Vis dažniau šeimas kuria skirtingų tautybių ir pilietybių asmenys iš įvairiausių pasaulio vietų. Neretas atvejis, kad susidūrus su kultūros, religijos, papročių, kalbos ir kitais skirtumais santuokos yra nutraukiamos. Nutrūkus santykiams, dažnai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į gimtinę, kartu norėdamas pasiimti vaiką. Taip susiduriama su neteisėto vaiko išgabenimo į kitą valstybę problema.
Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su tarptautinio vaikų grobimo bylomis, atsižvelgiant į tai, ką tiksliai reiškia „neteisėtas vaiko išvežimas“ pagal 1980 m. Hagos konvenciją. Jaučiame pareigą visuomenei paaiškinti, kodėl teismai priima vienokius ar kitokius sprendimus, nagrinėdami vienas iš skaudžiausių bylų, susijusių su teisėtais vaiko interesais, jo emociniu saugumu.
Neteisėtas vaiko išvežimas: kas tai?
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje. Kaip pažymėjo teisėjas Gediminas Sagatys, vaiką pagrobti gali ir vienas iš tėvų neturėdamas kito tėvo ar motinos sutikimo.
Neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas - tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui, negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). Vaiko neteisėtas išvežimas ir (ar) negrąžinimas pažeidžia globos teises. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės realizuoti šios teisės vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje, iki buvo neteisėtai išvežtas ar laikytas.
Tai yra žalingi padariniai, atsirandantys tiek asmeniui, turinčiam vaiko globos teisę, tiek vaikui, neteisėtai išvežtam iš jo gyvenamosios vietos ar neteisėtai negrąžintam. Jeigu vaikas buvo neteisėtai išvežtas (ar negrąžintas) iš Lietuvos, nedelsiant kreipkitės į Lietuvos centrinę instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Teisinis reglamentavimas
Lietuvoje tarptautinio vaikų gobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (toliau - Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija). Reglamentas „Briuselis II b“ (oficialiai Briuselis IIa) papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse. 1980 m. Hagos konvencija yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms.
Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstybėmis sukūrė mechanizmą, skirtą kovoti su tarpvalstybiniu vaikų grobimu. „Paliktasis“ tėvas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę procedūra. Pavyzdžiui, vaiką pagrobus iš Lietuvos, joje likęs tėvas (motina) gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ir tos valstybės, kurioje atsidūrė vaikas, teisme inicijuoti bylą dėl jo grąžinimo į Lietuvą.
Tyrimo, kurį pristatė dr. Agnė Limantė, duomenimis, kasmet Lietuvoje sprendžiami klausimai dėl maždaug 13-21 neteisėto vaikų atvežimo į šalį ir 20-29 neteisėto išvežimo iš jos atvejų. Lietuvoje tokias bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Per pastaruosius kelerius metus teismas sulaukia vidutiniškai po dešimt tokio pobūdžio bylų. Pusė jų pasiekia Lietuvos apeliacinį teismą, kurio priimtas procesinis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Pagrindinė taisyklė ir išimtys
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas. Sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią nėra grąžinamas, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų pusiausvyrą. Tačiau vaiko interesams privalu skirti pagrindinį dėmesį, kadangi vaikas neabejotinai yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis nei jį globojantys suaugę asmenys.
Hagos konvencijoje įtvirtintų nuostatų tikslas - užkirsti kelią neteisėtam vaiko išvežimui, iki minimumo sumažinant vaiko negrąžinimo atvejus. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose. Kaip jau minėta, visais atvejais pirmenybė teiktina vaiko interesų apsaugai. Todėl teismas turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju.
Išimtiniai atvejai, kai vaikas gali būti negrąžinamas
Vaikas gali būti negrąžinamas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę esant bent vienai iš keturių išimčių:
- Prisitaikymas prie naujos aplinkos (12 str.): Vaikas gali būti negrąžinamas, jei įrodoma, kad jis spėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos, o prašymas grąžinti pateiktas prabėgus metams nuo neteisėto išvežimo dienos.
- Rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė arba psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
- Asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas.
- Vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos
Hagos konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas gali būti negrąžinamas tais atvejais, kai procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams, teismai nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie aplinkos.
Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų vaiko gyvenimo Lietuvoje termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia, kad reikšminga vertinti ne konkretų laikotarpį, kurį vaikas praleido Lietuvoje, bet individualius vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos patvirtinančius aspektus. Taigi, visų pirma atsižvelgtina į tai, kad toks buvimas kitoje teritorijoje nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir šeiminę aplinką. Todėl turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos ar darželio lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje.
