Priešlaikinis gimdymas - tai procesas, kai kūdikis gimsta prieš 37 nėštumo savaites. Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, yra laikomas priešlaikiniu. Ši rimta medicininė būklė gali turėti didelį poveikį tiek kūdikio, tiek motinos sveikatai, sukeldama įvairias komplikacijas, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, infekcijas ir vystymosi problemas naujagimiui. Priešlaikinis gimdymas yra svarbus dėl to, kad jis gali paveikti ne tik kūdikio gyvenimo kokybę, bet ir sukelti ilgalaikes pasekmes, tokias kaip neurologiniai sutrikimai ar mokymosi sunkumai.
Vidutiniškai nėštumas trunka 40 savaičių, arba 280-282 dienas. Gimdymo data nustatoma skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos. Jau nuo 37 nėštumo savaitės vaisius yra išnešiotas ir nuo tada laukiama, kada prasidės gimdymas. Tačiau dalis mažylių neskuba, todėl natūralu, jei naujagimis gimsta iki 42 nėštumo savaitės. Išnešioto naujagimio svoris gali svyruoti nuo 2,5 iki 4,5 kg. Priešlaikinis gimdymas yra tada, kai vaikas gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Tokiam mažyliui reikia ypatingos priežiūros ir slaugos, nes jo organizmas nėra visiškai subrendęs. Nutrūkus vystymosi raidai natūralioje aplinkoje - mamos įsčiose, - vaikas toliau auginamas ir brandinamas dirbtinėmis sąlygomis. Iš pradžių atidžiai ištiriama ir įvertinama jo būklė, nustatoma būtinoji pagalba ir daroma viskas, kad būtų užtikrintos gyvybinės funkcijos ir mažylis kuo geriau bei saugiau jaustųsi.
Apie 5-15% naujagimių gimsta neišnešioti, t.y. 22-37 nėštumo savaitę. Maždaug 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija.
Priešlaikinio gimdymo priežastys ir rizikos veiksniai
Priešlaikinio gimdymo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Pati svarbiausia priežastis, kuri, manoma, kad sukelia apie 40-60 proc. priešlaikinių gimdymų, yra infekcija. Dažniausiai tai jokių simptomų nesukeliantys mikrobai, gyvenantys moters lytiniuose ar šlapimo takuose, rečiau - vadinamoji sisteminė, t. y. infekcija, apėmusi visą organizmą. Pagrindinės priežastys apima: infekcijas, kurios gali sukelti uždegimą ir gimdos raumenų susitraukimus; reprodukcinių organų anomalijas, tokias kaip silpnas gimdos kaklelis; ir per didelį vaisiaus vandenų kiekį. Įtakos turi ir gyvenimo būdas. Priešlaikinio gimimo „stimuliatoriais“ tampa stresas, rūkymas, alkoholis, nepakankama mityba.
Galvojama apie genetines priežastis, nes pastebėta, jog moterys, kurios praeityje gimdė prieš laiką, neišnešiotus naujagimius gimdo gerokai dažniau. Įtakos turi ir gyvenimo būdas. Priešlaikinio gimimo „stimuliatoriais“ tampa stresas, rūkymas, alkoholis, nepakankama mityba. Rizika pagimdyti prieš laiką didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui. Cigarečių dūmuose yra trys labai žalingi chemikalai: nikotinas, cianidas ir anglies monoksidas. Nikotinas siaurina placentos kraujagysles, todėl mažėja placentos kraujotaka, vaisius gauna mažiau deguonies ir maisto medžiagų, lėčiau auga. Cianidas sutrikdo vaisiaus audinių ląstelių kvėpavimą. Į motinos kraują patekęs anglies monoksidas (smalkės) nukeliauja į vaisiaus kraują, jungiasi su vaisiaus hemoglobinu ir jį „užrakina”, todėl vaisiaus hemoglobinas nebegali prisijungti deguonies, vaisius jaučia pastovų deguonies badą. Vartojant alkoholį galimi apsigimimai, iškraipoma genetinė informacija, perduodama iš kartos į kartą. Alkoholis lengvai pereina placentos barjerą ir iš motinos kraujo patenka į vaisių. Embrionas visiškai neturi alkoholį skaldančių fermentų, o vaisius jų turi mažai. Ypač kenksmingai veikia alkoholio skilimo produktas acetaldehidas, kuris trikdo audinių aprūpinimą deguonimi, slopina DNR, RNR ir baltymų sintezę. Narkotikų vartojimas, o ypač kokaino, lengvai patenka į vaisiaus organizmą, veikia vaisiaus smegenis, sutraukia kraujagysles.
