Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelio pakeitimai, kuriuos patvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Šie pakeitimai suteikia mokykloms daugiau laisvės pritaikyti modelį savo poreikiams, tačiau kartu nustato minimalias būtinas jo taikymo ribas. Tai reiškia, kad mokytojo atlyginimo klausimas nebebus paliekamas spręsti tik mokyklos vadovui, o bus aiškiau reglamentuojamas mokytojų darbo krūvis.
Ministras pabrėžia, kad naujasis modelis buvo kuriamas bendradarbiaujant su visomis švietimo profsąjungomis, mokyklų vadovais ir ministerijos atstovais. Buvo atsižvelgta į daugybę gautų siūlymų ir pastabų, siekiant maksimaliai juos įtraukti į projektą. Kai kuriuose klausimuose, kur pozicijos skyrėsi itin radikaliai ir kompromisas nebuvo rastas, sprendimą priėmė ministras, remdamasis realia mokyklų patirtimi ir praktika.
Bus atidžiai stebima, kaip veikia naujasis etatinio darbo užmokesčio modelis. Prireikus, bus atliekami pakeitimai, atsižvelgiant į racionalius pasiūlymus iš mokytojų ir jų profsąjungų. Esminis pokytis lyginant su iki tol galiojusiu modeliu - tai etato sandara. Etatas nuo šiol susidės iš dviejų pagrindinių darbo valandų kategorijų:
- Pamokų vedimo, pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei.
- Veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti.
Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 60 % (888 val.) iš 1512 etato valandų. Pradedantiesiems mokytojams šis procentas yra mažesnis - 50 % (756 val.). Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos yra diferencijuojamos priklausomai nuo klasių dydžio: ne mažiau kaip 152 metinės valandos, jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ir ne mažiau kaip 180 valandų, jei klasėje mokosi daugiau mokinių.
Laikas, skiriamas pasiruošti pamokoms ir vertinti mokinių darbus, taip pat diferencijuojamas atsižvelgiant į mokomuosius dalykus ir klasės dydį. Didėjant klasei, didėja ir laikas, reikalingas pasirengimui bei darbų taisymui. Tai leidžia teisingiau atlyginti už darbą, nes darbo krūvis skiriasi priklausomai nuo klasės dydžio - ar joje 12, ar 30 mokinių. Nustatyta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir vertinti mokinių darbus sudaro 40-60 % nuo kontaktinių valandų.
Analizuojant konkrečių mokyklų, kuriose etatinio darbo apmokėjimo modelis buvo sėkmingai įdiegtas, patirtį, pastebėta, kad valandų paskirstymas tarp dalykų yra gana panašus. Todėl darbo grupėje sutarta, kad realia patirtimi grįstas valandų paskirstymas bus tinkamas pagrindas tobulinant mokytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos projektą.
Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimui sąrašai. Minimali privaloma riba visiems mokytojams - 102 metinės valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimui. Papildomai numatytos ir neprivalomos veiklos, kurios gali sudaryti iki 400 metinių valandų. Į šias veiklas įeina:
- Dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje.
- Metodinis darbas, mokyklos ugdymo programų rengimas.
- Dalijimasis patirtimi (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas ir kt.).
- Vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso ir kt.).
- Edukacinių veiklų organizavimas.
- Profesinis tobulėjimas.
Taip pat pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Bendradarbiaujant su profesinėmis švietimo sąjungomis, parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos, kuriose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos ne mokykloje.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatas
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo savaitė yra 36 valandos. Iš šių valandų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais. Ligos 3 valandos skirtos netiesioginiam darbui su vaikais: planavimui, dokumentų rengimui, bendradarbiavimui su mokytojais ir tėvais ugdymo klausimais ir kt.
Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar grupėse, skirtose vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėse, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, jo darbo laikas per savaitę yra trumpesnis - 26 valandos.
Darbo krūvio nustatymas ir atlyginimas
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.
Pradedantiesiems mokytojams (dirbantiems iki 2 metų) bendrojo ugdymo mokytojams per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų. Profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojams skiriama iki 924 kontaktinių valandų.
Laikas, skirtas ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui, nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių klasėje skaičių. Šis laikas yra nuo 40 % iki 60 % nuo kontaktinių valandų.
Valandų, susijusių su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei, skaičius sudaro nuo 7,23 % iki 49,7 % kontaktinių valandų ir valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei), skaičiaus mokytojui per mokslo metus. Šie kriterijai nustatomi įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje.
Nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja naujovė: pažeidus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, už pažeidimą atsakys ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, bet ir juridiniai asmenys (darbdaviai). Jie turės sumokėti papildomą, nuo įmonės dydžio priklausančią, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką.
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Atlyginimas gali didėti nuo 1 % iki 15 % dirbantiems bendrojo ugdymo mokyklose pradinėse klasėse, kuriose mokymas vyksta lietuvių kalba, o klasėje mokosi 10 ir daugiau mokinių, ir iš jų ne mažiau kaip 50 % nemoka valstybinės kalbos.
Taip pat numatyti didesni atlyginimai mokytojams, dirbantiems su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Pavyzdžiui, 5-10 % didinimas, jeigu grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių su vidutiniais specialiaisiais ugdymosi poreikiais, ir (arba) 1-3 mokiniai su dideliais ar labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais. 5-20 % didinimas, jei mokytojas dirba mokyklose (grupėse), skirtose mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ir grupėje ugdomi 4 ir daugiau tokių mokinių.
Visiems mokytojams atlyginimas gali didėti iki 25 %, jei mokytojas susiduria su dviem ar daugiau iš aukščiau nurodytų kriterijų. Atlyginimas taip pat gali didėti iki 20 %.
Mokytojų poreikio planavimas yra svarbi švietimo politikos dalis. Lietuva susiduria su senėjančia pedagogų bendruomene ir nepakankamu jaunų specialistų pritraukimu į mokytojo profesiją. Siekiant spręsti šias problemas, prioritetiniais projektais yra numatyta kurti „Patrauklią mokytojo darbo vietą ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrus“.
Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė, suderinta su švietimo profesinėmis sąjungomis, gali pasinaudoti valstybės ar savivaldybių mokyklų mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Svarbi sąlyga - kad išėjus mokytojui, padidėtų vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius.
Mokytojas karjeros laiptais kyla per atestaciją, po kurios jam suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios kvalifikacinės kategorijos: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Visiems mokytojams, nepriklausomai nuo jų darbo srities, per metus skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Tai ilgesnės atostogos, vertinant darbo pobūdį, susijusį su didesne nervine, emocine ir protine įtampa.
