Priešmokyklinis ugdymas - tai svarbus vaiko raidos etapas, tarpinė grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos. Jis teikiamas vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai, tačiau tėvų prašymu gali būti teikiamas ir anksčiau, ne anksčiau nei vaikui sueis 5 metai, jeigu jis yra pakankamai subrendęs. Šis ugdymo etapas vis labiau suprantamas kaip labai svarbi didaktinė terpė, kurioje iš vienos pusės vyksta pasirengimo mokyklai etapas, o iš kitos - asmenybės ugdymo(si) erdvė. Nuo 2016-2017 mokslo metų priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas.
Priešmokyklinio ugdymo tikslai ir vertybės
Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pradinėse klasėse. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Atnaujintoje Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje siekiama atitikties šiuolaikiniam požiūriui į vaiką ir jo ugdymąsi, atsižvelgiant į 5-6 m. vaiko amžiaus tarpsnio ypatumus. Programa orientuoja į kompetencijomis grįstą ugdymą(si), ugdomi vaiko gebėjimai, kurie jam bus svarbūs pradėjus lankyti mokyklą, ir ypač - socialinė kompetencija. Tai tokie vaiko gebėjimai, kuriuos jis gali įgyti kartu su bendraamžiais priešmokyklinėje grupėje: užsiimti bendra veikla su kitais, bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti komandoje, tartis ir susitarti dėl bendrų taisyklių, išmokti taikiai ir pagarbiai spręsti konfliktus, gebėti išgirsti draugus ir suaugusiuosius, rasti savo vietą bendruomenėje, būti empatišku, padėti kitiems.
Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraiškos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų.
Įstaigoje taikomas kūrybinis - visuminis (kompleksinis) ugdymas. Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos.
Priešmokyklinio ugdymo programa ir kompetencijos
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa atliepia kiekvieno vaiko individualius poreikius ir atsižvelgia į vaiko interesus. Labai svarbu skatinti vaikus žaisti, patirti, atrasti bei ugdyti jų smalsumą. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:
- Pažinimo: Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas vaikai tiria artimiausią aplinką, objektus ir reiškinius.
- Kūrybiškumo: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
- Komunikavimo: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
- Skaitmeninė: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
- Pilietiškumo: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
- Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: Geba išreikšti ir suprasti savo jausmus, valdyti emocijas. Atpažįsta ir tinkamai reaguoja į patyčias.
- Kultūrinė: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis.
Ugdymo turinys ir pasiekimai
Ugdymo turinys sudarytas remiantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, atskleidžiant svarbiausias pasiekimų sričių charakteristikas; orientuotas į vaikų kompetencijų visuminį ugdymą(si). Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Priešmokyklinio ugdymo grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė, leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti.
Grupėse taikomas formuojamasis vaikų pasiekimų vertinimas, atliepiantis vaiko ūgtį. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų apraše.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir priėmimas
Priešmokyklinio ugdymo grupės (klasės) gali būti atskiros arba jungtinės. Tarp tėvų (globėjų) ir ugdymo įstaigos turi būti pasirašoma mokymo sutartis. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, taip pat ir turintiems specialiųjų poreikių.
Į valstybines ugdymo įstaigas vaikai yra priimami pagal nustatytą ministerijos ar savivaldybės tvarką ir prioritetus. Dažniausiai prašymą priimti į valstybinės įstaigos priešmokyklinio ugdymo programą galima pateikti elektroniniu būdu per sukurtas savivaldybių sistemas. Prašymą galima pateikti visus metus. Priimamų vaikų sąrašai sudaromi remiantis Savivaldybės duomenų bazėje esančiais kriterijais ir algoritmais suvestų duomenų pagrindu, patvirtinami iki kiekvienų metų birželio 1 d.
Privačios ugdymo įstaigos į priešmokyklinio ugdymo programą priima pagal pačių nustatytą tvarką. Nuo 2020 m. privačiose ugdymo įstaigose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje savivaldybės skiria apie 100 eurų kompensaciją lankant privačias ugdymo įstaigas.
Valstybės lėšomis yra finansuojama 640 valandų ugdymo per metus. Už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas daugiau nei 4 val. per dieną, tėvai(globėjai) moka nustatytą mokestį už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti.
Nuo 2016 m. sausio 1 d. priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas yra reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę. „Vaiko sveikatos pažymėjimas“ galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos. Rekomenduojama laikytis vaikų skiepijimo kalendoriuje numatytų terminų, ne vien dėl to, kad nereikėtų papildomai rūpintis dėl priėmimo į ugdymo įstaigą, bet ir dėl to, kad apsaugotume savo vaikus nuo pavojingų ligų.
Tėvai (globėjai), norintys pateikti prašymą elektroniniu būdu jungiasi per elektroninius valdžios vartus. Apie vaikui skirtą vietą švietimo įstaigoje tėvai (globėjai) informuojami jų prašyme nurodytu elektroniniu paštu. Tėvai (globėjai), negalintys pasirašyti sutarties per nustatytą laikotarpį dėl pateisinamų priežasčių (ligos, išvykimo), apie tai turi pranešti Švietimo įstaigos vadovui raštu ir informuoti apie Švietimo įstaigos lankymo pradžią bei dokumentų pateikimo datą. Nepasirašius sutarties, nepranešus apie neatvykimą nurodant pateisinančias priežastis ir nepateikus reikiamų dokumentų (per nustatytą 10 kalendorinių dienų terminą), vaikas netenka vietos Švietimo įstaigoje.
tags: #priesmokyklines #grupes #charakteristika