Reikėtų atkreipti dėmesį į moters reprodukcinę sistemą, ypač gimdos struktūrą ir jos funkcijas. Gimda yra raumeninis organas, kuris palaiko vaisių ir jo vystymąsi. Priešlaikinis gimdymas gali paveikti gimdos kaklelį, kuris normaliai turi išlikti uždarytas iki nėštumo pabaigos. Gimdos raumenų kontrakcijos ir kaklelio atsidarymas yra esminiai procesai, kurie lemia nėštumo eigą. Priešlaikinio gimdymo metu gali būti pažeista gimdos raumenų struktūra, o gimdos kaklelis gali būti nepakankamai stiprus, kas lemia ankstyvą vaisiaus išstūmimą.
Kiti rizikos veiksniai:
- Daugiavaisis nėštumas: dvyniai paprastai gimsta po 38 savaičių, o trynukai dažniausiai gimsta jau po 34 savaičių.
- Preeklampsija ir eklampsija: tai būklės, kurios gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Amžius: jaunesnės nei 17 metų ir vyresnės nei 35 metų moterys yra didesnėje rizikoje.
- Ankstesni gimdymai: jei moteris jau yra patyrusi priešlaikinį gimdymą, rizika pakartotinai didėja.
- Gimdos kaklelio nepakankamumas: silpnas gimdos kaklelis gali atsidaryti per anksti.
- Per didelis vaisiaus vandenų kiekis.
- Placenta funkcijos nepakankamumas, neišnešiotumas, infekcija, daugiavaisis nėštumas, placentos prisitvirtinimo anomalijos, atšoka ir kitos.
Simptomai ir diagnostika
Pagrindiniai simptomai, kurie gali rodyti priešlaikinio gimdymo riziką, apima reguliarų pilvo skausmą, nugaros skausmą, kraujavimą iš makšties, vaisiaus vandenų nutekėjimą ir dažnesnius, skausmingus sąrėmius. Tačiau kai kurie iš šių simptomų gali būti klaidinantys, nes kai kurie iš jų yra būdingi normaliam nėštumui. Pavyzdžiui, spaudimas dubens, pilvo srityje ar nugaros skausmas. Taip pat sąrėmiais galima palaikyti nepavojingus Brakstono Hikso susitraukimus, arba kitaip - paruošiamuosius sąrėmius. Dažnai priešlaikinio gimdymo simptomai būna tokie neryškūs, kad nepastebimi iki tol, kol išsiplečia gimdos kaklelis, plyšta gemalinių vandenų pūslės dangalai ir nuteka vaisiaus vandenys. Gimdos susitraukimai būna neskausmingi ir apibūdinami kaip menstruacijų spazmai. Nugaros skausmas ir pilvo tempimas žemyn būna beveik visais atvejais.
Jei priešlaikinis gimdymas pasireiškia nereguliariais ar reguliariais (1-2 kartus/per valandą) gimdos susitraukimais, gimdos kaklelio išsiplėtimas yra 2-3 cm, medikamentais dar galima sustabdyti priešlaikinio gimdymo progresavimą. Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.
Priešlaikinio gimdymo diagnozė paprastai apima fizinį tyrimą, ultragarsą ir, jei reikia, kraujo tyrimus. Gydytojas gali atlikti makšties tyrimą, kad įvertintų gimdos kaklelio būklę, ir stebėti, ar yra reguliarūs gimdos susitraukimai. Šiais laikais, norint įvertinti priešlaikinio gimdymo riziką, akušeris ginekologas matuoja ir vertina gimdos kaklelį ultragarso davikliu pro makštį. Gimdos kaklelio (GK) matavimas ultragarso davikliu pro makštį atliekamas iki 34+6 nėštumo savaitės, atkreipiant dėmesį į „nuosėdas“ prie gimdos kaklelio vidinių žiočių.
Atliekami ir kiti tyrimai:
- Ultragarsinis tyrimas (echoskopija): nustatomi vaisiaus matmenys, padėtis, pirmeiga, galimi vaisiaus sklaidos trūkumai, vaisiaus vandenų kiekis, placentos lokalizacija ir subrendimas, daugiavaisis nėštumas.
- Laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas (nustatyti gliukozės, bendro baltymo, elektrolitų kiekį kraujyje), kraujo krešumo rodikliai, kraujo grupė ir Rh (rezus) faktorius, bendras šlapimo tyrimas.
- Kardiotokograma (KTG): vaisiaus širdies veiklą ir gimdos sąrėmius atspindinti kreivė.
- Vaisiaus fibronektino (FN) tyrimas: parodo, ar baltymų, padedančių vaisiaus vandenų maišą „priklijuoti“ prie placentos, kiekis yra normalus.