Be abejo, Lietuvos teismai vertina ir vaiko emocinį prisitaikymą (saugumą ir stabilumą), analizuoja, ar egzistuoja natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su vaiką išvežusiu vienu iš tėvų. Pabrėžtina, kad vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygį būtina vertinti tuo metu, kai vyksta procesas (esamuoju laiku), nes tai leidžia preliminariai (realiai) daryti išvadas apie įvykusį pripratimą, adaptavimąsi prie tos aplinkos, kurioje vaikas praleido pastaruosius dvylika mėnesių.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad „prisitaikymas“ apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą - įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą - saugumą ir stabilumą. Be to, Lietuvos teismai, spręsdami dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos, įvertina ir tai, kad karantino laikotarpiu nepilnamečiams vaikams buvo apribotas tiesioginis bendravimas su giminaičiais Lietuvoje ir tai apsunkino nepilnamečių vaikų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos procesą.
Pažymėtina, kad Hagos konvencija nėra siekiama besąlygiško neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo, atitinkamai vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais negalimas formalus šios konvencijos nuostatų taikymas. Taigi, visais atvejais būtina įvertinti vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos bei žalą, kuri gali būti padaryta vaikui, grąžintam į kilmės valstybę, kadangi neįvertinus šių reikšmingų aplinkybių Hagos konvencijos nuostatų taikymas būtų vien formalus ir neatitiktų tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinto prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos principo.
Rizika vaikui
Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan. Nepaisant visų šių aplinkybių, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais, ar tėvas (motina) gali keisti savo elgesį ir tinkamai pasirūpinti vaiku.
Reglamente įtvirtinta ir papildoma sąlyga - teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių sugrąžinto vaiko apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą vaiko negrąžinimo sąlygą, yra nurodęs, kad tai tokie atvejai, kai tėvai nederamai atlieka savo pareigas ir teises bei yra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys nepasikeis ateityje (piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.). Šios nuostatos atitinka Reglamento ir Hagos konvencijos tikslus - tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas.
EŽTT atkreipė dėmesį, kad pagal Izraelio teisę egzistuojantis vaiko motinos įkalinimo už vaiko grobimą pavojus gali turėti rimtų neigiamų pasekmių vaikui jo grąžinimo atveju. Kitame sprendime, priimtame byloje X prieš Latviją, EŽTT nusprendė, kad Latvijos teismai, spręsdami iš Australijos į Latviją motinos pagrobto vaiko grąžinimo klausimą, tinkamai neįvertino vaiko motinos pateiktų duomenų dėl rizikos, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala.
Kiti vaiko negrąžinimo pagrindai
Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti ir kiti vaiko negrąžinimo pagrindai, pavyzdžiui, asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas, arba vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Dažnai neteisėti išvežimai yra argumentuojami smurtine (alkoholizmas, psichologinė prievarta) vieno iš tėvų sukurta aplinka.
Ką daryti, jei pastangos nebeveikia
Ginčų sprendimas ir teismų praktika
Jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto.
Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški (tokiu atveju, vienam iš tėvų kartu su vaiku išvykus į užsienio valstybę, tai galėtų turėti įtakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Peržvelgus teismų praktiką sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis.
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiamai - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
| Metai | Neteisėtai atvežti į šalį | Neteisėtai išvežti iš šalies | Nagrinėtos teisme |
|---|---|---|---|
| Kasmet | 13-21 | 20-29 | ~10 |
Rekomendacijos ir prevencija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pasiūlyta parengti aiškias rekomendacijas ir kontaktus piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir svarstantiems vaiko išvežimo klausimą. Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui.
Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku). Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenant užsienio valstybėje. Suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Svarbu prisiminti, kad vaikas turi teisę dalyvauti priimant sprendimą ne tik išvykti atostogų, bet ir iš jų negrįžti, todėl tiek vaiko tėvai, tiek su tokiomis bylomis dirbantys specialistai turi nepamiršti laiku išklausyti vaiką.
Taigi Hagos konvencija siekiama atgrasyti nuo vaikų grobimo, užtikrinant, kad pagrobęs tėvas ar motina negalėtų įteisinti tokio vaiko išvežimo šalyje, į kurią vaikas pagrobiamas. Vis dėlto, tai nereiškia, kad jūs negalite persikelti į kitą šalį ar grįžti į gimtinę. Tačiau vaikas nėra vienas iš jūsų lagaminų, todėl ketindami persikelti su vaiku arba gaukite kito tėvo/motinos sutikimą, arba kreipkitės pagalbos į konsulines įstaigas, teisininkus šalyje, kurioje gyvenate, kad padėtų jums pradėti procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, kito tėčio/mamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo priteisimo. Arba rinkite medžiagą apie tai, kad vaiko tėtis/mama šeimoje elgiasi netinkamai, dėl ko vaikui kyla grėsmė toje aplinkoje, kad jūs ieškojote pagalbos, bet ji nebuvo tinkama, todėl negrįžus iš atostogų vaiką būtų nesaugu grąžinti į jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybę.
tags: #neteisetas #isvezimas #globos #teise #isimtine
