Nėštumas ir gimdymas - tai natūralus ir fiziologinis procesas, kurio metu moters organizme vyksta daug adaptacinių pokyčių, parengiančių dubens dugno audinius gimdymui natūraliais takais. Tačiau taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo ir gimdymo metu gali susidaryti sąlygos, dėl kurių gali įvykti dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymo metu. Priklausomai nuo traumos sunkumo, pažeistų audinių kiekio ir patirtos traumos pobūdžio - galimos įvairios pasekmės.

Dubens dugnas - tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi), seksualines funkcijas. Su nėštumu/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos (bet nebūtinai) reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą.

Dubens dugno traumos nėštumo ir gimdymo metu

Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją. Turint omeny, kad tuo pačiu metu auga (didėja) vaisius, daugėja vaisiaus vandenų, didėja slėgis pilve, moteris priauga papildomai svorio, tad spaudimas/tempimas į dubens žiedą, dubens dugną didėja.

Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai - tokios traumos dažniausiai įvyksta, kai vaisiaus galva spaudžia, stipriai tempia dubens dugno raumenis, jungiamojo audinio struktūras, slinkdama gimdymo kanalu. Tokių traumų rizika didėja, esant tam tikriems anatominiams dubens variantams ir/ar dideliam vaisiui, nėštumo metu išsivysčiusioms ir/ar prieš nėštumą jau buvusioms įvairioms dubens srities sąnarių, raumenų disfunkcijoms. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.

Nervų pažeidimai - dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegiminių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas. Šio nervo šakos užtikrina jutimus iš tarpvietės, lytinių organų, šlaunies vidinės, sėdmenų apatinės dalies, jis taip pat turi ir motorinių skaidulų, - tai yra inervuoja dubens dugno raumenis, užtikrina jų funkcijas.

Pasekmės ir reabilitacija po gimdymo

Lengvos audinių traumos, nesant gretutinių sunkinančių veiksnių, komplikacijų, sugyja greitai, nesukeldamos jokių (ar tik nedidelius, trumpalaikius nepatogumus) nėštumo metu ar anksyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ir neturi jokių ilgalaikių nepalankių pasekmių moteriai. Jų gijimui nereikia didelės pagalbos iš specialistų. Tokios traumos laikomos kliniškai nereikšmingomis. Kitaip yra su sudėtingomis nėštumo/gimdymo metu patiriamomis dubens dugno traumomis, jos reikalauja specializuotos pagalbos moteriai ir dažniausiai sukelia įvairius reikšmingus sunkumus tiek anstyvuoju traumų gijimo laikotarpiu, tiek ir vėliau.

Galimos pasekmės:

• Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį - prolapsai.
• Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo (“didesnio tonuso”, “raumenų sutrumpėjimo”) sindromas. Šis sindromas kartais išsivysto dėl patirtų tarpvietės plyšimų, randų, sąaugų, pudendinio nervo pažeidimų, komplikuoto gijimo ankstyvuoju potrauminiu laikotarpiu. Neretai šį dubens dugno raumenų funkcijos sutrikimą lydi ir lėtinio dubens srities skausmo sindromas.
• Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai: dėl dubens dugno raumenų, dubens kaulų stabilizavimo funkcijos susilpnėjimo galimi įvairaus laipsnio judėjimo funkcijos sutrikimai.

Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos priežiūros modelio, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui.

Nėštumo metu: priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms).

Po gimdymo: sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd. Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas.

Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų.

Skausmo valdymas gimdymo metu

Gimdymo metu jaučiamas skausmas yra visiškai natūralus, tačiau dauguma moterų šį skausmą įvardija, kaip patį stipriausią patirtą skausmą. Kiekviena moteris tai patiria labai individualiai. Nemedikamentinius skausmo malšinimo būdus gimdyvės renkasi dėl įvairių priežasčių: nori gimdyti natūraliau, nejaučia labai stipraus skausmo, taip pat individualiais atvejais pasitaiko, kad medikamentiniai skausmo malšinimo būdai yra nerekomenduojami.

