarbios ir sudaro pagrindą tolimesniam ugdymui.
Skaitymas ir rašymas priešmokykliniame amžiuje
Tėvų nuogąstavimai, kad vaikai, prieš įeidami į pirmą klasę, turėtų mokėti skaityti ir rašyti, yra suprantami, tačiau ne visada pagrįsti. Priešmokyklinio amžiaus vaikai neprivalo mokėti skaityti ar rašyti rašytinėmis raidėmis. Svarbiausia - susipažinti su raidėmis, jomis domėtis ir gebėti spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą.
Svarbu skatinti vaiko domėjimąsi knygomis, o ne priversti jį skaityti. Priverstinis mokymasis gali atimti norą mokytis ir sukelti neigiamas asociacijas su mokykla. Jei vaikas priešmokyklinėje grupėje susipažįsta su skaičiais ir raidėmis, jis galės sėkmingai tęsti mokymąsi mokykloje.
Švietimo ministerijos bendrojoje ugdymo programoje nurodoma, kad vaikas, atėjęs į mokyklą, turėtų gebėti skaityti kelis sakinius ar ilgesnius tekstus, taip pat mokėti taisyklingai laikyti rašiklį ir parašyti daugumą raidžių. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikų gebėjimai skiriasi. Kai kurie vaikai jau ketverių metų pažįsta raides, penkerių pradeda skaityti, o šešiamečiai gali parašyti laišką. Mokytojo pareiga - sudaryti sąlygas visiems vaikams pasiekti programoje numatytus rezultatus.
Pradinių klasių mokytoja Rasa Jurgelevičienė pabrėžia, kad skaitymas yra individualus procesas, priklausantis nuo vaiko susikaupimo, dėmesingumo ir atminties. Techniškai tvarkingai skaityti vaikai turi išmokti iki antros klasės pabaigos. Tėvams patariama ne mokyti vaikus skaityti, o rodyti jiems pavyzdį, skaityti jiems knygas ir bendrauti.
Pasirengimas mokyklai: svarbiausi aspektai
Priešmokyklinis ugdymas yra daugiau nei tik programoje numatytų pasiekimų realizavimas. Svarbus yra ir aplinkos pasikeitimas iš darželio į mokyklą. Priešmokyklinio amžiaus vaikams mokykloje tenka spręsti kelis svarbius uždavinius:
- Savarankiškumas: Mokėti apsirengti, susitvarkyti tualete, pavalgyti savarankiškai.
- Santykių kūrimas: Susirasti draugų, mokytis bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais.
- Orientacija erdvėje: Susigaudyti mokyklos patalpose, žinoti, kur yra valgykla, sporto salė, muzikos ar šokių klasės.
- Mokymosi įgūdžiai: Mokytis mokykloje, dirbti komandoje, prašyti pagalbos, kai ko nors nesupranta.
Šiaurės licėjaus mokytojos D. Meškelevičienė ir E. Milerienė pabrėžia, kad priešmokyklinio ugdymo pasirinkimas mokykloje padeda vaikams tapti drąsesniais pirmokais. Jiems jau būna aiškūs mokyklos susitarimai, mokymosi principai, patalpų išdėstymas, pažįstami draugai ir mokytojai.
Psichologė Jūratė Bortkevičienė ramina tėvus, kad gebėjimas skaityti ar rašyti nėra tiesiogiai susijęs su vaiko adaptacija mokykloje. Svarbesni yra bendravimo įgūdžiai. Vaikas, kuris gerai bendrauja, gali lengvai pritapti net ir turėdamas sunkumų mokymosi srityje. Svarbu, kad vaikas mėgtų mokymosi procesą ir jam netrūktų dėmesio. Pedagogai turėtų ne tik mokyti, bet ir skirti dėmesio vaikams, rodyti jiems pavyzdį ir ugdyti jų emocinį intelektą.
Kada pradėti - penkerių ar šešerių?
