Nuo 2023 m. Lietuvoje įsigalios reikšmingi pokyčiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme, siekiant labiau individualizuoti ugdymo procesą ir pagerinti sąlygas šeimoms.
Priešmokyklinio ugdymo pokyčiai
Viena iš svarbiausių naujovių - priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir truks dvejus metus. Tėvai turės galimybę pasirinkti, ar leisti vaiką į priešmokyklinę grupę nuo 5 metų ir programą baigti per dvejus metus, ar nuo 6 metų ir privalomą programą baigti per vienerius metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės būti priimtas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai. Šie pakeitimai parengti siekiant individualizuoti vaiko pasirengimą mokyklai. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atsiras galimybė dvejus metus ugdytis pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą, kuri bus labiau pritaikyta jaunesnio amžiaus vaikams.
Šie pokyčiai leis vaikams geriau pasiruošti mokyklai, atsižvelgiant į jų individualią raidą ir pasirengimą mokytis.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas
Nuo 2023 m. ikimokyklinis ugdymas taps visuotiniu. Tai nereiškia, kad jis bus privalomas, tačiau visuotinumas garantuos šeimoms galimybę gauti vietą ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Savivaldybės ar kiti įstaigų savininkai privalės užtikrinti vietą vaikui, jei tėvai pageidaus, kad jis ugdytųsi tokiame darželyje. Tai aktualu tiek didmiesčiams, kur vietų trūksta, tiek kaimiškosioms vietovėms, kuriose darželiai gali ir neegzist Dėl visuotinio ikimokyklinio ugdymo sudarytos geresnės galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus bei aktyviau dalyvauti darbo rinkoje.
Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigalios palaipsniui:
- Nuo 2023 m. - galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą bus suteiktos visiems 4 metų vaikams.
- Nuo 2024 m. - 3 metų vaikams.
- Nuo 2025 m. - bus užtikrintos vietos visiems ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas socialinę riziką patiriantiems vaikams
Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. valstybė prisiims daugiau įsipareigojimų: visiems vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, kuris bus finansuojamas valstybės lėšomis, o ne savivaldybių biudžetais. Tam 2021 m. ir 2022 m. planuojama skirti po 30 mln. eurų naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms steigti, taip pat bus finansuojamas ugdymas, maitinimas ir pavėžėjimas.
Tai garantuos, kad vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų turės sąlygas ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Sveikos gyvensenos ugdymas ir prevencija
Didelis dėmesys ikimokykliniame amžiuje skiriamas sveikos gyvensenos nuostatų formavimuisi ir įgūdžių stiprinimui. Tai vykdoma įgyvendinant programą „Mąstau, judu ir žaidžiu“, kurios tikslas - užtikrinti sveikos gyvensenos visapusišką ugdymą, formuoti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius ir kurti sveikatai palankią aplinką bendromis pedagogų ir bendruomenės pastangomis. Programa grindžiama įstaigos, šeimos ir specialistų bendradarbiavimu, remiantis pagrindiniais ugdymo bei prevencijos principais.
Programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius. Svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, skatinamas natūralus smalsumas apie supantį pasaulį, taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis numatytas kompetencijas.
Vertinimas ir bendradarbiavimas su tėvais
Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti ir mokytis, vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinimas atliekamas įvairiais būdais: stebėjimu, pokalbiu, diskusija, vaiko pasakojimais, jo darbelių ir veiklos analize. Vaikų pasiekimai ir pažanga lyginami su ankstesniais jo paties pasiekimais, o ne tarpusavyje viešai. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, bet ne rečiau kaip du kartus per metus.
Ankstyvojo vaikystės ugdymas: tyrimas
Svarba ankstyvajam ugdymui
Moksliniai tyrimai patvirtina itin svarbią aplinkos įtaką pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo pasiekimai vėlesnėse klasėse. Kaip pastebėjo EBPO vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas yra geros kokybės ir lenkia ES vidurkį, tačiau išlieka problema dėl jo prieinamumo ir kokybės vaikams, gyvenantiems kaimuose.
COVID-19 pandemijos laikotarpio taikytos priemonės
Nuo 2020 m. gegužės 18 d. buvo tęsiamas ugdymo procesas daliai vaikų, kuriems neįmanoma užtikrinti priežiūros namuose, kiti vaikai ugdomi nuotoliniu būdu. Tėvams nereikėjo pateikti pažymų iš darbdavių. Įstaigose nebuvo organizuojamos bendros veiklitos kelioms vaikų grupėms. Buvo vertinama visų priimamų vaikų ir darbuotojų sveikatos būklė, matuojant temperatūrą. Vaikai ar darbuotojai, kuriems pasireiškė karščiavimas ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiai, nebuvo priimami į ugdymo veiklą.
Tėvams (globėjams) buvo draudžiama atsinešti žaislus ar kitas priemones iš namų. Asmenys, lydintys vaikus į įstaigą, privalėjo dėvėti nosį ir burną dengiančias priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones).
Buvo taikomas apmokestinimas už maitinimą ir ugdymą tik už lankytas dienas.
tags: #prevencine #programa #ikimokyklinis #ugdymas