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) gimdymo metu nerekomenduoja vartoti medikamentinių nuskausminimo būdų, jeigu juntamas skausmas yra silpnas arba vidutinis. Nemedikamentinio nuskausmino būdai - nesudėtingi, todėl su akušerės pagalba gimdyvė juos gali atlikti pati.

Nemedikamentiniai skausmo malšinimo būdai:

• Judėjimas ir patogiausios pozos paieška: vaikščiojimas, klūpėjimas, tupėjimas, siūbavimas klubais, šokis, judėjimas su gimdymo kamuoliais.
• Masažas: pečių, nugaros, juosmens kryžmens srities, kojų ar pėdų masažai.
• Hidroterapija: aktyvus įvairių kūno sričių masažas kintančio intensyvumo vandens srove arba gulėjimas šilto vandens vonioje.
• Kvėpavimo pratimai: lėto kvėpavimo technika (14-16 kartų per minutę) ir intensyvaus kvėpavimo technika (30-60 kartų per minutę).
• Aromaterapija ir akupresūra.
• Šiluma: pašildyta grikių pagalvėlė, šiltas dušas, vonia.
• Šaltas kompresas: ant kaktos ar pečių juostos.
• Tyluma ir prieblanda: sumažintas apšvietimas gimdykloje.
• Dainos ir bučiniai: žema balso vibracija ramina, bučiniai gausina oksitocino išsiskyrimą.
• Tinkama mityba ir skysčių vartojimas: lengvai virškinamas maistas ir negazuotas vanduo.
• Elektrostimuliacija TENS - transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija.

Medikamentiniai skausmo malšinimo būdai:

• Narkotiniai skausmą malšinantys vaistai: švirkščiami į raumenis arba į veną.
• Inhaliacinė analgezija: azoto suboksido ir deguonies mišinys.
• Regioninis skausmo malšinimas:
  • Infiltracinė nejautra: vaisto sušvirkščiama į tarpvietės audinius.
  • Epiduralinis nuskausminimas: skausmą malšinančių vaistų leidimas į epiduralinį tarpą.
  • Spinalinis nuskausminimas: vaistų leidimas į nugaros smegenų kanalą.

Medikamentinis gimdymo nuskausminimas yra naudingas, kai moteris kenčia ypač stiprius skausmus, kai nuskausminimas yra būtinas dėl gimdyvės ligų ir kai numatoma atlikti Cezario pjūvį. Tačiau medikamentinis nuskausminimas labai dažnai turi šalutinį poveikį.

Kitos svarbios temos

Priešlaikinis gimdymas yra tada, kai vaikas gimsta iki 37 nėštumo savaitės. Tokiam mažyliui reikia ypatingos priežiūros ir slaugos, nes jo organizmas nėra visiškai subrendęs. Rizika pagimdyti prieš laiką didėja proporcingai surūkomų cigarečių skaičiui, vartojant alkoholį, narkotikus.

Kraujavimas prieš gimdymą, neklasifikuojamas kitur, apima bet kokį kraujavimą, kuris prasideda po 20-osios nėštumo savaitės ir iki gimdymo. Tai gali būti rimtas simptomas, nes jis gali rodyti placentos problemas, tokias kaip placenta previa ar placentos atsiskyrimas.

Preeklampsija ir eklampsija - tai būklės, kurios gali kilti nėštumo metu ir kelti pavojų motinos bei vaisiaus gyvybei. Preeklampsija pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu ir baltymo kiekiu šlapime, o eklampsija - traukulių sindromu.

Psichologinė būklė nėštumo metu ir po gimdymo: stresas, nerimas, depresija gali paveikti nėštumo eigą ir moters savijautą. Svarbu ieškoti natūralių streso valdymo būdų, o esant reikalui - kreiptis į specialistus.

tags: #pries #gimdyma #buvau #reabilitacijoje

• vaikiškas daržovių rinkinys
• Kada daryti nėštumo testą
• B grupės vitaminų nauda
• Apie Emilia Clarke
• Visapusiškas ugdymas darželyje