Renkantis, kada leisti vaiką į priešmokyklinę klasę, tėvams svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesį naujoje aplinkoje, jo motyvaciją priimti naujas užduotis. Kai kurie vaikai, būdami drąsūs namuose, gali būti nedrąsūs naujoje aplinkoje, o kiti, būdami namuose nedrąsūs, darželyje ar mokykloje atsiskleidžia visai kitaip.
Svarbu stebėti vaiko pasirengimą: ar jis smalsus, ar noriai imasi darbų, ar savarankiškas, ar geba susitelkti ir baigti pradėtą darbą. Dažnai tėvams vaiko brandą padeda stebėti ir atskleisti ne tik darželio pedagogų grįžtamasis ryšys, bet ir būrelių lankymas, kur vaikas patiria naują aplinką ir bendrauja su kitais.
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse, siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi trimis lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Tai padeda formuojamajam vertinimui.
| Kompetencija | Aprašymas |
|---|---|
| Pažinimo | Tyrinėjimas, atradimai, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) taikymas. |
| Kūrybiškumo | Idėjų generavimas, interpretavimas, modeliavimas, fantazavimas, istorijų kūrimas. |
| Komunikavimo | Informacijos supratimas, suradimas, pritaikymas ir perteikimas, žodyno plėtimas, pasakojimo ir klausymosi įgūdžiai. |
| Skaitmeninė | Atsakingas ir saugus skaitmeninių įrenginių naudojimas, informacijos paieška, ugdomieji žaidimai. |
| Pilietiškumo | Elgesio taisyklių supratimas, bendradarbiavimas, pagarbos vertybių puoselėjimas, pilietinės atsakomybės ugdymas. |
| Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos | Savo ir kitų jausmų supratimas, emocijų valdymas, patyčių atpažinimas, sveikos gyvensenos principų taikymas. |
| Kultūrinė | Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldo pažinimas, tautinių tradicijų puoselėjimas, kultūrinės raiškos stebėjimas. |
Įgyvendinant programą, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją, kurti trumpus nuoseklius pasakojimus, analizuoti informacijos tikrumą. Jie mokosi bendrauti, dalintis patirtimi, klausytis pašnekovo, atpažinti ir apibūdinti savo jausmus bei emocijas.
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis, susipažįsta su Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldu. Dalyvaudami kūrybinėse-projektinėse veiklose, vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją, tyrinėja, fantazuoja ir kuria.
Gamtamokslinio ugdymo srityje vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, atpažįsta ir apibūdina gamtos objektus bei reiškinius. Jie mokosi atlikti paprasčiausius tyrimus, rinkti ir pristatyti informaciją, atskirti realius gamtos objektus nuo fantastinių.
Kalbinio ugdymo srityje vaikai plėtoja savo žodyną, kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus, skiria realius ir išgalvotus įvykius. Jie mokosi bendrauti, dalintis savo nuomone, kelti klausimus ir išsakyti pastebėjimus.
Matematinio ugdymo srityje vaikai mokosi skaičiuoti, atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus, lyginti daiktus pagal dydį, formą, kiekį. Jie ugdosi loginį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas.
Visuomeninio ugdymo srityje vaikai mokosi atpažinti ir tinkamai reaguoti į patyčias, supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, ugdosi pilietinę atsakomybę ir pagarbą kitų žmonių laisvėms bei teisėms.
Sveikatos ir fizinio ugdymo srityje vaikai mokosi rūpintis savo sveikata, supranta sveikos mitybos svarbą, aktyviai dalyvauja fizinėse veiklose. Jie ugdosi savimonę, mokosi valdyti savo emocijas ir kurti draugiškus santykius.
Meninio ugdymo srityje vaikai ugdosi kūrybiškumą, fantaziją, išreiškia save per piešimą, muziką, judesį, teatrą. Jie mokosi grožėtis menu ir jį kurti.
Skaitmeninės kompetencijos srityje vaikai mokosi atsakingai ir saugiai naudotis skaitmeniniais įrenginiais, ieško informacijos, žaidžia ugdomuosius žaidimus ir tyrinėja virtualią aplinką.
tags: #priesmokykliniai #vaikai #turetu #skatitni #pasakoti