Gydymo metodai ir priežiūra
Priešlaikinio gimdymo gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo nėštumo stadijos ir simptomų sunkumo. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie stabdo gimdos susitraukimus (tokoliziniai vaistai) ir steroidus, kurie padeda subrandinti kūdikio plaučius. Be to, moterims gali būti rekomenduojama lovos režimas ir sumažinti fizinį krūvį. Nemedicininiai sprendimai apima psichologinę paramą ir konsultacijas, siekiant sumažinti stresą. Naujausios terapijos galimybės taip pat apima biotechnologijų pritaikymą, siekiant pagerinti nėštumo eigą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Jei grėstų gimdyti anksčiau nei 34-ą savaitę, galbūt gydytojai dar galės uždelsti gimdymą keliomis dienomis. Vaistai, stabdantys gimdos susitraukimus (tokolizė), skiriami, kai nėra nėštumo pratęsimo kontraindikacijų. Steroidai skiriami didelės priešlaikinio gimdymo rizikos atveju, siekiant pagreitinti vaisiaus plaučių vystymąsi. Tai ypač svarbu, jei nėštumas yra mažesnis nei 34 savaitės.
Pastaraisiais metais smarkiai keitėsi gydytojų požiūris į lovos režimą. Pastebėta, jog griežtas lovos režimas nepadeda išnešioti vaikelio. Ilgai gulint didėja trombozės rizika, blogėja kraujotaka ir gali apimti depresija, o priešlaikinio gimdymo tikimybė nesumažėja. Todėl dabar elgiamasi kitaip - skatinama lengva fizinė veikla ir pasivaikščiojimai.
Kiti gydymo aspektai:
- Magnio sulfatas: skiriamas gimdos susitraukimams slopinti, ypač iki 31+6 nėštumo savaitės.
- Gimdos kaklelio apsiuvimas: taikomas, jei progresuoja gimdos kaklelio nepakankamumas.
- Antibiotikai: skiriami infekcijos profilaktikai ar gydymui.
- Multivitaminai su mikroelementais: gerina bendrą organizmo būklę.
Gimdymo būdas, laikas ir kiti priešlaikinio gimdymo priežiūros aspektai gali būti aptariami su nėščiąja ir jos artimaisiais, įvertinama rizika vaisiui ir moteriai ir pasirenkama geriausia taktika.
Pasekmės ir ilgalaikė priežiūra
Gera žinia ta, kad dėl šiuolaikinės medicinos laimėjimų, jau net 22 savaičių ankstukai gali išgyventi. Išnešiotų naujagimių išgyvenamumas Lietuvoje yra aukštas - 2010 m. išgyveno 58 proc. naujagimių, kurių gimimo svoris mažesnis nei 1000 g, ir 94 proc. naujagimių, kurie gimę svėrė nuo 1000 iki 1500 g. Svarbiausias veiksnys, didinantis tokio mažo naujagimio išgyvenimo tikimybę ir galimybę augti sveikam, yra būtent gimimas ligoninėje, turinčioje specializuotus naujagimių intensyviosios terapijos skyrius ir specialistus.
Tačiau neišnešioti kūdikiai dažnai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant kvėpavimo sutrikimus, širdies problemas ir vystymosi vėlavimą. Jiems gali pasireikšti cerebrinis paralyžius, mokymosi sunkumai. Todėl labai svarbi ilgalaikė priežiūra ir reabilitacija.
Po priešlaikinio gimdymo moterys nerimauja dėl kitų nėštumų. Svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys jį nulėmė anksčiau, ir tinkamai pasiruošti. Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir atlikti reikiamus tyrimus. Gydytojai gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar kitus gydymo metodus, siekiant išvengti pakartotinio priešlaikinio gimdymo.
Priešlaikinis gimdymas nėra rizikos veiksnys kitų nėštumų metu, jei moteris pagimdė išnešiotą naujagimį. Bet priešlaikiniai gimdymai, ypač ankstyvieji, linkę kartotis. Prieš laiką pagimdžius vieną kartą, kito nėštumo metu prieš laiką gimdo 15 proc. moterų, po patirtų dviejų priešlaikinių gimdymų ši rizika išauga iki 30 proc., o po trijų - iki 45 proc.
Svarbu žinoti, kad mitas apie 7 ir 8 mėnesių kūdikius neturi jokio medicininio pagrindo. Vaisius motinos įsčiose auga ir bręsta kiekvieną dieną, todėl kuo ilgiau iki savo brandumo pavyksta jam augti mamos gimdoje, tuo mažiau gydyti ir slaugyti jį tenka po gimimo.
Pats priešlaikinis gimdymas mamai nekenksmingas. Dažnai jis net lengvesnis nei savalaikis, nes tenka išstumti kur kas mažesnį vaikelį. Problema ta, kad dažnai priešlaikinis gimdymas prasideda ar sukeliamas dėl mamos ligos - kraujavimo dėl atšokusios placentos, infekcijos, preeklampsijos. Šios ligos tampa priežastimi, dėl kurios priešlaikinis gimdymas dažnai būna sunkus ar net grėsmingas pačios gimdyvės sveikatai.
tags: #prieslaikinis #gimdymas #24 #savaite
