Vėdrynai (lot. Ranunculus) - tai vėdryninių (lot. Ranunculaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso apie 550 rūšių. Šie augalai paplitę beveik visame pasaulyje, auga pievose, pelkių pakraščiuose, grioviuose, miškuose ir drėgnose dirvose. Vėdryno stiebas gali būti status arba gulsčias, o lapai - ištisiniai, plunksniškai arba plaštakiškai skiautėti. Pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „rana“ (varlė), nes kelios rūšys auga stovinčiame vandenyje, kuriame mėgsta gyventi varlės.
Vėdrynai pasižymi įvairiaspalviais žiedais - baltais, geltonais, raudonais, rausvais, violetiniais. Dažniausiai žiedai pavieniai, nors kai kurios rūšys sudaro kekes. Vaisius - riešutėlis. Vėdrynai žydi pavasario ir vasaros mėnesiais, tačiau tinkamai prižiūrimi gali džiuginti žiedais net iki lapkričio.

Vėdrynų rūšys ir jų ypatumai
Vėdrynų gentis yra labai įvairi. Tarp populiariausių dekoratyvinių rūšių yra Azijinis vėdrynas (Ranunculus asiaticus), kuris išsiskiria ryškiomis žiedų spalvomis (raudona, geltona, rausva) ir gali siekti iki 65 cm aukščio. Pink vėdrynai pasižymi rausvais žiedais ir užauga iki 30 cm. White vėdrynai turi baltus žiedus, puikiai tinkančius nuotakos puokštei, jų stiebas siekia 30 cm. Yellow vėdrynai - ryškiai geltoni, kaip saulė, ir taip pat užauga iki 30 cm. Purple vėdrynai - išsiskiria išskirtine violetine spalva.
Lietuvoje auga apie 60 vėdryninių šeimos rūšių, iš kurių 13 yra savaiminės, o 2 - svetimžemės. Dažniausiai sutinkami aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris), dedervinis vėdrynas (Ranunculus flammula) ir šliaužiantis vėdrynas (Ranunculus repens).
Vėdrynų auginimas
Norint džiaugtis vešliais vėdrynų žiedais, svarbu tinkamai parinkti sodinimo vietą ir užtikrinti tinkamą priežiūrą.
Sodinimo vieta ir dirvožemis
Vėdrynai mėgsta derlingą, humusingą ir purią dirvą. Jei sodinsite lauke, rudenį reikėtų supurenti ir patręšti žemę kompostu ar mėšlu. Svarbu, kad dirva būtų puri, tačiau nepalaikytų pastovios drėgmės. Vėdrynai geriausiai auga saulėtose vietose, kur jų žiedai išsilaiko žymiai ilgiau. Tačiau kai kurios rūšys gali augti ir pavėsyje, po medžiais, bei įvairiose dirvose.
Vėdrynus galima auginti ir vazonuose. Vazonuose auginamiems augalams lengviau kontroliuoti mikroklimatą ir temperatūrą, apsaugoti nuo karščių ir šalnų.

Sodinimo procesas
Prieš sodinant vėdrynų svogūnėlius, juos rekomenduojama pamirkyti kalio permanganato tirpale maždaug nuo 30 minučių iki valandos ar dviejų. Kai kurie specialistai nepataria mirkyti per naktį.
Vėdrynai sodinami ankstų pavasarį, kai dirva jau yra šiek tiek pašilusi. Sodinimo gylis - apie 8 cm, o atstumai tarp sodinukų - 15-20 cm. Pasodinę svogūnėlius, šiek tiek palaistykite žemę, stebėdami, kad augant ji nebūtų nei per sausa, nei per drėgna.
Instrukcija gumbelių sodinimui:
- Pamerkite sausus gumbelius į kambario temperatūros vandenį ir laikykite 3-4 valandas, kol jie išsipūs.
- Paruoškite lengvą, drėgną, bet nešlapią žemės mišinį.
- Sodinkite gumbelius maždaug 5 centimetrų gylyje: būtinai nukreipiant "kojas" žemyn.
- Po pasodinimo saikingai palaistykite ir pastatykite vėsioje vietoje, kur laikosi 10-12 laipsnių šiluma.
- Pasirodžius pirmiesiems lapeliams, užtikrinkite maksimalų saulės šviesos kiekį ir pradėkite reguliarų laistymą.
Priežiūra
Vėdrynus reikia laistyti, bet nepersistengti, nes per didelė drėgmė jiems gali kenkti. Patariama laistyti ne iš viršaus, o tik prie šaknų.
Vėdrynai tręšiami 2-3 kartus vegetacijos metu azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Būtina šalinti nudžiūvusius lapus ir žiedus. Jei reikia, genėti stiebus.
Skinti vėdrynų žiedai, nuskinti dar nepilnai išsiskleidusius, gali džiuginti puokštėje iki 2 savaičių.
Vėdrynai 2 dalis | Potting ranunculus
Vėdrynų panaudojimas ir savybės
Nors vėdrynai žinomi pirmiausia dėl savo dekoratyvumo, kai kurios rūšys turi ir gydomųjų savybių.
Mažas pievinis vėdrynas labai ilgai buvo naudojamas kaip vaistinis augalas, padedantis gydyti ir palengvinti žaizdų gijimą bei kraujavimą. Vėdrynų tepalai ir kompresai gali gydyti odos ligas - egzemą, pūslinę, opas. Vėdrynų arbata gerina virškinimą ir padeda palengvinti atsikosėjimą. Taip pat vėdrynų arbata, pridėjus dobilų, laikoma tinkama melanomų profilaktikai.
Nepaisant galimų gydomųjų savybių, svarbu žinoti, kad daugelis vėdryno rūšių yra nuodingos gyvūnams ir žmonėms. Švieži ir nedžiovinti vėdrynai yra labai dirginantys ir neturėtų būti naudojami. Augalui išdžiūvus nuodai suyra. Dėl šių savybių gyvuliai ganyklose dažnai vengia vėdrynų. Tačiau šiene ir rudenį po šalnų daugelis rūšių netenka savo nuodingų savybių.
| Aspektas | Auginimas sode | Auginimas vazone |
|---|---|---|
| Mikroklimato kontrolė | Sudėtingesnė | Lengva |
| Apsauga nuo karščių | Sunkiau apsaugoti | Galima perkelti į pavėsį |
| Dirvožemio paruošimas | Reikia gerinti drenažą, ypač sunkiame grunte | Lengviau sukurti tinkamą substratą |
| Apsauga nuo kenkėjų | Gumbeliai gali tapti graužikų grobiu | Rizika eliminuojama |
| Apsauga nuo ligų | Sudėtingiau kontroliuoti | Lengviau pastebėti ir kontroliuoti |
| Žiemojimas | Gumbelius reikia iškasti ir sandėliuoti | Vazoną pakanka pernešti į vėsią patalpą |
Žiemojimas
Peržydėję vėdrynai sunyksta. Iškastus svogūnėlius reikia porą valandų padžiovinti lauke, vėliau sudėti į dėžes ir laikyti iki pavasario vėsioje patalpoje su gera oro cirkuliacija, ne aukštesnėje kaip +15°C temperatūroje.
Vazonuose augančius vėdrynus rudenį pakanka nustoti laistyti, leisti lapams nudžiūti ir patį vazoną su sausa žeme pernešti į vėsią, neužšalančią patalpą žiemojimui.

tags: #prieskoninis #darzo #augalas #vetrunas

